Demokratinės Baltarusijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos kalba Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Gerbiamosios ponios ir ponai, prieš 30 metų šią dieną prie Vilniaus televizijos bokšto atėjo jauna moteris. Kartu su tūkstančiais kitų lietuvių ji atėjo taikiai ginti savo šalies laisvės. Po kelių valandų ją mirtinai sutraiškė sovietų tankas. Jos, kaip ir kitų 13 didvyrių, vardas Lietuvoje niekada nebus užmirštas. Kaip ir Loreta Asanavičiūtė, į gatves šiais metais dėl savo šalies ateities išėjo ir baltarusiai. Ir, deja, kaip ir Loreta, kai kurie iš jų dėl šio taikaus troškimo buvo nužudyti. Kodėl prieš 30 metų drąsūs lietuviai paaukojo savo gyvybes? Ir kodėl dabar milijonai baltarusių rizikuoja savosiomis?…
Kaip palengvinti mokymąsi ir atsiskaitymus karantino metu?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) psichologė Gintė Gudzevičiūtė Pasibaigus didžiosioms metų šventėms besimokantiems baigiasi semestrai ir prasideda atsiskaitymai, sesija. Laikas, kai jie turi daug egzaminų ir kitų, nuo praėjusių metų likusių darbų. Nenuostabu, kad kai kuriems šis metas asocijuojasi su stresu, įtampa, bemiegėmis naktimis, laiko planavimo problemomis ar nuovargiu. Vieni sesijai, egzaminams ir atsiskaitymams ruošiasi iš anksto, kitus ji tarsi užklumpa netikėtai. Tačiau gerai tai, kad sesija – laikinas laikotarpis, kuriam pasiruošti galima iš anksto. Šis atsiskaitymų metas sutampa ir su karantino laikotarpiu, kuris be įprastos sesijos įtampos, atneša ir kitų išgyvenimų. Kaip šį laikotarpį galima palengvinti? Karantino žala psichologinei savijautai – kokia ji? Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija veikia…
Prof. Liudas Mažylis. Sausio 13-osios nakties įvykiai Vilniuje palietė ir Kauną, ir visą Lietuvą
„Laisvės gynėjų diena yra nepaprasta minėtina diena. Tą dieną dėl Tėvynės laisvės žuvo žmonės, daug sužeistų, laisva žiniasklaida valstybėje buvo apribota, o visa tauta išgyveno didžiulį nerimą dėl ateities, – mintimis apie Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, dalijasi Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis. – Šią dieną mes tarsi atsiduriame tokioje akistatoje su istorine atmintimi, laisvės suvokimu ir gedulu bei vis ieškome atsakymo į klausimą, ar švęsti šią vieną svarbiausių dienų Lietuvai, ar minėti“. Praėjo lygiai 30 metų nuo 1991 m. sausio 13 d., kai Lietuvos žmonės savo dainomis, meile Tėvynei ir siekiu apginti Nepriklausomybę stojo prieš sovietų tankus, ginklus, karius. Minint Laisvės gynėjų dienos 30-metį, Europos Parlamento narys prof.…
Didelė fiziškai neaktyvių žmonių dalis Lietuvoje kelia nerimą: MRU mokslininkai ir SAM telkia jėgas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dalyvauja Europos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srities COST (European Cooperation in Science and Technology) veikloje „Gyventojų fizinį aktyvumą lemiantys aplinkos veiksniai“. Šia veikla bus sukurtas tvarus 34 šalių tarptautinis mokslininkų ir politikos formuotojų tinklas, kuris padės nustatyti ir geriau suprasti veiksnius, darančius didžiausią įtaką gyventojų dalyvavimui arba nedalyvavimui fizinėje veikloje. Fizinis neaktyvumas – didina rizikas Didelė fiziškai neaktyvių žmonių dalis pasaulyje kelia nerimą: 46% Europos Sąjungos piliečių (51% Lietuvos gyventojų) niekada nesimankština ir nesportuoja, 81% pasaulio vaikų (ir apie 90% Lietuvos vaikų) nepasiekia Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų kasdienio judėjimo apimčių. Mūsų šalyje nepakankamai aktyvių suaugusių gyventojų dalis sudaro…
Vilniaus mažojo teatro „DramaTest“ atviras kvietimas – nauja kūrybos galimybė režisieriams
Sausio 5 d. paskelbtas naujojo Valstybinio Vilniaus mažojo teatro projekto „DramaTest“ atviras kvietimas režisieriams, siekiantiems savo kūrybines idėjas vystyti su šio teatro komandos pagalba. Iki sausio 18 d. dalyvių paraiškų laukiantis atviras kvietimas gali tapti puikia proga vos pasibaigus karantino ribojimams išmėginti savo režisūrinį potencialą saugioje ir bandymams atviroje aplinkoje. Nuo pandemijos išvargusiame kultūros sektoriuje tai – šviežio oro gūsis, leisiantis kūrėjams išsamiai tyrinėti dramaturginę medžiagą, atrasti unikalius požiūrio kampus bei už tai gauti atlygį. Dėmesys turiniui, o ne formai Šiais metais pirmą kartą pristatomas „DramaTest“ – karantino metu gimusi idėja, gyvuosianti ir sugrįžus į įprastesnį gyvenimo ritmą. Projekto iniciatorių teigimu, ši kūrybinių bandymų erdvė – viena iš Vilniaus mažojo…
Menininkai apie 1991 m. sausio įvykius: geriau mirti nei grįžti į sovietinę praeitį
