Verslas

Naujas socialinis modelis išvaikys iš Lietuvos visus medikus. Ar tikrai?

Ilgės darbo valandos, trumpės atostogos, gydymo įstaigos medikams lieps budėti namuose, mokėdamos tik dešimtadalį atlyginimo. Taip pat sumažės gydytojų paslaugų pasiekiamumas gyventojams, nes medikai pradės ieškoti palankesnių darbo sąlygų užsienyje ar privačiose klinikose – tokius nuogąstavimus dėl Darbo kodekso pakeitimų kelia Lietuvos gydytojų sąjunga ir jaunieji medikai. Gąsdinimai skamba grėsmingai, tačiau tiesos grūdo juose mažai. Ne paslaptis, kad daugelis medikų skelbiamų teiginių visiškai neatitinka to, ką siūlo socialinio modelio projektas, po susitarimų Trišalėje taryboje virtęs į darbuotojams daug palankesnį įstatymą. Deja, dėl informacijos trūkumo skambūs medikų skundai sulaukia daug daugiau atgarsio nei teisininkų ir ekspertų bandymai paaiškinti, kas ir kaip iš tiesų keisis.
Daug problemų kyla dėl pokyčių baimės
Medicinos mokslų daktarė radiologė Jurgita Ušinskienė nesupranta kolegų baimės naujovėms. Gydytoja sako, kad naujasis socialinis modelis kaip tik suteiks daugiau laisvės užsiimti medicinos praktika, profesiškai tobulėti ir derinti darbą su laisvalaikiu ar šeima.
„Permainų tikrai reikėtų. Manau, kad medikams, kaip ir kitiems specialistams, turėtų būti suteikta galimybė užsiimti individualia veikla. Man pačiai taip teko dirbti radiologe–konsultante Didžiojoje Britanijoje. Užsiimant individualia veikla, lengviau derinti darbo krūvį keliose darbovietėse, atsiranda galimybė daugiau užsidirbti. Konkurencingumas kelia paslaugų kokybę, o darbdaviams mažėja mokesčių našta“, – teigė J. Ušinskienė, pabrėždama, kad tokiu atveju medikams reikėtų patiems draustis gydytojų civilinės atsakomybės draudimu, kurio Lietuvoje kol kas nėra.
Nuogąstavimai nepagrįsti
Vienas iš rimčiausių medikų išsakomų nuogąstavimų yra dėl darbo krūvio ir poilsio laiko. Gydytojai nerimauja, kad pailgės darbo savaitė ir sutrumpės atostogos, o tai turės labai neigiamą poveikį dirbant tokį sudėtingą ir atsakingą darbą.
Visgi vienas iš socialinio modelių kūrėjų profesorius Tomas Davulis sako, kad gydytojus greičiausiai pasiekė bloga informacija. Mat Darbo kodekso projekte nepasikeitusios išlieka šiuo metu galiojančios nuostatos. Sutrumpintą darbo laiką ir pailgintas atostogas dėl didesnės emocinės, protinės įtampos bei profesinės rizikos gydytojams kaip ir seniau nustatys Vyriausybė.
Profesoriaus teigimu, klaidingai suprantami ir pakeitimai dėl budėjimo namuose – gydytojai sako, jog įtvirtinus tokį pasyvųjį ir aktyvųjį budėjimą, gydymo įstaigų vadovai ims piktnaudžiauti, versdami medikus ir slaugus budėti namuose iki dviejų savaičių mokant tik 10 proc. atlygio.
„Tai netiesa. Pirmiausia klaidingai suprantamas skirtumas tarp apsaugos darbuotojų darbo (vadinamojo aktyvaus budėjimo) ir pasyvaus budėjimo (gydytojų, gaisrininkų ir pan.). Pasyvusis budėjimas namie – pasirengimas atvykti į darbą kilus būtinybei (įvykiui, nenumatytam atsitikimui). Šiandien teismų praktikoje toks laikas paprastai nelaikomas darbo laiku ir nėra apmokamas. Tuo tarpu pagal siūlomą naują reguliavimą už tokį budėjimą namuose būtų mokama 20 proc. vidutinio darbo užmokesčio priemoka, o budėjimas negalės būti ilgesnis nei viena savaitė per mėnesį“, – paaiškino T. Davulis.
Dėl pasyviojo budėjimo turės būti iš anksto susitarta darbo sutartyje. Taigi, gydymo įstaigų vadovams neliks galimybių versti medikus budėti namuose laukiant kokio įvykio ar iškvietimo, tačiau nemokant už darbo valandas, arba dėl budėjimo namuose sumažinti atlyginimą.

Įstaigų vadovai bus priversti atsiklausti darbuotojų
Radiologė J. Ušinskienė sutinka su T. Davuliu, kad nemaža dalis medikų baiminasi dėl nebūtų dalykų, o ypač bijo didesnės konkurencijos. „Mūsų tokia profesija – dažnai tenka dirbti pamainomis ar budėti namuose, nes žmogus negali suplanuoti, kada susirgs ar jį ištiks nelaimė. Budėjimas namuose yra derybų klausimas tarp darbdavio ir darbuotojo. Vargu ar gydymo įstaigų vadovai pradės dėl nežinia kokių paskatų nesąžiningai išnaudoti gerus ir taip trūkstamus specialistus“, – sako medicinos mokslų daktarė.
Vienas iš svarbiausių naujojo Darbo kodekso pakeitimų – profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetencijų atskyrimas. Taip siekiama išspręsti darbuotojų informavimo ir konsultavimo problemą, mat ši veikla įmonėse, neturinčiose profsąjungų, praktiškai nevyksta. Tuo pačiu siūloma lengvinti kolektyvinių sutarčių sudarymą ir streikų skelbimą, nes tai leis profsąjungoms geriau apginti darbuotojų interesus.
Naikinami varžantys formalumai
Pasak T. Davulio, šiandien gydytojai turi galimybę dirbti keliose gydymo įstaigose, konsultuoti pacientus rajonų ligoninėse, sudarydami darbo sutartis antraeilėms pareigoms. To naujame Darbo kodekso projekte nebelieka, tad medikai nerimauja, kad konsultacijos ligoniams taps sunkiau prieinamos, nes didžiosios klinikos ir ligoninės nenorės išleisti gydytojų į rajonines gydymo įstaigas.
„Nors ir nelieka tokio pavadinimo „antraeilės pareigos“, iš tiesų tiesiog naikinami visi formalumai, suvaržantys galimybes medikams derinti darbą keliose darbovietėse. Svarbiausia, kad būtų išlaikomas pakankamas poilsio laikas. Be to, Darbo kodekso projektas užtikrina didesnę darbo sutarčių įvairovę, kuri leistų darbuotojui ir darbdaviui pasirinkti jiems labiausiai priimtiną variantą. Nuotolinis darbas, darbo vietos dalijimasis, darbdaviui privalomas darbuotojo reikalavimas dirbti ne visą darbo dieną – visos šios naujovės padidintų medikams reikalingo lankstumo ir mobilumo galimybes“, – pokyčių naudą aiškino profesorius
T. Davulis pabrėžia, kad naujajame Darbo kodekso projekte nesikeičia ir darbo savaitės trukmė. Šiandien darbuotojai, dirbantys pagal dvi ir daugiau sutarčių, per dieną gali dirbti iki 12 val. Taigi, per penkias darbo dienas gauname tokį pat maksimalų darbo valandų skaičių – šešiasdešimt.
Daugiau informacijos apie naująjį socialinį modelį galima rasti adresu www.socmodelis.lt

Parašykite komentarą