Verslas

Naujausi VMI duomenys teikia vilčių, kad alkoholio vartojimo kultūra europietiškės

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 2022 metų duomenys atskleidė, jog ženkliai sumažėjo degtinės pardavimai – 6,6 proc. Nykstamai mažėja tarpinių produktų – spirituoto vyno pardavimai, kurie per praėjusius metus susitraukė 15,3 proc. Putojančio vyno ir ramaus vynuogių vyno pardavimai krito atitinkamai 0,7 proc. ir 6 proc.

Tačiau pernai 5,6 proc. augo lengviausio gėrimo – alaus pardavimai. Svarbu pažymėti, jog didžiausią augimo dalį sudarė alus su lengvatiniu akcizu ir siekė 4,3 proc., o likusius 1,1 proc. sudarė alus be lengvatinio akcizo. Spėjama, kad apie pusė alaus kiekio su lengvatiniu akcizu buvo importuota iš ES ir trečiųjų šalių. Lengvatinis akcizas taikomas mažųjų daryklų alaus importui. Tokiu būdu Lietuva parėmė trečiųjų šalių gamintojus, o tiksliau importuotojus.

Alkoholio vartojimo kultūros artėjimą prie vakarų Europos valstybių lėmė teisingesnė ir, pastaruoju metu, nuoseklesnė, akcizų politika. Ne mažiau prie kultūringesnės alkoholio vartojimo kultūros prisideda ir Lietuvos barai.

Žinomų ir daugiau nei dešimtmetį Vilniuje veikiančių barų kūrėjas ir atstovas Saulius Galdikas įsitikinęs, jog barai keičia sovietines alkoholio vartojimo tradicijas ir skiepija naujas – europietiškas. Tačiau skaičiai rodo, kad kelias dar laukia ilgas.

„Kalbant apie barus, Lietuvoje norėtųsi dar geresnės, vakarietiškos alkoholio vartojimo kultūros. Vakarų  Europoje baruose suvartojama iki 60 proc. viso suvartojamo alaus. Pavyzdžiui, Airijoje 2021 m. palengvinus pandemijos suvaržymus baruose buvo išgerta 46 proc. viso suvartojamo alaus, o iki pandemijos net 60 proc. Tuo tarpu Lietuvoje šis skaičius nesiekia 20 proc.“ – teigia S. Galdikas.

Oficialūs VMI duomenys rodo, jog vis dar esame stipraus alkoholio šalis. Stiprus alkoholis sukelia didesnę riziką vartotojams – kuo silpnesnis alkoholis, tuo mažesnė rizika vartotojui.

„Norėtųsi, kad žmonės rinktųsi silpnesnius alkoholinius gėrimus ir, kad juos vartotų baruose, o ne namuose. Atsakingi barai kuria socialines ir menines erdves, buria bendruomenes, kuria darbo vietas, daro miestus patrauklius svečiams, gyventojams ir investuotojams. Alaus pramonė ženkliai prisideda prie valstybių ekonomikos, daugelis vakarų šalių garsiai didžiuojasi savo alaus tradicijomis ir gamintojais, tai gal laikas ir mums garsiai pasidžiaugti, kad turim tokias alaus tradicijas ir tiek vietos gamintojų“, – sako S. Galdikas.

Paskutiniųjų dešimties metų alkoholio rinkos Lietuvoje analizė

VMI duomenimis Lietuvoje 2012 metais buvos parduota/suvartota 36 823 617 litrai grynojo legalaus alkoholio, o 2022 metais – 29 421 809 litrai.

Per paskutiniuosius dešimt metų Lietuvoje alkoholio suvartojimas sumažėjo 20 proc., gyventojų skaičius per tą patį laikotarpį Lietuvoje mažėjo 4 proc. Darytina išvada, jog Lietuvoje per dešimt metų alkoholio suvartojimas sumažėjo 16 proc.

Tačiau alkoholio suvartojimo mažėjimas nepakeitė alkoholio vartojimo kultūros ir artino Lietuvą ne prie Europos, bet nustūmė iki Rusijos rodiklių – vartojamas alkoholis Lietuvoje drastiškai stiprėjo.

2012 m. bendrajame alkoholio suvartojime spiritiniai gėrimai (etilo alkoholis) sudarė 34 proc., o 2022 m. – jau 43 proc. Europoje spiritiniai gėrimai, priklausomai nuo kultūros, sudaro nuo 15 iki 25 procentų visame suvartojamame alkoholyje. Iš bendro vidurkio labiausiai išsiskiria Suomija, kurioje spiritiniai gėrimai sudaro 31 proc. Airijoje, garsėjančioje savo viskiu, spiritiniai gėrimai 2021 m. sudarė tik 25 proc. visame suvartojamame alkoholyje, alus 40 proc., vynas 30 proc.

Per dešimtmetį alaus suvartojimas Lietuvoje krito 25 proc. Sidro ir kitų silpnų fermentuotų gėrimų smuko net 46 proc. Lengvųjų gėrimų kritimą sušvelnino per tą patį laikotarpį 32 proc. augę ramaus ir putojančio vynuogių vyno pardavimai.

Per tą patį laikotarpį spiritinių gėrimų suvartojimas išaugo 2 proc. Tai lėmė keletas faktorių.

  • Suvartojamo stipraus alkoholio augimą lėmė klaidinga akcizų politika. 2017 metais lengviesiems alkoholiniams gėrimams akcizai buvo daugiau nei padvigubinti (vynui ir alui po 111-112 proc.), o spiritiniams gėrimams (etilo alkoholiui) tik 23 proc.
  • Alkoholio vartojimo kultūros blogėjimą lėmė ir drastiški alkoholio prekybos, amžiaus cenzo ribojimai ir reklamos draudimas. Daugumoje Europos šalių alkoholio prekyba, amžiaus cenzas ir reklama diferencijuojami pagal alkoholio stiprumą.

Visi skaičiavimai atlikti Aludarių gildijos, naudojant VMI duomenis, kurie laikomi patikimiausia legalaus alkoholio apskaita.

Pranešimą paskelbė: Ieva Zujūtė , UAB „Fabula ir partneriai”

Parašykite komentarą