Gruodžio 2 dieną VDU didžiojoje auloje vyko mokslinė – praktinė konferencija „Priklausomybė nuo interneto: kaip atpažinti ir padėti“. Konferencijoje skirtingų sričių specialistai nagrinėjo suaugusių ir vaikų pernelyg gilaus įsitraukimo į skaitmeninių technologijų ir interneto naudojimą, trukdantį kasdieniam žmogaus gyvenimui – santykiams su artimaisiais, laisvalaikiui bei sveikatai, problematiką. Konferencijos pabaigoje rengėjai pristatė šios problemos sprendimui skirtus mokymus. Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė LR Seimo narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, pabrėžęs jog problema yra ne pati technologinės priemonė, bet jos perteikiamas turinys. Profesorius pabrėžė naujas informacinės erdvės keliamas grėsmes: sunkumą internete atskirti kas tiesa, o kas ne, privatumo praradimą, žmonių elgesio modeliavimą ir naujos skaitmeninės tironijos pavojų. Konferencijos dalyvius…
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pranešimas: „Dėl „žiaurios“ moksleivių pasiekimų vertinimo tvarkos – mokytojų ir profsąjungų kritika“
2022 m. gruodžio 2 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Pedagogai ir mokyklų vadovai įspėja: švietimo reformoje numatyta moksleivių pasiekimų vertinimo tvarka gali ne tik sujaukti vaikų gyvenimą, bet ir lemti mažųjų mokyklų griūtį. Ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje mokytojai ragino suteikti dešimtokams „antrą šansą“. „Ministerija siūlo neleisti dešimtokams likti gimnazijoje, jeigu jie neišlaiko pasiekimų patikrinimo. Taip būtų skaudžiai nukertama galimybė užbaigti ugdymą. Nenuostabu, kad ir tėvai, ir vaikai jau reiškia nerimą. Kodėl aštuntokams numatyta galimybė pasitempti, o dešimtokui pasiekimų vertinimas tampa nuosprendžiu?“ – klausia Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos direktorė Dainora Mineikienė. Seimo Žmogaus teisių komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nario socialdemokrato Tomo Bičiūno vertinimu, ministerija stumdo moksleivius ir…
Seimo lankytojų centre – paroda apie 1917 m. Lietuvių konferenciją Vilniuje
Seimo lankytojų centre eksponuojama paroda „Didžiojo tikslo link“, kurią parengė Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius. „Lietuvių konferencija Vilniuje yra vienas reikšmingiausių įvykių atkuriant Lietuvos valstybę 1918 metais. Be pasakojimo apie ją neįmanoma papasakoti XX amžiaus Lietuvos valstybingumo istorijos. Lietuvos istorinėje sostinėje Vilniuje ši konferencija dirbo 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis“, – pažymi parodos rengėjai. Parodos pasakojimas pradedamas nuo lietuvių draugijų istorijos XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje. XIX amžiuje prasidėjęs lietuvių tautinis atgimimas paskatino slaptų kultūrinių, švietėjiškų organizacijų kūrimąsi. Tautinį identitetą formavo knygnešių epocha, nelegaliai platinama lietuviška spauda. Ryškus to meto fenomenas – pirmasis viešas spektaklis lietuvių kalba „Amerika pirtyje“. Lietuvių draugijos ėmė veržtis iš draudimų skraistės ir…
Kultūros ir renginių sektoriui primenamos rekomendacijos nekviesti į Lietuvą Rusijos kūrėjų, išskyrus smerkiančius Putino režimą
Kultūros įstaigoms, asociacijoms bei renginių organizatoriams primenamos Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų rekomendacijos laikinai apriboti bendradarbiavimą ir nekviesti į Lietuvą Rusijos atlikėjų ir kultūros veikėjų, išskyrus tuos, kurie viešai pasmerkė Kremliaus režimo karinę agresiją prieš Ukrainą ir demokratinį pasaulį. To Europos Sąjungos valstybių prašė ir Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenko, kalbėdamas šią savaitę Briuselyje vykusioje ES kultūros ministrų taryboje. Kreipdamasis į kultūros ministrus, O. Tkačenko kvietė šalis nares susilaikyti nuo kultūrinių projektų įgyvendinimo, kuriuose dalyvauja Rusija arba kurie yra finansuojami šios šalies kompanijų lėšomis. Ukrainos kultūros ministras taip pat ragino aktyviau palaikyti Ukrainos kultūros atstovus ES, o Rusijos atstovams tarptautiniuose kultūriniuose renginiuose apriboti dalyvavimą, išskyrus atvejus, kai jie viešai ir…
Įdomiausios knygos apie žmonijos ir pasaulio ateitį
Žmones visada žavėjo mintis apie ateitį – koks gyvenimas laukia po dešimties, šimto, tūkstančio metų? Sparčiai besivystančios technologijos, pandemijos, karai, klimato kaita – šių dienų pasaulis, stipriai veikiamas įvairiausių aplinkos veiksnių, greitai keičiasi ir tampa sunku nuspėti, kas gi laukia ateityje. Ar pasaulį valdys mašinos? O gal žmonėms teks apleisti Žemę ir gyvenimo kelionė tęsis kosmose? Interneto knygynas Patogupirkti.lt dalijasi knygose aprašytomis pasaulio ateities vizijomis. Isaac Asimov „Aš, robotas“ Robototechnikoje egzistuoja trys pagrindiniai dėsniai – robotas negali pakenkti žmogui arba savo neveikimu leisti, kad žmogui būtų padaryta žala, robotas privalo paklusti žmogaus duotiems įsakymams ir robotas privalo rūpintis savo saugumu, jeigu tai neprieštarauja Pirmajam ir Antrajam dėsniams. Pasitelkdama šiuos tris…