„Kam kilo mintis paišyti ant barikadų – niekas neatsimena. Tekstilės katedra davė kokius 5 litrus dažų ir šluotų. Turėjau tapybos kursą. Su žiguliuku ir visu kursu nuvažiavom prie tų barikadų, išsikrovėm dažus. Ir nė vienas nedrįstam pradėti paišyti. Žiūrim vienas į kitą ir nedrįstam. Ir tada praeina kažkokių paauglių būrelis. Jie mūsų nematė, bet pamatė tuos dažus, čiupo šepečius ir pradėjo dažyti. Mes iškart prie jų prisijungėm. Tuoj viskas buvo išdažyta. Tai buvo kolektyvinė kūryba“, – apie 1991 m. sausio įvykius rašė 2020 m. pabaigoje anapilin išėjęs ilgametis Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojas, iškilus lietuvių tapytojas, vadintas maištininku, Linas Leonas Katinas. Šie laisvės ženklų fragmentai dabar – po stikliniu gaubtu…
Prezidentas uždegė languose atminimo, vienybės ir pergalės žvakes
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Laisvės gynėjų dienos rytą Prezidentūros languose uždegė vienybės, atminimo ir pergalės žvakes, prisijungdamas prie pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. Žvakės – Parlamento gynėjų ir Sausio 13-osios atminimo laužų simboliai – sužibo daugelyje Lietuvos gyventojų, mokyklų, įvairių įstaigų ir valstybės institucijų langų. Šalies vadovas yra šios visą Lietuvą telkiančios iniciatyvos globėjas. „Sausio 13-oji mums yra skaudžių netekčių diena, nes prieš 30 metų tądien praradome 14 drąsių Lietuvos vyrų ir moterų, savo gyvybių kaina apgynusių Lietuvos laisvę. Tačiau tai ir tautos vienybės, piliečių pergalės prieš brutalią jėgą diena. Tokiu būdu šalies istorijoje, kaip ir žmogaus gyvenime, skausmas, kančia persipina su viltimi ir ryžtu. Tad žvakutės mūsų languose turi…
Laukiamos paraiškos pratęstai Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros mobilumo programai
Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros mobilumo programa (angl. Nordic–Baltic Mobility Programme for Culture) pratęsta naujam trejų metų laikotarpiui (2021–2023). Ši programa vykdoma nuo 2009 m. Šiaurės Ministrų Tarybos ir Estijos, Latvijos bei Lietuvos Respublikų kultūros ministerijų iniciatyva. Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros mobilumo programa siekiama skatinti domėjimąsi meno ir kultūros procesais Šiaurės ir Baltijos šalyse, intensyvinti menininkų bei kultūros profesionalų mobilumą, stiprinti meno ir kultūros organizacijų tarptautinį bendradarbiavimą, tinklaveiką, platformų bendriems tarptautiniams kultūros ir meno projektams kūrimą, regione veikiančias menininkų rezidencijas. Programa teikia finansinę paramą trims moduliams: menininkų mobilumo, bendradarbiavimo tinklų ir menininkų rezidencijų. Menininkų mobilumo finansavimu siekiama suteikti galimybę asmenims, vykdantiems veiklą bet kurioje meno ar kultūros srityje, keliauti ir užmegzti naujus kontaktus, užtikrinti…
We will celebrate the 30th anniversary of the Day of the Defenders of Freedom under exceptional conditions
Press release, 11 January 2021 On Wednesday, 13 January, at 9.55 a.m., while commemorating the 30th anniversary of the defence of the restored independence of Lithuania, we kindly invite you to watch a video recording of the celebration of the Day of the Defenders of Freedom and the Freedom Prize awarding ceremony. During the broadcast from the Seimas Hall of the Act of 11 March, you will hear the speeches delivered by: Gitanas Nausėda, President of the Republic of Lithuania; Viktorija Čmilytė-Nielsen, Speaker of the Seimas; Vytautas Landsbergis, President of the Supreme Council–Reconstituent Seimas; Robertas Vaitkus, teacher, Chairman of the Bičiulystė Society of Relatives of the Victims of January 13…
EMBO grįžimo dotacija pirmą kartą skirta lietuvių mokslininkui
Pirmą kartą tarp Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) ekspertų pripažintų jaunųjų mokslininkų projektų – lietuvio mokslininko pavardė. Tarptautinėje EMBO atrankoje itin aukštai įvertintas biochemiko Algirdo Toleikio projektas Lietuvoje, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) steigti EMBO standartus atitinkančia molekulinės biologijos laboratoriją. Vizijoje – patirties ir įgūdžių pritaikymas Lietuvoje Jaunų mokslininkų iš Lietuvos, dirbančių užsienio šalyse, pasak dr. A. Toleikio, tikrai netrūksta – jo paties istorija taip pat rutuliojasi tarp gimtosios šalies ir karjeros svetur. Baigęs VU biochemijos studijas, tarptautinės patirties dr. A. Toleikis sėmėsi Jungtinėje Karalystėje, kur laimėjo „Wellcome Trust“ stipendiją ir studijavo doktorantūroje prestižiniame UCL universitete. „Londone gilinausi į pavienių molekulių mechaniką ir kaip ji veikia baltymų–DNR sąveiką.…
