Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną nuotoliniu būdu susitiko su Kauno „Arkos“ bendruomenės vadovais ir bičiuliais – taip vadinami asmenys, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią, kuriems šioje bendruomenėje teikiamos individualizuotos socialinės paslaugos.
Prezidentas ketvirtadienį teiks Seimui Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kurios didžiausią poveikį turės asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims.
„Bendraudamas su artėjančiomis šventėmis besidžiaugiančiais bičiuliais ne tik susipažinau su spalvingomis asmenybėmis, išgirdau jų atvirai pasakojamas istorijas, turėjau galimybę priartėti prie šių žmonių kasdienybės ritmo bendruomenėje. Taip pat įsitikinau, kad mes Lietuvoje turime puikių pavyzdžių, kokios turi būti tikros ir kokybiškos bendruomeninės paslaugos“, – sakė valstybės vadovas, pažymėjęs, kad „Arkos“ bendruomenėje jos puikiai atliepia Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją – čia gerbiamas kiekvieno žmogaus su intelekto ar psichosocialine negalia orumas ir teisės, jaučiamas ne deklaruotas, o tikras asmens įgalinimas.
Vis dėlto tokių paslaugų trūkumas šalyje yra milžiniškas. Prezidento teigimu, valstybės ir savivaldybių institucijų pastangos tinkamam žmogaus su negalia teisių įgyvendinimui šiandien yra apmaudžiai per lėtos. „Kokybiškų ir individualius poreikius atitinkančių paslaugų prieinamumas asmenims su negalia ir jų šeimoms – tai neužbaigtas mūsų Nepriklausomybės laikotarpio darbas. Susitelkime ir spręskime šį klausimą efektyviau. Matau dedamas pastangas, bet jos lyg salelės jūroje. Turėtų būti atvirkščiai – socialinis teisingumas gerovės valstybėje turi būti taisyklė, o ne išimtis“, – akcentavo šalies vadovas.
Pirmosios šalies ponios žodžiais, susitikimas su „Arkos“ bičiuliais ją praturtino: „Nepaisydami pandemijos padiktuoto nuotolio, šie žmonės įsileido mus širdimi, o mes atėjome pas juos atverdami savąsias. Svarbu tikėti abipusio santykio galia, kiekvieno žmogaus unikalumu ir vertingumu bendruomenėje. Džiaugiuosi ir dėkoju žmonėms, kurie „Arkos“ bendruomenei atiduoda save ir iš idėjos, ir iš poreikio. Kurie imasi atsakomybės laužyti įsišaknijusias nuostatas, kurti šiltą, vieningą visuomenę ir kviečia prie šios kūrybos prisijungti kiekvieną. Iš kurių galime mokytis intelekto negalią keisti galia gyventi oriai ir savarankiškai. Po negalia slypi šviesa, kuri augina bendrystę ir visuomenės jautrumą vieni kitiems. Kaip gražiai pasakė „Arkos“ vadovas – mes jų mokytojai, o jie – mūsų širdžių gydytojai.“
Pasak Prezidento, šiandien turime būti budrūs – koronaviruso pandemija atvėrė negalią turinčių ir senyvo amžiaus žmonių institucinės globos neefektyvumą bei gali sąlygoti naujas neįgaliųjų socialinės atskirties problemas. Todėl teisingumą ir lygias galimybes būtina laikyti pandemijos pasekmių valdymo strategijų pamatu, o institucinės globos pertvarką grįsti žmogaus teisėmis.
Lietuvos Respublikos statistikos departamento aktualiausiais duomenimis, asmenų su negalia skurdo rizikos rodiklis 2019 m. siekė net 31,3 proc., o tai yra 10,7 proc. punkto didesnis rodiklis už bendrą skurdo rizikos lygį šalyje bei 10,4 proc. didesnis už Europos Sąjungos šalių vidurkį – 20,9 proc. Šalyje iš 158 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia dirbo tik 29 proc. Deja, šis skaičius per pastaruosius metus reikšmingai negerėjo ir nedarbo lygio skirtumas tarp asmenų su negalia (21,9 proc.) ir asmenų be negalios (6,1 proc.) yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Šie gerovės indikatoriai rodo, kad Lietuvoje skubiai reikalinga kompleksinė neįgaliųjų socialinės įtraukties sistemos pertvarka – privalome efektyviai tobulinti šias sritis: žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimą socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos srityse; neįgaliųjų užimtumo didinimą; paslaugų neįgaliesiems ir jų šeimoms nariams prieinamumo didinimą, ypač proto ir (ar) psichinę negalią turintiems vaikams ir suaugusiesiems, autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms; slaugos ir globos sistemos atnaujinimą; viešųjų paslaugų infrastruktūros ir viešosios informacijos pritaikymą; neįgalumo ir darbingumo nustatymo reformą.
Prezidentas, siekdamas užtikrinti socialinį teisingumą mažas pajamas gaunančioms pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, inicijuoja Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pataisas.
Ketvirtadienį, įvertinus viešos konsultacijos su visuomene metu gautus pasiūlymus bei pastabas, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo projektas bus teikiamas Seimui. Naujuoju teisiniu reguliavimu siekiama patobulinti paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones padengimo tvarką – nustatyti teisingą teisės gauti priemokos padengimą kartelę, kuri šiuo metu yra nelogiška ir neatitinka skurdo riziką patiriančių neįgaliųjų ir senjorų faktinių pajamų bei poreikių.
„Pasitikėjimą valstybe menkina tokie pavyzdžiai, kai, vaiko neįgalumo išmokai padidėjus vos keliais eurais, dėl neprotingai nustatytų sąlygų jis praranda teisę į vaistų priemokos padengimą. Valstybės pagalbos mechanizmai turi būti nustatomi protingai, nekuriant skurdo spąstų“, – tvirtino Prezidentas.
Pranešimą paskelbė: Ieva Elenbergienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