Prezidentas: „Aušra“ ir šiandien žadina patriotinę dvasią ir pilietinę galią
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dalyvavo pristatant pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ (1883–1886) perleidimo projektą. Šalies vadovas savo metiniame pranešime šiemet atkreipė dėmesį į sunkiai paaiškinamą faktą, kad per 32 atkurtos nepriklausomybės metus „Aušra“ taip ir nebuvo perleista, kad mėnraščio, paklojusio pamatus Vasario 16-ajai, turinys iki šiol prieinamas tik siauram specialistų ratui. „Aušros“ perleidimo projekto pristatyme Prezidentas prisipažino nesitikėjęs, kad jo retorinė pastaba taip greitai pavirs realiu projektu – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto prasmingam darbui suburtų mokslininkų bei leidėjų ir mecenato dr. Prano Kiznio dėka. „Aušra“ aktuali ir šiandien, nes nuo jos prasidėjo mūsų nacionalinis Atgimimas, ji iš esmės supurtė tuometinę mūsų visuomenę ir atkreipė dėmesį,…
„Laidojimo paslaugų centras“ atidaro meno galeriją
2022 m. gruodžio 1 d. Vilniuje, Matulaičio a. 3, atidaroma LPC (Laidojimo paslaugų centro) meno galerija. Tai naujas projektas Lietuvoje, kai įvairios meno instaliacijos, tapybos, grafikos, skulptūrų ar fotografijų parodos bus eksponuojamos tokioje netradicinėje erdvėje. Kodėl ir kaip kilo ši idėja? „Šia erdve kasdien praeina nuo 200 iki 500 žmonių. Didžioji dauguma jų čia ateina susimąstę apie būtį, apie gyvenimo prasmę. Mums norisi nors akimirkai atitraukti juos nuo egzistencinio liūdesio, suteikti jų gyvenimui šviesos ir vilties, pasakyti, kad žmogaus gyvenimas kaip ir menas yra amžinas, – teigia „Laidojimo paslaugų centras“ direktorė Agnė Kirkickaitė. Unikalioje erdvėje bus atidarytos dvi parodos: floristės, fitodizainerės, edukatorės ir gamtinio dekoro studijos „Natūralistė“ įkūrėjos Rūtos Kazakevičienės…
Trijų Kauno universitetų absolventai vienijasi kilniems tikslams
Trijų Kauno universitetų absolventai (alumnai) vienijasi kilniems tikslams. Minėdami savo aukštųjų mokyklų ištakų – Lietuvos universiteto – 100-metį, Kauno technologijos (KTU), Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetų alumnai kolegas, bendruomenės narius ir svečius pakvietė sugrįžti į savo universitetą ir tapti kraujo donorais. Per universitetus nuvilnijo tris dienas trukusi kraujo donorystės iniciatyva „Mes visi vieno kraujo“, paskatinusi skirtingų kartų absolventus (alumnus) prisidėti išsaugant žmonių gyvybes. Paskelbė deklaraciją Minint Lietuvos universiteto šimtmetį trijų miesto universitetų alumnus vienijančių asociacijų nariai paskelbė bendrą deklaraciją „Universitetui, miestui, valstybei“, kurioje išsakė pasiryžimą vienytis ateities darbams ir iniciatyvoms. „Visuomenėje mūsų alumnai turi ir turės argumentuotą poziciją, svarų žodį svarbiausiais klausimais ir idėjų ateičiai. Motyvuosime…
Darbą pradėjo naujos kadencijos Muziejų taryba
Vakar į pirmąjį posėdį susirinko naujos kadencijos Muziejų taryba, išrinktas jos pirmininkas ir pavaduotojas. Muziejų tarybai trejus metus pirmininkaus Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, jo pavaduotoju tapo Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis. Naująją Muziejų tarybą pasveikino kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Atminties institucijų politikos grupės vadovė Rūta Pileckaitė-Vasilienė pristatė svarbiausius pokyčius, kurie įtvirtinti Vyriausybei pateiktame Muziejų įstatymo pakeitimo projekte. Muziejų taryba yra visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant muziejų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus, o svarbiausiasis tarybos uždavinys – teikti Kultūros ministerijai pasiūlymus dėl kultūros politikos muziejininkystės srityje formavimo bei šios politikos įgyvendinimo. 2022–2025 metų Muziejų tarybos nariai: dr. Rasa Antanavičiūtė – viešosios…
Vilniaus kultūrinis gyvenimas užsieniečių akimis: kokybe ir įvairove lenkia net didžiuosius Europos miestus
Visais metų laikais, o ypač žiemą, sostinėje apsilankantys svečiai ieško kultūrinių potyrių, kuriuos Vilniuje siūlo muziejai, galerijos, teatrai ir koncertų salės. Ne vienas svečias pažymi, kad jaukiame mieste yra didžiulė kokybiško meno koncentracija. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas patvirtina, kad Vilnius yra vienas iš Europos miestų, kuris gali pasiūlyti daugiausia kultūros – tai pastebi ir sostinėje nuolat reziduojantys diplomatai, ir trumpam atvykstantys užsienio svečiai. Dabar, miestui ruošiantis 700 metų jubiliejui ir ypatingoms Kalėdoms, kai po pandemijos ribojimų vėl galime džiaugtis miesto šventėmis ir neeiliniais renginiais, tikimasi, kad jie sudomins ne tik Lietuvos gyventojus, bet ir iš toliau atvykstančius turistus. Užsienio žurnalistai ir tinklaraštininkai kviečiami į Vilnių Nors dveji…
