Verslas

Neįprastų formų daržovės grįžta į „Maximą“: jos ne tik skanios, bet ir sprendžia maisto švaistymo problemą

Kas yra svarbiau renkantis daržoves – kad agurkas būtų traškus, sultingas ir gero skonio, ar kad tiesiog… tiesus? Pomidorą valgote dėl jo skonio, aromato ir maistingumo, ar dėl idealiai apvalios formos? Šią vasarą į lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves grįžta praėjusiais metais pirkėjų jau pamėgta akcija, kuria kviečiama prisidėti prie maisto nešvaistymo: už patrauklią kainą bus galima įsigyti originaliai nuaugusių „Kietaviškių“ daržovių, kurios nuo įprastinių niekuo nesiskiria nei kokybe, nei skoniu.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos statistika rodo, kiekvienas lietuvis kasmet išmeta apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas, o visoje Europos Sąjungoje maisto atliekos sudaro 88 mln. tonų per metus. Maisto praradimai susidaro visoje maisto tiekimo grandinėje – nuo pirminės žemės ūkio produkcijos gamybos iki galutinio namų ūkių suvartojimo.

„Kiekvieno mūsų kasdieniai įpročiai ir pasirinkimai gali tai pakeisti. Prekybos centruose pirkėjai įpratę matyti tobulos išvaizdos daržoves, bet visi suprantame, kad gamtoje nėra vieno standarto. Nepanaudotas ir išmetamas maistas yra našta gamtai, o perteklinio maisto pirkimas – ir žmonių piniginei. Suprantame, kad vieni to padaryti negalime, todėl vienijame jėgas su Lietuvos tiekėjais ir raginami prisijungti pirkėjus, kad sukurtume tokį pokytį, kokio visi norime“, – apie visą vasarą truksiančią iniciatyvą sako „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Originaliai atrodančias daržoves pirkėjai jau gali įsigyti „Maxima“ parduotuvėse, o tokių daržovių per ateinančius kelis mėnesius ketinama parduoti apie 100 tonų.

„Įdomesnių formų daržovės yra ne tik tokios pat skanios ir maistingos, bet gali būti ir gera edukacinė priemonė. Originaliai nuaugusios, dydžiu nustebinančios ar kiek kitokios spalvos daržovės gali būti net patrauklesnės, o jas įsigyjant efektyviai prisidedama ir prie švaresnės ateities kūrimo, ir sutaupoma pinigų“, – sako E. Dapkienė.

Nuotaikinga akcija – svarbiam tikslui

Šalia Elektrėnų esančiuose „Kietaviškių“ šiltnamiuose įdomesnėmis formomis pasižymi maždaug dešimtadalis daržovių. Didžiausiame Baltijos šalyse šiltnamių komplekse tai sudaro apie 550 tonų kasmet.

„Daugybė vaisių ir daržovių, kitų maisto produktų atmetama dar prieš šiems patenkant į prekybos centrų lentynas. Tačiau mes stengiamės tai pakeisti ir labai džiaugiamės, kad tai padaryti mums padeda partneriai. Mums svarbu ne tik patiems imtis veiksmų, bet ir edukuoti apie „zero waste“ judėjimą, tad šią vasarą sudarome galimybę pirkėjams ir vėl „išgelbėti“ dešimtis tonų skanių, šviežių ir tinkamų valgyti agurkų bei pomidorų“, – sako „Kietaviškių“ verslo plėtros vadovas Karolis Montvilas.

„Kietaviškių“ socialinės iniciatyvos ženklais pažymėti agurkai „Gražuolė ir pabaisa“ bei pomidorai „Bjaurusis ančiukas“ trauks akį ne tik nuotaikingais visiems gerai žinomų pasakų motyvais, bet ir mažesne kaina.

Svarbus kiekvieno indėlis

2018 m. Edinburgo universiteto atliktame tyrime paskelbta, kad Europoje kasmet vien dėl kosmetinių priežasčių išmetama 50 mln. tonų šviežių vaisių ir daržovių. Tai – opi problema ne tik dėl to, kad perniek nueina į jų auginimą įdėtas darbas ir ištekliai, bet ir dėl platesnio poveikio aplinkai.

Milijonai tonų brokuotos (arba tokia tik laikomos) produkcijos patenka į sąvartynus, o maistui gendant, išsiskiria metanas – šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios sudaro 8 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

„Tvarumas yra vienas iš pamatinių strateginių tikslų, kurį integruojame ir į kasdienes verslo praktikas. Dėl to nuolat ieškome sprendimų, kaip kovoti su maisto švaistymu ir siekiame iki 2025 m. maisto atliekų kiekį sumažinti 30 proc. Intensyvėjant klimato kaitai ir jos įtakai ekstremaliems orams, mažinti brangaus maisto derliaus atliekas bus tik dar svarbiau. Esu įsitikinęs, kad veikdami visi kartu galime reikšmingai sumažinti maisto švaistymo problemą“, – E. Dapkienės teigimu.

Bendrovės vadovas pažymi, kad „Maxima“ jau daug metų aktyviai bendradarbiauja su „Maisto banku“, kuriai kasmet perduoda vartojimui tinkamų maisto produktų už daugiau kaip 40 tūkst. eurų. Dalis produktų, kurie žmonėms valgyti jau nebetinkami, atitenka ūkininkams ir virsta gyvulių pašaru, kompostu. Be to, specializuota perdirbimo įmonė dalį baigusių galioti maisto produktų panaudoja biomasės, elektros ir šilumos gamyboje.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai“

Parašykite komentarą