Nuo rytojaus, vasario 26 d., reguliariai atlikti profilaktinius testavimus valstybės lėšomis kviečiami kultūros bei meno sektoriaus atstovai. Reguliariai registruotis tyrimams dėl koronaviruso gali muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų, valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai. Taip pat – profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai. Kultūros ministras Simonas Kairys sako, jog profilaktinis testavimas yra būtinas ruošiantis saugiam bibliotekų, muziejų, skaityklų atidarymui. „Nuolat diskutuodami apie karantino švelninimą su muziejininkais iš jų taip pat girdėjome lūkestį, kad pradėti grįžti prie darbų reikėtų nuo testavimo, – kalbėjo kultūros ministras. –  Profilaktiškai testuotis taip pat jau kviečiami ir profesionaliųjų scenos menų atstovai, kurių grįžimo prie įprastos veiklos…

Šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai paskelbus, kad valstybiniai brandos egzaminai šiemet prasidės birželio 7 dieną arba dviem savaitėmis anksčiau nei pernai, Vilniaus miesto savivaldybė sveikina šį sprendimą ir kviečia susitelkti vardan abiturientų – ieškoti papildomų būdų, kaip padėti moksleiviams tinkamai laiku pasiruošti. Būtinybę tą padaryti rodo Vilniaus švietimo pažangos centro atlikta apklausa, kuri atskleidė, kad beveik dviem trečdaliams abiturientų trūksta informacijos, kaip sėkmingai ruoštis egzaminams. „Sveikinu tokį ministerijos žingsnį. Tvirtas egzaminų datos žinojimas padeda planuoti pasirengimą ir taip mažinti nerimo lygį, o stojantiems į užsienio universitetus yra tiesiog būtina egzamino rezultatus gauti laiku. Kai aplink tiek nežinomybės, labai svarbu konkretumas ir tikslumas bent ten, kur tai įmanoma. Mokiniams, kurie…

2021 m. vasario 24 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo lankytojų centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubu, pradeda naują pokalbių su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais ciklą „Mano Sausio 13-oji“, skirtą atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-mečiui. Renginiai vyks kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60). Pirmoji šio renginių ciklo viešnia – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Rasa Juknevičienė. Kadangi negalime susitikti gyvai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Rasos Juknevičienės pasakojimą apie kelią į Kovo 11-ąją, pirmąjį posėdį ir balsavimą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, laikotarpį nuo Kovo 11-osios iki Sausio 13-osios, Sausio 13-osios naktį ir Lietuvą, kokios tikėjosi tada ir dabar, kviečiame žiūrėti nuo vasario 24 d. Seimo lankytojų centro…

2021 m. vasario 24 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK), išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą dėl UAB „Ecofon“ teikiamų neteisėtų paslaugų, priėmė sprendimą bendrovės direktoriui skirti 1000 eurų baudą. LRTK nustatė, kad UAB „Ecofon“ televizijos programų retransliavimo paslaugas teikė ne savo tinkle, o naudojantis kito interneto prieigos teikėjo paslauga. Tokie veiksmai yra traktuojami kaip televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą asmenys, norintys Lietuvos Respublikoje verstis minėta veikla, prieš pradėdami ją, privalo nustatyta tvarka pranešti apie tai LRTK ir vykdyti visas tokiai veiklai įstatyme numatytas pareigas. Tokio pranešimo UAB „Ecofon“ nėra pateikusi. Dėl teikiamų paslaugų ir nustatytų faktinių aplinkybių bendrovė paaiškinimų LRTK…

