Nors lituanistiniam švietimui užsienyje skiriama nemažai dėmesio, statistiniai duomenys rodo, kad tik 5–6 proc. lietuvių vaikų išeivijoje sistemingai mokosi lietuvių kalbos. Reikšdamas susirūpinimą ir siekdamas gerinti susiklosčiusią situaciją, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Pasaulio lietuvių bendruomenės švietimo komisija ir Lietuvos ambasada Airijoje pradeda vykdyti informacinę kampaniją, skirtą tėvams išeivijoje šviesti dėl lietuvių kalbos mokymo svarbos.
„Nemažai tėvų išeivijoje mano, kad jų vaikams nėra poreikio mokytis lietuvių kalbos, nes jų vaikai tikriausiai negyvens Lietuvoje. Tačiau jau seniai yra žinoma, kad, gyvenant užsienyje, gimtosios kalbos mokymasis yra itin svarbus tapatybei puoselėti, o daugiakalbystė yra labai naudinga vaiko raidai. Pastebime, kad dalis vaikų, kurių tėvai nemokė lietuvių kalbos, sulaukę paauglystės pradeda ieškoti savo lietuviškų šaknų, o nemokant kalbos tas šaknis atrasti yra sunkiau“, – teigia vienas kampanijos iniciatorių, Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, 2017–2020 m. ėjęs Lietuvos ambasadoriaus pareigas Airijoje.
Anot E. Meilūno, formaliojo ir neformaliojo švietimo lituanistines mokyklas šiuo metu lanko apie 10 tūkst. vaikų, tačiau preliminariais duomenimis šiandieninėje lietuvių diasporoje gyvena apie 150 tūkst. vaikų ir jaunuolių. „Todėl svarbu yra ne tik remti jau veikiančias lituanistines mokyklas bei steigti naujas, bet ir kalbėtis su vaikų tėvais apie lietuvių kalbos mokymo svarbą“, – neabejoja Užsienio reikalų viceministras.
Sieks sugriauti lituanistinio mokymo mitus
Kaip teigia VDU profesorė Ineta Dabašinskienė, kiekviena šeima išeivijoje tam tikru metu sprendžia savo šeimos kalbos politikos klausimus. „Kokia kalba kalbėti namuose, ugdyti vaikus ir panašiai, o pasirinkimas didele dalimi priklauso nuo tėvų kalbinių nuostatų, jų pačių kalbų vartojimo patirties, kalbinio repertuaro. Nereikia pamiršti, kad dvikalbystės raida nėra tapati vienakalbystei, todėl dvikalbių vaikų kalba (-os) gali skirtis žodyno, gramatikos ir kitais kalbiniais parametrais nuo vienakalbių vaikų, tačiau tie skirtumai neturėtų būti traktuojami neigiamai“, – teigia prof. I. Dabašinskienė.
Anot VDU Pasaulio lietuvių universiteto veiklų koordinatorės dr. Ingridos Dačiolienės, diskutuojant apie šiandieninius lituanistinio ugdymo iššūkius ir būdus juos išspęsti, tenka susimąstyti, kaip galime pakeisti nepalankų dalies tėvų nusiteikimą lituanistinio švietimo atžvilgiu. „Mūsų siekis – rasti kelią pasiekti tėvus, kurių vaikai nesilanko lituanistinėse mokyklose, sugriauti egzistuojančius lituanistinio ugdymo ir dvikalbystės mitus“, – teigia dr. I. Dačiolienė.
Laukia patarimų ir gerųjų patirčių
Siekiant, kad kuo daugiau išeivijos vaikų galėtų mokytis lietuvių kalbos, lituanistinių mokyklų mokytojai ir kiti lituanistinio ugdymo praktikai kviečiami dalinis savo įžvalgomis ir patarimais apie tai, kas labiausiai motyvuoja tėvus leisti vaikams mokytis lietuvių kalbos – praktinė kalbos mokėjimo nauda, ar tautiškumo, šeimos vienybės ir meilės gimtajai kalbai motyvai. Prašoma dalintis tėvų ir vaikų motyvavimo patirtimis: su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriama, kaip šie iššūkiai sprendžiami. Taip pat laukiama patarimų tėvams, mokytojams ir kitiems lietuvių kalbos mokymo praktikams: kokie yra efektyviausi lietuvių kalbos perdavimo šeimoje būdai, kokias baimes ir kokiu būdu tėvams ir vaikams reikėtų įveikti? Norintieji pasidalinti įžvalgomis ir patarimais dėl lietuvių kalbos mokymo išeivijoje kviečiami rašyti adresu: ingrida.dacioliene@vdu.lt, su patirtimis kviečiame susipažinti VDU Pasaulio lietuvių interneto svetainėje www.pasauliolietuviai.lt .
Pastebi tėvų abejingumą – tai reikia keisti
„Paradoksalu, bet teigiamo požiūrio į lietuvių kalbą, jos reikalingumą ir svarbą, pirmiausia reikia mokyti tėvus, tačiau tokia šiandieninė realybė“, – teigia 2020 m. lituanistinio švietimo mokytojo premijos laureatė, lietuvių kalbos mokytoja Airijoje Jurgita Urbelienė. Nuolat susidurdama su neigiamu tėvų požiūriu į lituanistinį ugdymą, mokytoja nusprendė vesti edukacinę pamoką tėvams tema „Dvikalbystės/daugiakalbystės nauda“. Po šios edukacijos į kitą lietuvių kalbos pamoką susirinko 21 iš 23 vaikų. Tuo tarpu prieš pokalbį su tėvais, pamokoje dalyvavo 8 vaikai. „Tai paskatino domėtis ir priežastimis, kodėl tėvai yra abejingi gimtajai kalbai, kuri jiems yra duotybė, išmokta iš savų tėvų, vartota mokantis ir dirbant Lietuvoje“, – pasakojo mokytoja.
Kampaniją vainikuos lituanistinis forumas
„Pirmieji Jurgitos Urbelienės straipsniai, skirti lituanistinio ugdymo ir dvikalbystės mitams, susilaukė didelio susidomėjimo. Jie tapo stipria edukacinio projekto apie lietuvių kalbos mokymo išeivijoje svarbą, kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas, pradžia“, – teigia dr. I. Dačiolienė.
Informacinę kampaniją, skirtą gerinti lietuvių kalbos mokymo išeivijoje situaciją, kovo 12 d. vainikuos lituanistinio ugdymo forumas. Jame politikai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai, akademikai, diasporos atstovai analizuos ir spręs opias lietuviškosios tapatybės ir lietuvių kalbos išsaugojimo išeivijoje problemas. Siekiama, kad lituanistiniam ugdymui skirtas forumas taptų kasmetiniu renginiu, bendrai diskusijai ir bendram tikslui sujungiantis lietuvius gyvenančius Lietuvoje ir išeivijoje.
Renginyje bus keliami klausimai, ar Lietuvos strateginis interesas turėtų būti, kad kuo daugiau lietuvių vaikų ir jaunimo, gyvenančių užsienyje, galėtų mokytis lietuvių kalbos? Kokią paramą reikėtų suteikti lituanistinėms mokykloms, kaip šviesti mokinių tėvus ir ar lietuvių kalba yra vertybė? Su detalia renginio programa susipažinti bus galima vasario viduryje Vytauto Didžiojo universiteto interneto svetainėse www.vdu.lt ir www.pasauliolietuviai.lt.
Pranešimą paskelbė: Rimgailė Dikšaitė, Vytauto Didžiojo universitetas
