Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorius Daumantas Matulis už nuopelnus mokslui ir Vilniaus garsinimą pasaulyje šiemet pelnė Šv. Kristoforo apdovanojimą. Garsus biotechnologas dalijasi prisiminimais apie Vilniaus tapatybės paieškas, karjeros vingius ir atskleidžia, kaip mokslo populiarinimas gali padėti įveikti pandemijos mitus. Šiemet tapote Šv. Kristoforo – garbingiausio Vilniaus miesto apdovanojimo laureatu. Kada atėjo suvokimas, kad esate vilnietis, ir kokius jausmus jis sukėlė? Kalbant apie pirmus ryškiausius Vilniaus miesto tapatybės antspaudus mano gyvenime, reikia grįžti į vaikystę. Prisimenu, būdamas devynerių ant Tauro kalno su tėvais stebėjau didelį paradą, kuriame buvo ypatingas vaiko akimis akcentas – judantis dinozauras. Tėvai paaiškino, kad švenčiamas Vilniuje esančio universiteto įkūrimo 400 metų jubiliejus, parade dalyvauja padalinių atstovai,…
COVID-19 iššūkiai Vilniuje: toliau planuojant vakcinavimą – išankstinis testavimas
Vilnius pradeda dar vienos tikslinės grupės testavimą greitaisiais serologiniais testais. Išsitirti mobiliuosiuose punktuose jau šiandien kviečiami švietimo įstaigų darbuotojai. Testavimu, parodančiu, ar žmogus yra sirgęs COVID-19, ir ar turi antikūnų, rengiamasi vasarį planuojamai pradėti šios grupės vakcinacijai. Šis testavimas leis patikslinti švietimo sektoriaus darbuotojams reikiamą vakcinų poreikį, suteiks naudingų duomenų epidemiologinei situacijai įsivertinti bei supaprastins vakcinavimo procesą – kad greitųjų testų nebereikėtų atlikinėti žmogui jau atvykus skiepijimo punktą – tai būna papildomas trukdis. Kviečiami išsitirti švietimo įstaigų ir kitų švietimo teikėjų darbuotojai, turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su mokiniais, ugdomais pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, asmenys, dirbantys specialiosiose mokyklose arba bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ir turintys…
Šeimos gydytoja: technologijos sveikatai stebėti po truputį išstumia savigydą
Ant dažno gyventojo riešo galima pamatyti išmanųjį laikrodį ar apyrankę, matuojančią žingsnius ar pulsą, o prasidėjus koronaviruso pandemijai išpopuliarėjo ir pulsoksimetrai – prietaisai, matuojantys deguonies įsotinimą kraujyje. Šeimos gydytoja sako, jog išmaniosiomis technologijomis bei prietaisais galima pasitikėti ir su jų pagalba gyventi kokybiškiau bei sveikiau. Pasak klinikų tinklo „InMedica“ Šilainių skyriaus šeimos gydytojos Diletos Vaitkuvienės, įvairūs prietaisai ir aparatai, susiję su sveikata, ligų gydymu ir profilaktinėmis priemonėmis, jau yra tapę įprastais kasdieniniame gyvenime. „Jei reikėtų išskirti šiandien populiariausius sveikatos prietaisus, tai greičiausiai būtų išmanieji laikrodžiai ir įvairios su sveikata susijusios mobiliųjų telefonų programėlės“, – sako gydytoja. Jos žodžius patvirtina ir pasaulinė statistika. Analitikų kompanijos „IDC“ duomenimis, 2020 m. pirmojo ketvirčio…
Startavo Europos universitetų aljansas: tarp ambicingų tikslų – naujos kartos europiečių rengimas
Europos Komisijos patvirtintas Europos universitetų aljansas „Transform4Europe“ (T4E), kuriame dalyvauja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir dar šešios žemyno institucijos, antradienį surengė virtualų susitikimą, kurio metu buvo aptarti ambicingi aljanso tikslai – jungtinės studijų programos, verslumą, daugiakalbystę ir kitas kompetencijas plečiančios iniciatyvos ir mainai, siekiant parengti naujos kartos europiečius, turinčius šiandien aktualius skaitmeninio raštingumo, tarpkultūrinių žinių, daugiakalbystės, verslumo ir kitus įgūdžius. Naujajame aljanse bendradarbiauja Vytauto Didžiojo (Lietuva), Saro krašto (Vokietija), Alikantės (Ispanija), Triesto (Italija), Sofijos šv. Klimento Ohridskio (Bulgarija) universitetai, Silezijos universitetas Katovicuose (Lenkija) ir Estijos menų akademija. „T4E suteiks mūsų studentams galimybę tapti XXI amžiaus Europos piliečiais. Esame pasiruošę perimti geriausias praktikas iš mūsų partnerių, kurie dalinsis savo kompetencijomis darnioje…
Seimo Pirmininkė kviečia minėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną
2021 m. sausio 27 d. pranešimas žiniasklaidai Sausio 27 d., minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kviečia prisiminti tragiškus įvykius ir pagerbti visus nekaltus žmones, kurie tapo Holokausto aukomis. „Holokaustas yra ne tik žydų tautos, bet ir viso pasaulio tragedija. Mūsų visų istorija yra paženklinta žiaurių ir beprasmių žudynių aukų krauju. Prisimindami šiuos skaudžius įvykius, turime dėti visas pastangas, kad tai niekados nepasikartotų. Negalime toleruoti neapykantos ir smurto, grindžiamo religiniu ar etniniu pagrindu. Kiekvienas iš mūsų turime būti neabejingi, siekiant sustabdyti diskriminaciją ir prievartą. Liudydami istoriją puoselėkime humanistines vertybes, ugdykime atjautą, būkime empatiški, taip pagerbdami Holokausto aukų atminimą“, – teigia Seimo Pirmininkė. Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė,…
