Žmonija per rekordiškai trumpą laiką sukūrė itin svarbias ir reikalingas vakcinas, tačiau vakcinavimo sėkmei kelią gali pastoti jų platinimo nesklandumai, prarastos, netinkamai gabentos ar suklastotos vakcinos bei keblumai tiksliai priskiriant konkrečią vakciną konkrečiam pacientui. Kaip vieną įrankių šių problemų sprendimui savo naujausiame tyrime „Deloitte“ rekomenduoja pasitelkti pasaulinės standartų organizacijos „GS1“ identifikatorius bei brūkšninius kodus visoje vakcinų gamybos bei platinimo grandinėje.
Dar praėjusį rudenį Pasaulio Ekonomikos Forumo atlikta 20 tūkst. suaugusiųjų 27-se valstybėse apklausa atskleidė, kad skiepytis nuo Covid-19 rinktųsi vidutiniškai 74% gyventojų. Likusius 26% apylygėmis dalimis sudaro „visiškai nelinkę“ ir „labiau nelinkę“ pasiskiepyti gyventojai, kas sudaro pakankamai reikšmingą skaičių, galintį pakenkti vakcinavimo nuo Covid-19 sėkmei. Todėl vyriausybės ir privatus sektorius privalo suvienyti jėgas kartu kuriant pasitikėjimą tiek pačiomis vakcinomis, tiek visu skiepijimo procesu. Sklandus ir sėkmingas skiepijimo procesas turės teigiamą įtaką tiems skeptikams, kurie pirmaisiais vakcinavimo kampanijos mėnesiais itin įdėmiai stebės jos raidą, galimas sėkmės ir nesėkmes.
„Deloitte“ teigimu, norint užtikrinti vakcinavimo proceso efektyvumą, saugumą, greitį ir visuomenės pasitikėjimą vakcinomis, būtina skatinti verslo, mokslininkų bei tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą, naudoti pasaulinius standartus, numatyti galimas vakcinų pristatymo problemas ir vykdyti aiškią bei skaidrią komunikaciją.
Didžiausią dėmesį savo ataskaitoje „Deloitte“ skiria Covid-19 tiekimo grandinės saugumui ir veiksmingam vakcinų pristatymui. Kompanija rekomenduoja naudoti standartizuotus brūkšninius kodus kiekvienam vakcinų pakuotės lygiui, kad juos galėtų automatizuotai nuskaityti visi tiekimo grandinės partneriai. Tai ženkliai paspartintų tiekimo procesus bei padėtų sumažinti galimų žmogiškųjų klaidų kiekį. Be to, unikalus vakcinų identifikavimas ir brūkšninis kodavimas pasauliniu mastu labai svarbus vakcinavimo vietose, kai reikia tiksliai užfiksuoti, kuris konkrečiai pacientas kokią ir kada vakciną gavo.
Indrė Lasionienė, asociacijos „GS1 Lithuania“ direktoriaus pavaduotoja, komentuoja, kad nors standartizuotas sveikatos apsaugos produktų, tokių kaip medikamentai, medicinos prietaisai bei priemonės, ženklinimas pagal GS1 standartus yra plačiai naudojamas visame pasaulyje, toli gražu ne kiekviena šalis juos taiko visoje sveikatos apsaugos produktų platinimo grandinėje ar, šiuo atveju, vakcinavimo vietose.
„Prasidėjo, ko gero, didžiausia vakcinavimo kampanija žmonijos istorijoje, o jos pirmųjų mėnesių sėkmė turės milžiniškos įtakos artimiausiems ekonominiams, socialiniams ir sveikatos apsaugos procesams. Pagal „Deloitte“ rekomendacijas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje integravus pasaulinius standartus, skirtus sveikatos apsaugos produktų identifikavimui ir brūkšniniam kodavimui, būtų paprasčiau automatizuotai nuskaityti, apdoroti ir informacinėse sistemose administruoti vakcinavimo duomenis, glaudžiai susiejant vakciną ir ją gavusį pacientą. Tiksli identifikacija bei ženklinimas gyvybiškai svarbūs ne tik didžiuosiuose farmacininkų bei ligoninių sandėliuose, bet ir kiekviename vakcinos platinimo etape ar skiepijimo taške, nepamirštant ir skiepijimo procese naudojamos įrangos, įrankių, medicinos personalo bei pačių pacientų. Kiekvienos vakcinos dozės bei kiekvieno vakcinavimo proceso dalyvio atsekamumas sumažintų įvairias rizikas bei leistų užkirsti kelią galimiems nesklandumams“, – sako I. Lasionienė.
Pasak jos, siekdamos kuo greičiau patenkinti vakcinų poreikį, šiai dienai farmacijos kompanijos dažnu atveju ženklina tik bendrą vakcinų pakuotę, ar keleto vakcinų dozių buteliuką. Tokiu atveju sudėtinga tiksliai priskirti atskirą vakcinos dozę pacientui. Naudojant GS1 identifikavimo ir ženklinimo standartus būtų galima sugeneruoti tiek atskirų identifikatorių, kiek dozių yra buteliuke. Konvertavus tuos identifikatorius į brūkšninį formatą, būtų galima kiekvienam iš pacientų priskirti atskirą dozę, nuskaityti jos kodą ir taip išsaugoti duomenis informacinėje sistemoje, o pvz. lipduką su brūkšniniu kodu įklijuoti į paciento kortelę.
Kiekvienas dozės identifikatorius gali būti susiejamas su konkrečia vakcinos gamybos partija, jos galiojimo data ir net serijos numeriu, taip užkertant kelią padirbtų vakcinų pateikimui į vakcinavimo vietas. Turint tikslius duomenis kada, kokia dozė, kur ir kam buvo suleista, paprasčiau atskleisti galimus piktnaudžiavimo atvejus, kai bandoma pasiskiepyti be eilės, dalis vakcinų neapskaitoma, esant reikalui greičiau galima rasti ir atšaukti iš rinkos nesaugius produktus ir t.t.
—
Apie GS1
GS1 – pasaulinė, pelno nesiekianti, GS1 standartų naudotojų valdoma ir neutrali standartų kūrimo ir platinimo organizacija, vienijanti 114 lokalių GS1 organizacijų ir centrinį biurą Briuselyje, Belgijoje, aptarnaujanti GS1 standartų naudotojus daugiau nei 150-yje šalių. GS1 standartai – bendra, multisektorinė, tarptautinė kalba. GS1 sukurti identifikatoriai ir jų pagalba kuriami verslo procesų sprendimai tapo pagrindiniu įrankiu milijonams viešojo ir privataus sektoriaus įmonių visame pasaulyje. Sveikatos apsaugos srityje GS1 standartai naudojami identifikuoti paslaugų teikėjus, jų gavėjus, pačias paslaugas, prietaisus bei preparatus, gydytojų paskirtus atitinkamiems pacientams sveikatos priežiūros įstaigose, tokiu būdu automatizuojant eilę procesų bei gerinant pacientų saugą. Lietuvoje pasaulinę GS1 organizaciją atstovauja asociacija „GS1 Lithuania“.
Pranešimą paskelbė: Kostas Baubinas, Proton b2b
