Verslas

Ne tik skanūs, bet ir tvarūs: kaip „Lidl“ parduotuvėse atpažinti sertifikuotus produktus?

Mažmeninė prekyba išpildo kasdienius milijonų vartotojų apsipirkimo poreikius, suteikdama platų produktų iš viso pasaulio pasirinkimą. Nemaža dalis produktų ar jiems gaminti naudojamų žaliavų atkeliauja iš tolimų kraštų, kur tenka kovoti su aplinkos apsaugos ir socialinių normų pažeidimais. Siekdamas, kad pirkėjus pasiektų ne tik kokybiški, bet ir tvariau užauginti produktai, prekybos tinklas „Lidl“ aktyviai plečia sertifikuotų prekių asortimentą. Pavyzdžiui, įmonė išsikėlė tikslą ne vėliau kaip nuo 2022 m. pabaigos savo privačių prekių ženklų produktuose naudoti tik pagal tarptautinius tvarumo standartus sertifikuotą kakavą, arbatą, palmių aliejų.

Tvari prekyba – vienas iš pagrindinių „Lidl“ strateginių tikslų, tad prekiaujant įvairių rūšių produktais iš viso pasaulio itin svarbu analizuoti ir vertinti skirtingų tiekimo grandinių tvarumą. „Lidl“ sistemingai analizuoja ir vertina įvairias su produktų gavyba susijusias rizikas, pavyzdžiui neigiamą poveikį biologinei įvairovei, klimatui, vandens sunaudojimui ir taršai, taip pat įvairių žmogaus teisių pažeidimo rizikas.

„Itin atsakingai žiūrime į tiekimo grandinių tvarumą, tad didelės rizikos grupei priskiriamų produktų tiekėjams keliame aukštesnius reikalavimus. Be to, bendradarbiaujame su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip „Fairtrade“ ir „Rainforest Alliance“, siekdami sistemingo problemų sprendimo“,  – tvirtina „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.

Sertifikuotos kavos ir arbatos puodelis

„Lidl” savo pirkėjams siūlo įvairių nuosavų prekių ženklų produktus, tarp kurių ir sertifikuota kava bei arbata.

„Pietų Amerikos ir Azijos šalys yra pagrindinės kavos pupelių ir arbatos lapelių eksportuotojos. Deja, skurdžios plantacijų darbuotojų gyvenimo sąlygos, įvairūs žmogaus teisių pažeidimai ir ekosistemų naikinimas yra įsišaknijusios šių vietovių problemos. Siekiame, kad mūsų pirkėjai mėgautųsi ne tik energijos suteikiančia, aromatinga, bet ir atsakingesnėmis sąlygomis užauginta kava ir arbata“, – pasakoja R. Didjurgytė.

Prekybos tinklas savo asortimente siūlo „Rainforest Alliance“ ir UTZ tvarumo sertifikatais pažymėtą kavą ir arbatą, o per ateinančius 2022 metus planuoja ženkliai padidinti tokių sertifikuotų produktų procentą privačių prekių ženklų asortimente.

Tvarumo skonis – saldesnis

Arbatos ir kavos plantacijos yra ne vienintelės, kuriose plačiai įsišaknijusios skurdo, prastų darbo sąlygų ir žalos aplinkai problemos. Įvairioms ūkio šakoms vis plačiau naudojant technologijas, kakavos auginimo procesai daugelį metų išlieka nepakitę. Neefektyvūs metodai, stipriai svyruojančios rinkos kainos verčia kakavos augintojus didinti derlių plečiantis į natūralias ekosistemas, ypač miškus, neatsakingai naudojant didelius kiekius pesticidų, kurie kenkia ne tik aplinkai, bet ir patiems darbuotojams, neturintiems tinkamų darbų saugos priemonių.

„Lidl“ asortimente kakava yra itin populiari žaliava, naudojama įvairių saldumynų, ledų, kepinių gamyboje. „Jau dabar didžioji dalis „Lidl“ privačių prekių ženklų šokoladų ir ledų, taip pat visi lietuviški sūreliai ir daug kitų produktų yra gaminami naudojant sertifikuotą kakavą, atitinkančią tvaresnius „Fairtrade“, UTZ ar „Rainforest Alliance“ gavybos standartus. Tačiau tai ne pabaiga. Tvaresnę kakavą siekiame naudoti visų mūsų privačių prekių ženklų produktuose jau nuo 2022 m. pabaigos“, pažymi R. Didjurgytė.

