Kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė apgailestauja dėl Lietuvos kultūros tarybos skirto finansavimo UAB „Mon Voyage“ ir UAB „Bravo events“ už atšauktus renginius. Pateikiame viceministrės komentarą: „Nuoširdžiai apgailestauju dėl susidariusios situacijos. Man dirbant Lietuvos kultūros tarybos (LKT) pirmininke skirstant subsidijas kultūros ir meno renginių organizatoriams pagal programos sąlygose nurodytus reikalavimus buvo vertinami tik ekonominiai ir teisiniai aspektai. Galiu pasakyti, jog šiame kontekste minimų atlikėjų mintys ir veiksmai prieštarauja LKT bei Lietuvos visuomenės vertybėms ir LKT konkursuose, t. y. tose finansavimo priemonėse, kuriose atliekamas ekspertinis vertinimas, finansuoti nebūtų. Pandemijos ir karantino laikotarpiu kartu su visa LKT komanda išgyvenome ypač įtemptą ir dinamišką laikotarpį, kai vienu metu užgriuvo labai didelis krūvis dėl papildomų lėšų, skirtų…
PRAEITIS ATEIČIAI: Išsaugotai laisvei – 30!
Minint 1991 m. sausio 13-osios trisdešimtmetį, Kauno IX forto muziejus apie Laisvės gynėjų dienos svarbą kalba su įvykių dalyviais ir liudininkais bei kviečia susipažinti su tuometinių jaunųjų piliečių (vaikų) piešiniais, kuriuose liko užfiksuoti išgyvenimai. Savo prisiminimais ir mintimis vaizdo įrašuose pasidalino Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas, VDU Istorijos katedros profesorius Jonas Vaičenonis, sąjūdininkė Angonita Rupšytė, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys ats. plk. Arūnas Dudavičius, Parlamento gynėjas Algimantas Daugirdas, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos Karybos instituto direktorius plk. ltn. Valerijus Šerelis. Socialinio tinklo Facebook Kauno IX forto muziejaus puslapyje galima peržiūrėti paskelbtą visų vaizdo įrašų grojaraštį: „PRAEITIS ATEIČIAI: Išsaugotai laisvei – 30!“. Sausio įvykių dalyvių ir liudininkų pasakojimus grojaraštyje…
Netekome profesoriaus Vytauto Rančelio (1938–2021)
Sausio 13 d. Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė neteko iškilios asmenybės – ilgamečio VU profesoriaus emerito Vytauto Petro Rančelio. V. P. Rančelis gimė 1938 m. sausio 31 d. Alytaus rajone. 1960 m. baigęs studijas VU įgijo biologo-botaniko (augalų fiziologo) diplomą ir tvirtai susiejo savo ateitį su VU Gamtos mokslų fakultetu. 1960–1963 m. V. P. Rančelis buvo Maskvos M. Lomonosovo universiteto aspirantas, baigęs aspirantūrą grįžo į VU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedrą, joje vykdė pedagoginę ir mokslinę veiklą. V. P. Rančelis reorganizavo genetikos dėstymą VU, apgynė biologijos mokslų daktaro (1966 m.) ir habilituoto mokslų daktaro (1982 m.) disertacijas, tapo profesoriumi (1986 m.), Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu (1990 m.).…
Svarbus žingsnis paveldo atvėrime – tūkstančiams skaitmeninių objektų VU biblioteka suteikia viešo naudojimo statusą
Naujuosius metus VU biblioteka pradeda su reikšmingomis permainomis – visuomenei pristatydama įspūdingą dovaną: tūkstančiams bibliotekos suskaitmenintų dokumentų suteikiamas viešo naudojimo statusas. Šis sprendimas reiškia, kad bibliotekoje saugomi kultūros objektai, nuo šiol žymimi Public domain ženklu, tampa viešo naudojimo, laisvai prieinami visuomenei, o jų panaudos neriboja autorių teisės. Suskaitmenintų bibliotekos mokslo ir kultūros paveldo vertybių atvėrimas viešam naudojimui žymi svarbų žingsnį žinių paveldo atvėrime. VU bibliotekos generalinės direktorės Irenos Krivienės teigimu, VU biblioteka nuosekliai pasisako už atvirąjį mokslą, nes atvirumas yra būtina sąlyga spartesnei mokslo pažangai, mokslo pasiekimams ir visuomenės švietimui. Dabar skaitmenintas VU bibliotekos paveldas yra atveriamas visuomenei, kuriai ir priklauso šioje organizacijoje saugomos kolekcijos. Taip pat tikimasi, kad skaitmeninių…
Respublikos Prezidentas G. Nausėda: „Sausio 13-oji mums visada primins, kad pilietinė galia nėra ir niekada nebuvo fikcija“
Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Gerbiamieji, kasmet pagerbdami Sausio 13-osios aukų atminimą kalbame apie laisvę kaip didžiausią nepriklausomos valstybės ir jos žmonių vertybę. Šiandien, kai gyvename karantino ritmu ir bandome įveikti nematomą priešą, praeities pamokos mums dar vertingesnės. Mes, Lietuvos žmonės, prieš tris dešimtmečius petys į petį stojome ginti savo valstybės – ir ją apgynėme. Nepabūgome, nepasidavėme, nenuleidome rankų, neišsisklaidėme net kruvino teroro akivaizdoje, nes buvome visi drauge. Šiandien, susidūrę su rimtu iššūkiu visų Lietuvos žmonių sveikatai ir gyvybei, vėl turime aukotis. Galbūt pačiu laiku sulaukėme skaudaus pandemijos priminimo, kad laisvė nėra vien kasdienių smulkių medžiaginių troškimų tenkinimas. Laisvė…
Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen: „Ne už kalnų tas laikas, kai šaliai ims vadovauti jau gimę valstybingumą atkūrusioje Lietuvoje“
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Mielieji, rengdamiesi iškilmingai paminėti Sausio 13-osios trisdešimtmetį manėme, kad jis bus išskirtinis, tačiau tikrai nesitikėjome, kad būtent toks. Šventės, atmintinos dienos, ypač tokios kaip Laisvės gynėjų diena, yra visuomenės susitelkimo ir valstybės tvirtinimo laikas. Jos suteikia išskirtinę galimybę prisiliesti prie tų jausmų, pastangų, apsisprendimų bei žmonių, kurių dėka dabar esame laisvi, turime savo valstybę. Tačiau tai ne vien susitikimas su istorija, tai ir žmonių susiėjimas, bendravimas. Tų, kurie kaip betarpiški liudininkai turi ką prisiminti, gali pasidalyti, perduoti, ir tų, kurie nori išgirsti, įsisąmoninti ir tapti istorijos nešėjais. Taip formuojasi socialinė atmintis, užtikrinanti kultūrinę tradiciją,…
Laisvės gynėjo Vytauto Vaitkaus, žuvusio 1991 m. sausio 13-ąją, sūnus R. Vaitkus: „Tada mes aiškiai parodėme ne tik sau, bet ir visam pasauliui, ko siekiame“
Sausio 13-ąją žuvusiųjų artimųjų bendrijos „Bičiulystė“ pirmininko, 1991 m. sausio 13-ąją prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusio Lietuvos Laisvės gynėjo Vytauto Vaitkaus sūnaus, mokytojo Roberto Vaitkaus kalba Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Šiandien mes minime mūsų tautos apsisprendimo, valios, ryžto 30 metų sukaktį. Tada mes aiškiai parodėme ne tik sau, bet ir visam pasauliui, ko mes siekiame, ką esame pasiryžę paaukoti vardan savo kilnaus tikslo – kelio į Laisvę ir Nepriklausomybę. O paaukojome tikrai daug. Tą 1991 metų sausio 13-osios naktį netekome 14 Lietuvos didvyrių, kurie savo krauju parodė mūsų valios apsisprendimą. Tada mes suvokėme – kiekvienas savo širdyje, kokia mums brangi laisvė. Lietuvą stojo…
Gydytoja, budėjusi Sausio 13-osios naktį, D. Steiblienė: „Pasirinkime gyvenimą, o ne beprasmę mirtį nuo kovido“
Gydytojos, buvusios Vilniaus miesto 1-oji klinikinės ligoninės (Šv. Jokūbo) anesteziologės, reanimatologės, budėjusios Sausio 13-osios naktį, Dalios Steiblienės kalba Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Kokią galią turi žmonių susitelkimas, patriotiškumas, pilietiškumas, visi patyrėme tą nepamirštamą Sausio 13-ąją. Tą naktį budėjau Šv. Jokūbo ligoninėje, reanimacijos skyriuje. Tada ta ligoninė vadinosi 1-ąja tarybine ligonine. Budėjimas prasidėjo neįprastai ramiai, kaip tyla prieš audrą. Tačiau apie vidurnaktį, kai pasigirdo automatų šūvių tratėjimas – tą garsą prisimenu kaip sausą traškesį – ir šūvių salvės, nuo kurių drebėjo reanimacijos skyriaus langų stiklai, supratome, kad atsitiko ir vyksta kažkas baisaus. Rodos, netrukus, po kelių akimirkų, į ligoninės kiemą įsuko vienas paskui kitą greitosios…
Kunigas J. Sasnauskas: „Viskas tą sausio naktį buvo aukščiausio laipsnio“
Kunigo, vienuolio pranciškono, Vilniaus Bernardinų bažnyčios rektoriaus, sovietmečio rezistento, politinio kalinio Juliaus Sasnausko kalba Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Viskas tą sausio naktį buvo aukščiausio laipsnio: ir malda, rodos, ir tikėjimas, ir artimo meilė, ir drąsa, ir vienybė, ir išmintis, ir pati tiesa – viskas iki pat dangaus aukštybių, iki pat sielos dugno, kiek tai įmanoma pasiekti. Vieną kartą gyvenime gali taip nutikti. Iš kur, iš kokio stebuklų mašinos visa tai? Niekas nepasakys. Bet aišku, kad nebuvome mes vieni tą naktį, vieni prieš tankus, kad ir kiek įkvėpti, pasiryžę, ištroškę laisvės, to nebūtų buvę gana stovėti plikomis rankomis prieš tankus. Šiandien, kai dėkojame visiems laisvės…
Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė: „Laisvės premija skirta visiems baltarusiams, kovojantiems už demokratiją ir laisvę“
Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės kalba Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Džiaugiuosi galėdama paskelbti, kad 2020 metų Laisvės premija skiriama Baltarusijos demokratinei opozicijai. Ši premija skirta visiems baltarusiams, kovojantiems už demokratiją ir laisvę, stojantiems prieš didelę agresiją. Kiekvienam, kuris mitinguose, protesto akcijose, eisenose, gyvosiose grandinėse gatvėse, įmonių streikuose aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė permainų troškimą. Laisvės premija skirta politiniams kaliniams – Aliaksandro Lukašenkos režimo sužalotiems ar nužudytiems protestuotojams. Ji skirta mamoms, moterims, kurių mylimieji kalėjimuose, o jos, tęsdamos kovą, savo širdį ir meilę dalina pusiau – vaikams ir Baltarusijai. Baltarusija kovoja kasdien nesustodama. Pirmadieniais protestuoja senjorai, ketvirtadieniais – neįgalieji. Kiekvieną rytą į protestus…
