Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir valstybės archyvai kviečia į viešą diskusiją aktualiais valstybės archyvuose saugomų dokumentų naudojimo, skaitmeninio turinio prieinamumo ir kitais klausimais. Diskusija vyks šių metų gruodžio 5 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyboje. Puoselėjame viltį sulaukti ne tik įvairių mokslo sričių atstovų – istorikų, genealogų, tyrinėtojų, – bet ir tų valstybės archyvų lankytojų, kuriems rūpi aptarti valstybės archyvų šiandieną ir padiskutuoti apie ateities perspektyvas. Iš svarbių klausimų ir pokyčių archyvų sistemoje paminėtina jau beveik metus veikianti modernizuota Elektroninio archyvo informacinė sistema. Nuo šių metų pradžios šioje sistemoje jau prieinama daugiau nei 45 tūkst. apskaitos vienetų, 3,9 mln. vaizdų, o tokio turinio peržiūrų skaičius viršijo 2 mln. Šie rezultatai tik patvirtina, kad internetu prieinamas turinys yra itin svarbus…
Patarimai moksleiviams, kaip dar mokykloje pamatyti savo karjeros kelią
Vyresniųjų klasių moksleiviai neretai pasiskirsto į tris grupes. Pirmieji tvirtai žino, kuo nori būti baigę mokyklą. Antrieji – dvejoja, svarsto keletą variantų. Tuo metu tretieji net neįsivaizduoja, kuria kryptimi pasukti, bet labai nori ją surasti. Tad ar įmanoma dar mokykloje pamatyti savo karjeros kelią? Kaip tai padaryti pataria studentai, dėstytojai, mokyklų ir universitetų atstovai. Išnaudokite visas galimybes Neretai su pirmąja įtampa dėl ateities pasirinkimų moksleiviai susiduria dar dešimtoje klasėje. Tuomet reikia pasirinkti mokomuosius dalykus, į kuriuos gilinsis vyriausiose klasėse. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius sako, kad šie laikai priklauso drąsiems žmonėms. Jei moksleivis pasiryžęs ieškoti ir atrasti labiausiai priimtiną profesiją, jam tikrai pasiseks. Svarbiausia pasinaudoti supančiomis galimybėmis. „Pradėkite…
Viena įspūdingiausių slaptų operacijų Lietuvos istorijoje – netrukus kino ekranuose
Jau lapkričio 18 d. šalies kino teatrus pasieks Edmundo Jakilaičio prodiusuotas atkuriamosios dokumentikos filmas „Pūga prie Mėmelio. Klaipėdos atvadavimo saga“. Filmas taps puikia įžanga į 2023-iuosius, kurie, minint prisijungimo prie Lietuvos 100-metį, LR Seimo nutarimu yra paskelbti Klaipėdos krašto metais. „Atkuriamoji dokumentika, matyt, pati įtaigiausia dokumentikos forma, leidžianti matyti, tarsi dalyvauti įvykiuose, vykusiuose prieš daugybę metų. Istorikų ir profesionalų komentarai padės geriau suvokti ne tik juos, bet ir kontekstą, kas ypač svarbu ne tik besidomintiems mūsų praeitimi. Šis filmas gali tapti įdomiausia istorijos pamoka mokytojams bei jų mokiniams“, – sako jis. „Filmui pasiskolinome mūsų konsultanto prof. Alfonso Eidinto romano „Pūga prie Mėmelio“ pavadinimą. Šis grožinis kūrinys, įvertintas ir Ievos Simonaitytės…
Tvarumas mokyklos suole: paprasti patarimai, padėsiantys moksleiviams tausoti aplinką
Mus supančios aplinkos būklės pablogėjimas lemia ozono sluoksnio nykimą, žmonių sveikatos problemas ir klimato sąlygų pokyčius. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie žalesnės ir sveikesnės planetos kūrimo – net jei dar esame moksleivis. Būtent jaunosios kartos indėlis rūpinantis aplinka gali padėti pasiekti puikių rezultatų. Eglė Tamelytė, „Samsung“ organizuojamo projekto moksleiviams „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse, teigia, kad veikimas bendrystėje jaunimą motyvuoja rūpintis aplinka dar labiau: „2022 m. rugpjūtį atlikome apklausą, po kurios paaiškėjo, kad net 50 proc. jaunosios kartos atstovų, jausdami palaikymą iš šalies, praktikuotų tvaresnį gyvenimo būdą. Todėl turime stengtis, kad aplinkai draugiški įpročiai būtų ugdomi jau mokyklos suole“. Deja, tačiau apklausos rezultatai parodė, kad tarp jaunimo vis…
Seimas priėmė atnaujintą Dainų švenčių įstatymą
2022 m. lapkričio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas priėmė naują Dainų švenčių įstatymo redakciją, kuria siekiama užtikrinti nepertraukiamą dainų švenčių tradicijos išsaugojimą, įtvirtinti šalies siekį puoselėti ir plėtoti šimtametę kultūrinę tradiciją bei stiprinti bendrumą ir vienybę, telkiant visuomenę. Už atnaujintą įstatymą (projektas Nr. XIVP-1910(2) vieningai balsavo 119 Seimo narių. Naująja įstatymo redakcija nuspręsta įtvirtinti efektyvesnes dainų ir šokių švenčių tradicijos išsaugojimo, tęstinumo ir plėtros bei dainų švenčių organizavimo priemones, detaliau reglamentuoti kompetencijų pasiskirstymą ir funkcijas tarp institucijų, atsakingų už dainų ir šokių švenčių tradicijos išsaugojimą, taip pat suteikti finansines garantijas šventės tradicijų tęstinumui. Įstatyme taip pat aiškiau apibrėžtos naujos institucijų funkcijos, išplėstas jų sąrašas įtraukiant į jį Užsienio reikalų…
