Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas numato, kad priimdamas tam tikrus sprendimus, darbdavys turi informuoti ir konsultuotis su darbuotojų atstovais. Šios savaitės nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) įmonės ir darbuotojų atstovų ginče priėmė sprendimą, jog konsultacijų metu nebūtina rasti bendros pozicijos ir tai negali būti laikoma pagrindiniu tinkamo informavimo bei konsultavimosi kriterijumi.
Į LAT besikreipę vienos įmonės darbuotojų atstovai teigė, kad darbdavys netinkamai vykdė Darbo kodekse įtvirtintas informavimo ir konsultavimo procedūras. Anot jų, tvirtindamas vidinę tvarką ir imdamasis struktūrinės pertvarkos, jis nepakankamai įsiklausė į profesinės sąjungos poziciją.
„Įvertinęs abiejų pusių argumentus, teismas buvo linkęs palaikyti darbdavio poziciją. Anot jo, jei įmonė perduoda reikiamą informaciją darbuotojų atstovams, keičiasi nuomonėmis, įsitraukia į dialogą ir iš dalies atsižvelgia į kitos pusės pasiūlymus, ji laikosi Darbo kodekso numatomų informavimo ir konsultavimosi kriterijų. Šiuo sprendimu LAT suformavo naują Lietuvoje teismų praktiką“, – sako Agnietė Venckienė, „Sorainen“ Darbo teisės komandos vadovė Lietuvoje.
Ji pabrėžia, kad praktikoje konsultavimasis iš darbo tarybų bei profesinių sąjungų pusės dažnai buvo suprantamas kaip visų darbuotojų atstovų reikalavimų priėmimas. Anot LAT sprendimo, jei darbdavys ir darbuotojų atstovai nepasiekė bendros pozicijos ir darbuotojų atstovai nesutinka su darbdavio sprendimais, tai dar nereiškia, kad buvo nesilaikoma informavimo ir konsultavimosi procedūrų.
Leis išvengti stagnacijos
Darbuotojų atstovai teigė, kad vykdydamas pokyčius įmonėje, darbdavys su jais konsultavosi tik formaliai, neatsižvelgė į visus jų pasiūlymus ir nepateikė visos informacijos. Įmonė tokius kaltinimus atmetė.
„Šiuo atveju, bendrovės vadovai su darbuotojais konsultavosi net ilgiau, nei to reikalauja Darbo kodeksas, ir pateikė visą būtiną informaciją. Įmonė netgi priėmė dalį darbuotojų atstovų pasiūlymų. Todėl šis teisminis ginčas vyko dėl to, kur yra riba tarp „pakankamo“ ir „nepakankamo“ informavimo bei konsultacijų“, – sako A. Venckienė.
Advokatė pažymi, kad darydamas verslui svarbius sprendimus, darbdavys už juos prisiima atsakomybę ir verslo riziką. Todėl nors ir privalo konsultuotis su darbuotojų atstovais, informuoti juos apie pokyčius ir išklausyti jų poziciją, galutinio sprendimo teisė priklauso jam. Tai leidžia išsaugoti lankstumą ir neįklimpti per ilgai užsitęsusiose konsultacijose.
Pranešimą paskelbė: Greta Šimonėlytė, UAB „INK agency“