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Valdas Rakutis: „Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?“
2021 m. sausio 27 d. pranešimas žiniasklaidai Sausio 27 d. pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Šis paminėjimas ypač svarbus Lietuvai, kurioje Holokausto mastai buvo vieni iš pačių didžiausių visoje Europoje. Lietuvos istorijoje Holokaustas pasižymi didžiausiu aukų skaičiumi per trumpą laikotarpį. Iš viso per nacių Vokietijos okupaciją ir SSRS–Vokietijos karą žuvo apie 195 000–200 000, karo pabaigos sulaukė tik 10 000–12 000 Lietuvos žydų. Pirmą kartą Lietuvoje per tokį trumpą laiką buvo nužudyta tiek daug žmonių[1]. Žydų tautos naikinimas Lietuvoje matomas visur keliaujant po Lietuvą: kultūros paveldą žymintys ženklai informuoja apie egzekucijos ir masinio palaidojimo vietas. Kaune ir panemuniais, kur tenka dažnai keliauti, tokius ženklus galima rasti kas…
Dalis vaikų grįš į sostinės mokyklas: ką svarbu žinoti tėvams
Švietimo ir mokslo ministerija praėjusią savaitę paskelbus, jog dalis vaikų jau galės grįžti į mokyklas, Vilniaus savivaldybėje ugdymo įstaigas lanko 272 pradinukai ir 443 mokymosi sunkumus patiriantys vaikai, suformuotos 228 grupės. Visi jie arba neturi sąlygų mokytis namuose, arba susiduria su nuotolinio mokymosi sunkumais, o tokius atvejus mokyklose nagrinėjo Vaiko gerovės komisijos. Nors mokysis ir mokyklos patalpose, vaikai į pamokas vis tiek jungsis nuotoliniu būdu. Mokyklos teritorijoje bus užtikrinta jų priežiūra ir maitinimas, pagal poreikį ir mokymosi pagalba.Kur kreiptis, jei vaikas patiria sunkumų mokydamasis namuose? Jeigu vaikui sunku mokytis namie nuotoliniu būdu arba nėra tinkamų sąlygų tai daryti namuose dėl tėvų darbo specifikos (tėvai privalo sugrįžti į darbus fiziškai), tokiais…
Klaipėdos valstybinės kolegijos studijų programai – užsienio investuotojų įvertinimas
Klaipėdos valstybinės kolegijos Finansų studijų programai suteiktas „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklas. Šį įvertinimą skyrė užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ kartu su Klaipėdos miesto ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“. „Tai yra reikšmingas įrodymas, kad kolegijos Finansų studijų programą baigę specialistai tenkina verslo įmonių lūkesčius ir turi itin aukštas perspektyvas darbo rinkoje. Taip pat parodo kolegijos ir verslo įmonių sėkmingo bendradarbiavimo rezultatą. Daugelis šį kokybės ženklą gavusių aukštųjų mokyklų programų sulaukia didesnio abiturientų susidomėjimo, nes studijos užsienio investuotojų pripažintoje studijų programoje labai išplečia absolventų įsidarbinimo galimybes“, – tvirtino Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo fakulteto dekanė Asta Pancerovienė. Užsienio investuotojai įvertino Klaipėdos valstybinės kolegijos Finansų studijų programos atstovų gebėjimą efektyviai bendradarbiauti su verslu. Pagal vertinimo metu verslo…
Prezidentas Lietuvos radijo ir televizijos tarybos nariu paskyrė M. Jurkyną
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo skiria Lietuvos radijo ir televizijos tarybos nariu profesorių Mindaugą Jurkyną. M. Jurkynas pakeis doc. dr. Giedrę Lastauskienę, tapusią Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėja. Prezidentas dėkoja doc. dr. G. Lastauskienei už jos nuoseklią veiklą šioje taryboje ir tikisi, kad prof. M. Jurkyno ilgametė patirtis, akademiniai įgūdžiai ir politologo įžvalgos prisidės prie dar sėkmingesnio tarybos darbo užtikrinant, kad visuomeninio transliuotojo rengiamas programų turinys būtų objektyvus ir nešališkas, plačiai atspindėtų Lietuvos gyventojų pažiūras ir įsitikinimus. M. Jurkynas yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Regionistikos katedros, taip pat – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius, dėstęs ir Vilniaus bei M. Romerio universitetuose, dalyvavęs daugelyje stažuočių užsienio…
Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti situaciją
Nors lituanistiniam švietimui užsienyje skiriama nemažai dėmesio, statistiniai duomenys rodo, kad tik 5–6 proc. lietuvių vaikų išeivijoje sistemingai mokosi lietuvių kalbos. Reikšdamas susirūpinimą ir siekdamas gerinti susiklosčiusią situaciją, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Pasaulio lietuvių bendruomenės švietimo komisija ir Lietuvos ambasada Airijoje pradeda vykdyti informacinę kampaniją, skirtą tėvams išeivijoje šviesti dėl lietuvių kalbos mokymo svarbos. „Nemažai tėvų išeivijoje mano, kad jų vaikams nėra poreikio mokytis lietuvių kalbos, nes jų vaikai tikriausiai negyvens Lietuvoje. Tačiau jau seniai yra žinoma, kad, gyvenant užsienyje, gimtosios kalbos mokymasis yra itin svarbus tapatybei puoselėti, o daugiakalbystė yra labai naudinga vaiko raidai. Pastebime, kad dalis vaikų,…