Verslas

Nealkoholinis alus tampa ir mažųjų aludarių aukso kasykla

Paklausos augimo tempai, kokius pastaraisiais metais Lietuvoje demonstruoja nealkoholinis alus ir jo kokteiliai, stebina net pačius aludarius. Jau pernai tokių gėrimų paklausos augimas buvo skaičiuojamas kartais, bet lubos dar toli gražu nepasiektos – šįmet augimas tęsiasi. Ir nors šioje rinkoje stengiasi įsitvirtinti didieji gamintojai, savo nišą rado ir smulkieji aludariai, siūlantys originalios receptūros nealkoholinius gėrimus.

„Pirmąjį šių metų pusmetį vien „Maximos“ prekybos tinkle nealkoholinio alaus ir jo gėrimų nupirkta 45 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Atsižvelgdami į didžiuliais tempais augančią paklausą, plečiame ir šių prekių asortimentą: praėjusiais metais mūsų prekybos tinkle buvo galima rinktis iš 49 nealkoholinio alaus ir jo kokteilių rūšių, šiandien jų jau turime 62. Pusę jų sudaro Lietuvos gamintojų produkcija, o kadangi žmonės mėgsta išbandyti naujoves, net smulkieji aludariai siūlo bent po kelias rūšis nealkoholinio alaus“, – pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė. Ji priduria, kad iš 19-os šiais metais pristatytų naujų nealkoholinio alaus rūšių net trylika yra Lietuvos gamintojų pristatytos naujienos.

Keičiasi alaus kultūra

Europos aludarius vienijančios organizacijos „Brewers of Europe“ duomenimis, nealkoholiniam ir silpnam alui tenka apie 6 proc. visos Europos alaus rinkos. Panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje, o pastaraisiais metais sparčiai augantį jo populiarumą lemia ne tik kintantys žmonių įpročiai bei sveikesnių produktų paklausa, bet ir tobulėjančios technologijos, leidžiančios aludariams pagaminti kokybišką, įvairių skonių nealkoholinį alų.

V. Drulienės teigimu, tai rodo augančią alaus kultūrą Lietuvoje: žmonėms svarbiau ne alkoholio koncentracija, o gėrimo skonis. Be to, didėja žmonių sąmoningumas ir atsakomybė, nealkoholinis alus neapriboja šiuolaikiškų, aktyviai gyvenančių žmonių laisvalaikio.

Analizuojant perkamiausius produktus, „Maximoje“ populiariausi išlieka didžiųjų gamintojų – „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Kalnapilio-Tauro grupės“ – siūlomi nealkoholiniai gėrimai. Visgi sparčius augimo tempus demonstruoja ir smulkiųjų aludarių siūlomi nealkoholiniai gėrimai. Pavyzdžiui, šįmet, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, „Maximos“ parduotuvėse daugiau nei dukart išaugo nealkoholinių „Rinkuškių“ ir „Rinkuškių IPA“ alaus pardavimai.

Aludarių krašte gimsta neįprasti skoniai

Aludarių krašte, Biržuose, įsikūrusi „Rinkuškių“ alaus darykla neseniai pristatė ir keletą šios srities naujovių: tai vynuogių ir agurkų skonio nealkoholiniai alaus kokteiliai.

„Rinkuškių“ rinkodaros vadovas Eligijus Čygas teigia, kad idėja gaminti nealkoholinį alų įmonės vadovų galvose kirbėjo jau seniai. Ir šis sprendimas visiškai pasiteisino: šiuo metu nealkoholinis alus ir jo kokteiliai sudaro net 7 proc. visų bendrovės pardavimų.

„Rinka keičiasi, vartotojai vis dažniau ieško sveikesnių produktų, išskirtinių skonių. Galvodami, kaip nustebinti žmones, priėjome bendrą nuomonę, kad tai pasiekti padės būtent kitokie skoniai. Naujasis mūsų šūkis #LaisveSkoniui kartu yra ir pažadas kurti išskirtinius skonius, ir ne tik nealkoholinio alaus kategorijoje“, – sako E. Čygas.

Naujieji „Rinkuškių“ nealkoholinio alaus kokteiliai buvo sukurti žaliavų platintojų „Genba Taste“ laboratorijoje. Esamos nealkoholinio alaus rūšys pasirinktos kaip bazė, juos skiedžiant, saldinant, rūgštinant, aromatizuojant, gardinant sultimis – taip išgaunamas ne tik norimas gėrimo skonis, bet ir spalva, aromatas.

„Rinkuškių“ gamybos vadovė Vaida Narkevičienė pastebi, kad įprasto ir nealkoholinio alaus gamybos pradžia yra identiška, bet skiriasi gėrimo rauginimo ir brandinimo procesai: „Nealkoholinis alus rauginamas žemesnėje temperatūroje, mielėms neleidžiama išskirti daug etilo alkoholio. Procesas trunka iki keturių dienų. Tuomet mielės atskiriamos, nealkoholinis alus filtruojamas. Bet kokio alaus gamyba yra savita, nealkoholinio alaus atveju sudėtingesnis yra rauginimas.“

Šventieji varžos dėl aludarių globos

Tarptautinė aludarių diena pasaulyje švenčiama liepos 18-ąją, per šv. Arnoldo vardadienį.

Šis šventasis kai kuriuose bažnyčios raštuose minimas kaip aludarių globėjas. Beje, į šį titulą taikosi ir daugiau šventųjų: šv. Matas, šv. Augustinas iš Hipo, šv. Lukas gydytojas, šv. Armandas ir net šv. Nikolas (Kalėdų Senelis), mat jie prieš tapdami apaštalais buvo smuklininkai.

Apie bendrovę „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 15 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. klientų.

Pranešimą paskelbė: Rūta Pastarnokienė, UAB „Fabula ir partneriai”

Parašykite komentarą