Apdovanoti „Lietuvos šviesuoliai 2022“
Lapkričio 8-osios vakarą Lietuvos mokslų akademijoje vyko projekto „Lietuvos šviesuoliai 2022“ iškilmės. Jo istorija prasideda 2007 m. kai M. K. Čiurlionio fondas pradėjo misiją – programą „Šviesuoliai“, norėdamas pagerbti šviesą nešančius lietuvius. Taip prasidėjo projektas „Lietuvos šviesuoliai“. 2010 m. kartu su užsienio ambasadomis Lietuvoje buvo pradėtas projektas „M. K. Čiurlionis pasauliui“, skirtas tarptautiniams šviesuoliams pagerbti. Šių projektų renginiais siekiama pagerbti prasmingais darbais nusipelniusias Lietuvos ir pasaulio asmenybes. Per visą laikotarpį buvo suteikta daugiau nei 160 „Šviesuolio“ apdovanojimų įvairių sričių atstovams. Šiais metais M. K. Čiurlionio fondo, Lietuvos mokslų akademijos, Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto ir asociacijos Infobalt bendra iniciatyva buvo apdovanoti Lietuvos šviesuoliai matematikai ir informatikai. Tai šviesios ir…
Pirmakursių laukia pirmieji rašto darbai: kodėl darbus būtina atlikti sąžiningai ir ko nepamiršti
Kalendoriuje – brandus ruduo – jaukus ir apie artėjančias metų šventes primenantis laikas. Tačiau taip yra tikrai ne visiems, nes studijuojantiems, o ypač pirmakursiams, tai yra pirmųjų rašto darbų, o kartu su tuo ateinančios įtampos ir nerimo laikotarpis. Visgi nemalonūs jausmai nėra neišvengiami, žinant keletą svarbiausių principų, leisiančių efektyviai pasiruošti būsimiems darbams. „Nerimas ir padidėjęs stresas prisideda prie vienos opiausių aukštojo mokslo problemų Lietuvoje – plagijavimo. Be to, ši problema koreliuoja su konkrečių prevencinių veiksmų stoka mūsų visuomenėje. Net ir šiandien ne visur rašto darbai tikrinami nuosekliai – kai kur tikrinimas išlieka tik rekomenduotinas. Apmaudu, nes šiandien egzistuoja ne vienas modernus įrankis, skirtas sustabdyti plagijavimą, tačiau ne visos mokslo institucijos…
Netekome VDU rektoriaus emerito prof. Vytauto Kaminsko
Netikėtai pasaulį ir reikšmingus darbus paliko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Rektorius emeritas ir Garbės profesorius, habilituotas daktaras Vytautas Kaminskas. Prof. dr. Vytautas Kaminskas gimė 1946 m. sausio 8 d. Kaune. Čia, sulaukęs 76-erių metų, savo žemiškąją kelionę ir baigė. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prof. Vytautas Kaminskas aktyviai įsijungė į mokslo ir studijų sistemos pertvarką. Dalyvavo rengiant Mokslo ir studijų (1991 m.) bei Aukštojo mokslo (2000 m.) įstatymus, Mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų ir pedagogų pareigų klasifikavimo ir darbo apmokėjimo sistemą (1991 m.), Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendruosius nuostatus (1992 m., 1996 m.), Valstybės biudžeto aukštosioms mokykloms skirstymo metodiką (1994 m.), metodiką studijų kainai…
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl profesoriaus Vytauto Kaminsko mirties
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą dėl buvusio Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus emerito ir garbės profesoriaus, Mokslų akademijos tikrojo nario, habilituoto daktaro, profesoriaus Vytauto Kaminsko mirties. „Netekome itin šviesaus, Lietuvos mokslui ir švietimui nusipelniusio žmogaus. Atkūrus nepriklausomybę V. Kaminskas daug prisidėjo prie šalies aukštojo mokslo ir studijų sistemos pertvarkos, įstatymų leidybos. Jo darbai buvo žinomi ir vertinami tarptautiniu mastu. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, kolegas ir akademinę bendruomenę“, – sako V. Čmilytė-Nielsen. Be daugybės garbingų apdovanojimų, prof. V. Kaminskui buvo įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (2003). Pranešimą paskelbė: Ilona Petrovė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl VDU Rektoriaus emerito prof. Vytauto Kaminsko mirties
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Rektoriaus emerito ir Garbės profesoriaus, habilituoto daktaro Vytauto Kaminsko mirties. „VDU bendruomenė šiandien neteko šviesaus ir visuomeniško žmogaus, prisidėjusio prie universitetų bendruomenės telkimo bendradarbiavimui su kitomis institucijomis Lietuvos pažangai. Jo lyderystės dėka, VDU sustiprėjo kaip telkianti mokslo bendruomenę aukštoji mokykla. V. Kaminsko veikla liudija, kad jam rūpėjo tautos materialinė ir dvasinė gerovė, universitetų akademinė laisvė“, – teigia šalies vadovas. Prezidentas reiškia nuoširdžią užuojautą dėl netekties V. Kaminsko artimiesiems, draugams, visai Lietuvos akademinei bendruomenei. V. Kaminskas dalyvavo rengiant Mokslo ir studijų bei Aukštojo mokslo įstatymus, Mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų ir pedagogų pareigų klasifikavimo ir darbo apmokėjimo sistemą ir…