Sausio 26 d., antradienį, 10 valandą, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Baltojoje salėje vyks virtuali konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“, skirta Marijos Gimbutienės šimtmečiui. Konferenciją globoja ponia Diana Nausėdienė. 2021-ieji Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu paskelbti M. Gimbutienės metais. Ši sukaktis minima ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – 2021-uosius šios iškilios mokslininkės metais taip pat paskelbė ir UNESCO. Karas ir kitos objektyvios aplinkybės privertė M. Gimbutienę išvykti iš Lietuvos. 1944 m. ji su vyru ir dukrele pasitraukė į Vokietiją, dar po penkerių metų – jau visam laikui – į JAV. Būdama toli nuo gimtinės, M. Gimbutienė mintimis ir moksliniais darbais artėjo prie Tėvynės: ji gilinosi į senąją lietuvių kultūrą, mitologiją, tautosaką, tyrinėjo baltų ir indoeuropiečių…

2021 m. sausio 25 d. pranešimas žiniasklaidai Moksleivių Kultūros paso programa yra skirta visų Lietuvos mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas. Kultūros ir meno paslaugos, kurios atitinka nustatytus kriterijus, sudaro Kultūros paso paslaugų rinkinį, kurių pagalba Lietuvos mokiniai ugdosi kultūros pažinimo įpročius ir plečia savo kultūros patirtį. Kultūros paso paslaugų rinkinys yra sudaromas iš atrinktų ir vertinimo kriterijus atitinkančių Lietuvos kultūros ir meno paslaugų teikėjų paraiškų, pateiktų viešojo kvietimo metu. Šiai programai siūlomų paraiškų atitikimą kriterijams vertina Kultūros paso ekspertų komisija Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Visgi pastaruoju metu kultūros ir meno paslaugų kūrėjų…

Penktadienį Diana Nausėdienė bendravo su konkurso „Aš išsaugosiu laisvę“ nugalėtojomis. Minint Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmetį, Valstybės pažinimo centras inicijavo konkursą ir kvietė moksleivius pasiūlyti išmanių ir kūrybiškų idėjų atsakant į klausimą „Ką darytum tu šiandien, jei istorija pasikartotų“. Vaikai iš visos Lietuvos siuntė įvairius darbus: rašinius, kuriuos iliustravo ir papildė vaizdo darbais, instaliacijomis, dainomis, piešiniais. Konkurso organizatoriai atrinko keturių įdomiausių idėjų autores, su kuriomis ir bendravo pirmoji ponia. Diana Nausėdienė džiaugėsi mergaičių kūrybingumu, kalbėjosi su jomis apie patriotizmą ir pilietiškumą, susipažino su kiekvienos nugalėtojos darbu. Daugiau apie konkursą čia: Pranešimą paskelbė: Regina Statkuvienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Sausio 23 dieną sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros ir mitologijos tyrinėtoja profesorė Marija Gimbutienė (1921–1994). Pasaulinio garso lietuvių mokslininkė, Kalifornijos universiteto profesorė viena pirmųjų mokslo istorijoje apibendrino daugelį metų Europoje vykdytus archeologinius tyrinėjimus, remdamasi jais ir mitologijos duomenimis atkūrė senosios Europos vaizdą. Prof. M. Gimbutienė yra archeomitologijos pradininkė. Profesorės veikalai apie Senąją Europą, jos dievus ir deives, apie priešistorinių laikų baltus, naujos mokslinės įžvalgos sulaukė ne tik mokslo visuomenės pripažinimo, jos paskaitose lankydavosi kultūros ir meno žmonės, o daugiau kaip dvi dešimtys įvairiomis kalbomis išleistų knygų plačiai pasklido po visą pasaulį. JAV ir kitose pasaulio šalyse prof. M. Gimbutienės darbais rėmėsi visuomeniniai judėjimai,…

Naujų technologijų kūrimui ir pritaikymui visame pasaulyje yra skiriami dideli ištekliai, tad ir pasikeisti šioje srityje daug kas gali net ir per vienerius metus. Jau dabar galima prognozuoti, kad netolimoje ateityje technologijų vaidmuo mūsų gyvenime smarkiai skirsis nuo dabartinio. Dėl sparčiai vystomų daiktų interneto (IoT), 5G ir dirbtinio intelekto (DI) sprendimų per ateinančius kelerius metus robotai ne tik bus plačiau pritaikomi pramonėje, kur jie atliks monotoniškas ir pavojingas užduotis, bet ir taps nepakeičiamais žmonių pagalbininkais kasdienėje veikloje. Šios ir kitos tendencijos, pasak „Huawei“ technologijų ekspertų, pasaulyje išpopuliarės jau 2025 metais. „Nuo tada, kai kelios pramonės šakos pradėjo pamažu taikyti 5G, DI, debesijos ir kitas naujas technologijas, pastebėjome pokyčius rutinoje, darbo…

Šiandien poetas, eseistas, vertėjas, kultūros ir visuomenės veikėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kornelijus Platelis švenčia 70-ies metų jubiliejų. „Sunku būtų įsivaizduoti Lietuvos kultūrinę ir literatūrinę erdvę be Jūsų poezijos, esė, publicistikos, vertimų, taip pat mūsų Nepriklausomybės pradžioje užgimusio literatūros festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“, kurio spiritus movens esate. Reikšmingas Jūsų indėlis į pasaulinės poezijos populiarinimą, jos artinimą prie Lietuvos skaitytojo. Jūsų pamatines temas gvildenantis, intertekstų prisodrintas poetinis žodis daugiau kaip dviem dešimtimis kalbų pasklido po įvairias užsienio antologijas ir žurnalus. Linkiu, kad Jus ir toliau globotų mūzos, kad nepristigtumėte įkvėpimo“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.  Pranešimą paskelbė: Agnė Grinevičiūtė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino iškilią Lietuvos kultūros asmenybę Kornelijų Platelį minint jubiliejinę 70-ąją sukaktį. Šalies vadovo žodžiais, kultūra yra neatsiejamai susijusi su viso K. Platelio gyvenimo veikla: „Ją matėte ir kūrėte iš dviejų perspektyvų: ir kaip poetas, eseistas, modernizmo klasikų vertėjas, ilgametis „Literatūros ir meno“ vyr. redaktorius, ir kaip Lietuvos visuomeninio bei politinio gyvenimo dalyvis, atkūrus Nepriklausomybę iš arti stebėjęs kultūros, švietimo politikos procesą ir aktyviai prisidėjęs jį formuojant.“ Prezidentas padėkojo K. Plateliui už Lietuvos laisvės trisdešimtmečio kelyje brėžtus kultūros orientyrus ir svarbiausią pašaukimą – meninę kūrybą. „Savo asmenine pozicija Jūs niekada neleidote suabejoti neišmatuojamai didele nacionalinės kultūros reikšme valstybei ir tai matyti iš nuoseklių Jūsų darbų leidybos srityje, rūpinantis kultūrine spauda…