Vykstant pasaulinio klimato streiko savaitei, rugsėjo 26–28 dienomis Kaune vyks 9-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2019: moksliniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos plėtrai“. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančio renginio metu per 200 dalyvių iš 28 pasaulio šalių diskutuos apie šios šakos vystymo aktualijas bei siūlys ekonomines ir socialines inovacijas procesui spartinti.
VDU ŽŪA mokslininkai Ūkio ministerijos užsakymu yra atlikę Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją – joje buvo įrodyta, kad moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiama bioekonomika padeda tausoti aplinką, pasiekti didesnį energetinį saugumą, didinti pramonės konkurencingumą ir regionų plėtrą.
Žemės ūkio akademija, jos kanclerio prof. Antano Maziliausko teigimu, mūsų šalyje šiandien yra bioekonomikos mokslo lyderė, kuri gali kaip lygiavertė partnerė bendradarbiauti su solidžiausiomis šioje srityje dirbančiomis pasaulio mokslo institucijomis, ji yra atvira bendradarbiavimui ir žinių apsikeitimui.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, komentuodamas šalies bioekonomikos situaciją, pastebi, kad atsakomybę dėl ateities šiandien turime jausti visi, nes visi esame akistatoje su klimato kaitos ir ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamais iššūkiais. Todėl nėra abejonės, kad vienintelis teisingas darnaus žmonijos vystymosi kelias yra bioekonomikos skatinimas ir gamtos išteklių panaudojimo grandinės ilginimas, iš to gaunant kuo didesnį ekonominį ir aplinkosauginį efektą.
„Deja, kol kas Lietuva nėra tarp pirmaujančiųjų pasaulio valstybių, kurioje būtų gausu bioekonomikos plėtros rezultatų. Kai Klaipėdos uoste regi milžiniškas rietuves rąstų ar kalnus eksportui paruoštų grūdų, supranti, kad esame toli nuo suvokimo, kas yra bioekonomika“, – sako R. Sinkevičius.
Konferencijos „Kaimo plėtra 2019: moksliniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos plėtrai“ organizacinio komiteto pirmininkė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė pastebi, kad bioekonomikos vystymas šiuo metu neatsitiktinai yra viena aktualiausių temų visame pasaulyje, nes visuomenėms kyla vis daugiau su klimato kaita susijusių iššūkių. Be to, neišvengiamai senka iškastinių gamtos resursų atsargos.
Bioekonomika apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus: maistą, pašarus, biologinės kilmės pramonės gaminius bioenergiją. Šios šakos plėtroje gali dalyvauti žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, maisto, plaušienos ir popieriaus gamybos, taip pat dalis chemijos, biotechnologijos ir energetikos pramonės.
„Bioekonomika nėra atskiras ūkio sektorius – tai daugiabriaunis mechanizmas, įtraukiantis ne tik žemės ūkį, pramonę, bet ir paslaugų sektorių bei vartotojus. Todėl būtinas ir atitinkamas dėmesys visuomenės švietimui“, – teigia A. Miceikienė.
Dėl šios priežasties, ir pačios konferencijos turinį sudarys keli segmentai: agroinnovacijos ir maisto technologijos; biosistemų inžinerija ir aplinkos darna; daugiafunkcis tausaus biologinių išteklių naudojimo metodas; socialiniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos srityje, kurių tikslas – tvarūs pokyčiai ir gerovė kaimo vietovėse.
Konferencijoje pranešimus skaitys tokie garsūs pasaulio mokslininkai kaip Karlheinz Knickel iš Norvegijos, Davide Rizzo iš Prancūzijos, Talis Tisenkopfs iš Latvijos.
Taip pat vyks verslo ir mokslo forumas „Bioekonomikos plėtra kaip ilgalaikio konkurencingumo ir gerovės kūrimo sąlyga“, kurio metu diskutuos politikos formuotojai, verslo, nevyriausybinių organizacijų, ūkininkų, jaunųjų tyrėjų atstovai.
Renginio metu gerąja patirtimi dalysis ir gaminamus produktus pristatys ūkininkus vienijančios savivaldos organizacijos: UAB „Maistinių vabzdžių ferma“, UAB „SoTu SoTu“ , AB „AUGA group“ ir kiti.
Pranešimą paskelbė: Martynas Gedvila, Vytauto Didžiojo universitetas