Karantino sąlygomis Lietuvos mokyklos susiduria su milžiniškais iššūkiais. Mokytojams tenka ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu būdu bei ieškoti kuo įvairesnių mokymo metodų ir priemonių. Su moksleiviais visose Lietuvoje savo iniciatyva susitikimus rengiantis MRU Teisės mokyklos profesorius, rašytojas Justinas Žilinskas pastebi, kad karantino sąlygomis nuotolinis mokymas ir mokytojams, ir vaikams kelia nemažai rūpesčių, todėl užsitęsus karantinui mokytojai ieško būdų ir priemonių, kaip paįvairinti nuotolinį ugdymo procesą. „Man visi mokytojai kartoja, kad mokiniams norisi įvairovės, kitų veidų ir patirčių“, – pastebi MRU profesorius J. Žilinskas. Norėdami paįvairinti moksleivių pamokas Mykolo Romerio universiteto dėstytojai Lietuvos mokykloms parengė net keturiolika nemokamų pamokų pačiomis įvairiausiomis temomis. „Klasės ar mokyklos gali rinktis iš mūsų sudaryto pamokų „meniu“…

2021 m. vasario 24 d. pranešimas žiniasklaidai    Vasario 23 d. Seimo Ateities komiteto renginių savaitėje vyko diskusija ,,Kultūros ateities trajektorijos“. Plataus kultūros sektoriaus dalyvavimo sulaukusiame forume aptarta ateities kultūra Lietuvoje, apžvelgtas šios temos minčių žemėlapis ir ieškota perėjimo nuo kovos dėl kultūros išlikimo, kurioje esame įstrigę, link autentiško saviraiškos būvio ir jo išskleidimo. Lietuvoje kultūrinės profesijos yra tradiciškai siejamos su žemomis pajamomis ir menkomis karjeros galimybėmis. Šalyje aptariant kultūrinius klausimus, dažnai pasigirsta skaičiavimai – kiek kultūra prisideda prie bendrojo šalies vidaus produkto, nors išsivysčiusios šalys šį klausimą „apverčia“ – kiek BVP prisideda prie kultūros. Kadangi Lietuvoje kultūra finansuojama per projektinį finansavimą, o ne nacionaliniu mastu, vis dar esame tarp…

Maisto prekės, drabužiai, įvairūs daiktai, mokesčiai, skirtingų įstaigų paslaugos, darbas ar net bendravimas jau seniai persikėlė į internetą. Be interneto dažnas mūsų jau neįsivaizduojame savo gyvenimo. Tačiau be to, kad internetas atvėrė galimybes, kartu jis atnešė ir naujas grėsmes. Grėsmes dėl kurių galime prarasti asmeninius duomenis, jautrią informaciją ar patirti finansinių išteklių praradimą. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Lietuvoje kasmet registruoja daugiau nei 300 tūkstančių kibernetinių įvykių ir daugiau nei 3 tūkstančius kibernetinių incidentų. Praėjusią savaitę daug atgarsio visuomenėje sukėlęs galimai kibernetinis incidentas dėl CityBee klientų duomenų nutekinimo, šiuo metu taip pat tiriamas ir Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre. „Siekdami užbėgti tokiems įvykiams už akių, neturėtume pasikliauti vien tik įvairių svetainių įdiegtomis…

„Esu įsitikinusi, kad Išeivijos šviesuoliai bendruomenių intelektualinį gyvenimą, lietuvišką žodį apie tiesioginės praktinės naudos neteikiantį dalyką – filosofiją – laikė labai svarbiais. Akcentuoju būtent tai, kad lietuviškai parašytos filosofinės knygos ir straipsniai buvo rašomi, pranešimai skaitomi ne už algą, ne dėl aukštesnių pareigų ar reitingo, o dėl noro puoselėti savąją tradiciją. Taigi užmiršti jų pastangas, mano nuomone, būtų paprasčiausiai nepadoru“, – savo įžvalgomis dalijosi knygos „Filosofija Išeivijoje“ mokslinė redaktorė ir sudarytoja,  MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Humanitarinių mokslų instituto docentė dr. Rūta Marija Vabalaitė. Filosofas mato situaciją iš tūkstančio perspektyvų „Nepaisant šiuolaikinio pasaulio galimybių, filosofija yra svarbi ir šiandien. Todėl, kad filosofas, mato situaciją iš tūkstančio perspektyvų, o tai…