Ant pirkėjų stalo – sertifikuota žuvis

Dar viena su ryškiu išteklių išnaudojimu ir tarša siejama ūkio šaka – žuvininkystė. Pramoninė žvejyba yra turbūt pagrindė žuvų ir kitų vandens organizmų populiacijų mažėjimo ir ištisų ekosistemų naikinimo priežastis. Nepaisant to, kad pasauliniu mastu didesnė dalis žuvies ir jūros gėrybių yra tiekiama iš akvakultūros ūkių, tiek laukinės žuvies žvejyba, tiek žuvų ūkiai susiduria su įvairiais tvarumo, ypač ekosistemų žalojimo ir taršos iššūkiais. 

„Į žuvies ir jūros gėrybių produktų asortimentą žiūrime itin atsakingai. Jį formuodami, prioritetą teikiame rūšims, kurioms mažiausiai  gresia išnykimas, taip pat stengiamės turėti kuo daugiau iš sertifikuotų žaliavų pagamintų produktų. Bendradarbiaujame su Jūrų valdymo (angl. „Marine Stewardship Council“, MSC) ir Akvakultūros valdymo (angl. „Aquaculture Stewardship Council“, ASC) tarybomis, kurios pasisako už ekosistemų ir populiacijų tausojimą, taršos mažinimą ir kuria standartus tvaresnei žvejybai bei akvakultūrai“, – pabrėžia įmonės socialinės atsakomybės konsultantė.

Be to, ant visų žuvies produktų pakuočių nurodomas žvejybos regionas bei žvejyboje naudoti įrankiai arba šalis, kurioje žuvis ar konkrečios jūrų gėrybės buvo užaugintos. Pasak R. Didjurgytės, daliai pirkėjų ši informacija padeda apsispręsti, kurį produktą rinktis.

Pagrindinis tikslas – išsaugoti miškus

Kalbant apie žemės ekosistemų apsaugą, ypatingai vertingi yra atogrąžų miškai, kenčiantys nuo žmogaus veiklos plėtros. Atogrąžų miškuose itin daug gyvybės rūšių, be to jie atlieka svarbų vaidmenį slopinant klimato kaitą ir palaikant kitus svarbius procesus. Visgi, miškų plotai kasmet mažėja. Pavyzdžiui Malaizijoje ir Indonezijoje miškai intensyviai naikinami dėl alyvpalmių plantacijų plėtros. Daug miškų įvairiuose regionuose taip pat iškertama dėl vis augančios popieriaus, kitų medienos produktų paklausos.

„Alyvpalmės, lyginant su kitais aliejiniais augalais, yra itin našus augalas, kurio gavybos pėdsakas yra pats mažiausias. Todėl nenuostabu, kad palmių aliejus – vienas dažniausiai naudojamų tiek maisto, tiek kosmetikos pramonėje. Tačiau svarbu užtikrinti, kad ši žaliava būtų tiekiama iš atsakingų šaltinių, nesiejamų su miškų kirtimu. Šiuo tikslu jau dabar visiems savo kosmetikos produktams ir ženkliai daliai maisto produktų, turinčių palmių aliejaus, naudojame RSPO (angl. „Roundtable on Sustainable Palm Oil“) standartą atitinkantį, atsakingose plantacijose išgaunamą palmių aliejų. Planuojame ne vėliau kaip 2022 m. pabaigoje 100 proc. pereiti prie sertifikuoto palmių aliejaus“ – pasakoja R. Didjurgytė.

Lygiai taip pat svarbu užtikrinti medienos ir jos produktų – celiuliozės, popieriaus, kartono, viskozės ir kt. – šaltinių skaidrumą bei tvarumą. Šioms žaliavoms prekybos tinklas jau seniai kelia aukštesnius reikalavimus ir nuosekliai didina sertifikuotų arba iš perdirbtos celiuliozės pagamintų produktų kiekį.

„Jau dabar mūsų privačių prekių ženklų ne maisto prekės bei jų kartoninės pakuotės yra gaminamos iš perdirbtos celiuliozės arba sertifikuotos, dažniausiai FSC (angl. „Forest Stewardship Council“), medienos. Negana to, aukštus reikalavimus keliame ir drabužiams bei kitoms tekstilės prekėms, gaminamoms iš celiuliozės (viskozei, lioceliui ir modalui). Tokia tekstilė mūsų parduotuvių lentynose dažniausiai randama su „Tencel“ arba „Ecovero“ prekių ženklais, grasiais savo socialine atsakomybe. Toliau pereisime prie perdirbto ar sertifikuoto popieriaus mūsų maisto ir higienos priemonių pakuotėse“, – žingsnius vardija „Lidl“ atstovė.

Visomis šiomis ir daug kitų priemonių prekybos tinklas įgyvendina savo pažadus veikti tvariau ir apsaugoti ekosistemas bei išteklius ateities kartoms.

Pranešimą paskelbė: Eglė Girdauskaitė, UAB „Gravitas Partners”

Parašykite komentarą