Bjauriojo ančiuko istorija – taip galima pavadinti besikeičiantį Lietuvos gyventojų santykį su nealkoholiniu alumi. Vos prieš kelis metus šio gėrimo užimama alaus rinkos dalis nesiekė nė procento, tačiau dabar situacija visiškai kitokia. Vien pernai šis segmentas augo 102 proc. Tokie pokyčiai fiksuojami ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Europos aludarius vienijanti organizacija „Brewers of Europe“ teigia, kad nealkoholiniam bei silpnam alui tenka jau 6 proc. visos Europos alaus rinkos. Tokį populiarumą lemia du pagrindiniai veiksniai: žmonės vis aktyviau ieško sveikų produktų, o naujos technologijos aludariams leidžia virti geresnių skoninių savybių nealkoholinį alų.
„Nealkoholinio alaus populiarumas Lietuvoje auga neįtikėtinais tempais. Per ketverius metus šio gėrimo pirkimas didėjo daugiau nei penkis kartus. Ir tai nėra tik Lietuvos tendencija – pernai „Carlsberg“ Vakarų Europos (jam priklauso ir Lietuva) bei Rytų Europos regionuose pasiekė 33 proc. nealkoholinio alaus portfelio augimą. 2017 m. augimas siekė 15 proc. Tad nealkoholinio alaus populiarumas ne tik kad nekrinta, bet auga vis greičiau“, – sako „Švyturys-Utenos alus“ (ŠUA) bei „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.
Lietuvoje šiuo metu ŠUA yra aiškus nealkoholinio alaus lyderis – pernai įmonė čia išsikovojo 66 proc. rinkos, tuo metu artimiausiam konkurentui teko vos 15 proc.
Dažniausiai perka savaitgalį
Nealkoholinio alaus populiarumo augimą pastebi ir prekybos centrai, o jo pardavimų nesieja su alkoholio ribojimu. „Jau senokai fiksuojame viso nealkoholinių gėrimų segmento, o ypač – nealkoholinio alaus populiarumo augimą. Šio gėrimo pardavimo laikas neišsiskiria iš kitų prekių – dažniausiai jis perkamas piko metu, kaip ir visos kitos prekės“, – apie pastebėtas tendencijas kalba „IKI“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.
Jos teigimu, daugiausia nealkoholinio alaus parduodama savaitgaliais, tačiau ir šiuo atveju sąsajos su sutrumpintu prekybos alkoholiu laiku nematyti. Mat didžiausias pirkėjų suaktyvėjimas būna dar prieš prekybos draudimo metą.
Paprašyta išskirti nealkoholinio alaus pirkėjo portretą, B. Čaikauskaitė sako, kad paprastai tai būna 25–45 m. asmenys, dažniau moterys.
Išskyrė 3 veiksnius
Kintančius šalies gyventojų vartojimo įpročius iliustruoja ir jų pasirinkimai renginių metu. „Siemens“ arenos generalinis direktorius Andrius Žiauberis sako, kad nuo 2016 iki 2018 m. arenoje nealkoholinio alaus pirkimas išaugo 300 proc., o įvertinęs pirmų trijų šių metų mėnesių rodiklius, jis prognozuoja, kad nealkoholinio alaus pardavimai šiais metais bus maždaug 50 proc. didesni nei pernai.
„Žinoma, mes turėjome daugiau renginių bei lankytojų, o bendrai ekonominei situacijai Lietuvoje gerėjant, žmonės perka daugiau gėrimų. Tačiau vien tai negalėtų nealkoholinio alaus pirkimo pakelti 300 proc. Tokius pokyčius lėmė ne tiesiog augantis vartojimas, o kitoks pasirinkimas.
Mūsų įpročiai keičiasi – norime būti sveikesni, auga ir socialinis sąmoningumas – atvažiavusieji su automobiliais dabar kur kas atsakingesni. Prie pokyčio prisidėjo ir gamintojai – nealkoholinio alaus asortimentas išsiplėtė, o skonis pagerėjo. Matyčiau tris pagrindinius nealkoholinio alaus populiarėjimo veiksnius: gerėjanti ekonominė situacija, kartu su augančiu sąmoningumu besikeičiantys visuomenės įpročiai ir šiuolaikinės aludarystės technologijos, leidžiančios virti kokybišką, vartotojų skonį atitinkantį nealkoholinį alų“, – sako A. Žiauberis.
Šventės ir šiltasis sezonas – nealkoholinio alaus metas
Beįsibėgėjantis šiltasis sezonas ir artėjanti vasara visiems gėrimų gamintojams itin svarbus metas, nes atšilus orams pasiekiamas pardavimo pikas. Ne išimtis ir nealkoholinis alus.
„Praėjusią vasarą fiksuotas rekordas – viename iš prekybos tinklų nealkoholinio alaus pardavimo vertė viršijo 10 proc. visų alaus pardavimų. Prieš kelis metus niekas negalėjo to tikėtis. Tiesa, dar yra didelis skirtumas tarp miestų ir kaimo vietovių, kuriose nealkoholinio alaus pradavimų svoris dukart mažesnis.
Mūsų duomenimis, pernai vasarą 81 proc. didžiųjų miestų gyventojų (20–44 metų) bent kartą gėrė alkoholinį alų, nealkoholinį – 71 proc. Žmonės vis intensyviau ieško sveikų gėrimų ir nealkoholinį alų jie atranda ne kaip alternatyvą alkoholiniam alaus, o atskirą, savarankišką gėrimą. Be to, jame nėra pridėtinio cukraus – pirkėjams tokie dalykai svarbūs“, – sako ŠUA rinkodaros vadovas Andrius Bagdzevicius.
Jo teigimu, pagrindinė nealkoholinio alaus linija „GO“ tikslingai nesieta su ankstesniais prekės ženklais, mat nealkoholinį alų įmonė mato kaip atskirą – labiau gaiviųjų gėrimų – kategoriją. O artėjant šventėms, tokioms kaip šv. Velykos, ar susiruošus į išvyką gamtoje, nealkoholinis alus tampa geru pasirinkimu kiekvienam atsakingam vairuotojui.
Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“
