Maisto prekės, drabužiai, įvairūs daiktai, mokesčiai, skirtingų įstaigų paslaugos, darbas ar net bendravimas jau seniai persikėlė į internetą. Be interneto dažnas mūsų jau neįsivaizduojame savo gyvenimo. Tačiau be to, kad internetas atvėrė galimybes, kartu jis atnešė ir naujas grėsmes. Grėsmes dėl kurių galime prarasti asmeninius duomenis, jautrią informaciją ar patirti finansinių išteklių praradimą.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Lietuvoje kasmet registruoja daugiau nei 300 tūkstančių kibernetinių įvykių ir daugiau nei 3 tūkstančius kibernetinių incidentų. Praėjusią savaitę daug atgarsio visuomenėje sukėlęs galimai kibernetinis incidentas dėl CityBee klientų duomenų nutekinimo, šiuo metu taip pat tiriamas ir Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre. „Siekdami užbėgti tokiems įvykiams už akių, neturėtume pasikliauti vien tik įvairių svetainių įdiegtomis saugumo sistemomis, tačiau ir patys turėtume rūpintis savo duomenų apsauga internete”, – sako Singapūre gimęs ir augęs daugiau nei tris dešimtmečius savo gyvenimą ir karjerą kūręs Jungtinėse Amerikos Valstijose dr. Jeff Teo, kuris daugiau nei 15 metų specializuojasi kibernetinio saugumo srityje.
Su Fulbright mokslininkų programa dėstyti į LCC tarptautinį universitetą atvykęs kibernetinio saugumo mokslų daktaras, nuo šiol kvalifikuotus kibernetinio saugumo specialistus rengs ir mūsų šalyje. Dr. Jeff Teo sako, kad duomenų apsauga, visą parą veikiančiame interneto pasaulyje, šiandien yra svarbiausia: „Turime suvokti, kad internetas atveria ne tik galimybes, kartu jis turi ir daugybę grėsmių. Kiekvieną kartą, kai lankomės socialiniuose tinkluose, įvairiose internetinėse parduotuvėse ar banke internete, paliekame skaitmeninius pėdsakus, o kitapus ekrano, nuolat veikia įsilaužėliai, kurie naudojasi mūsų buvimu internete. Reaguodami į tai, visų pirma turime naudoti sudėtingesnius, ilgesnius, turinčius skaičių, didžiųjų ir mažųjų raidžių kombinacijų slaptažodžius, taip pat neturėtume naudoti tų pačių slaptažodžių, norėdami prisijungti prie skirtingų svetainių paskyrų”, – sako kibernetinio saugumo mokslų daktaras J. Teo.
Pasak įvairių mokslinių šaltinių, populiariausi slaptažodžiai visame pasaulyje yra 123456 ir 123456789. Anot LCC tarptautinio universiteto dėstytojo dr. J. Teo įsilaužėliai dažniausiai naudojasi lengviausiai pasiekiamais duomenimis, tad jei norėdami prisijungti prie įvairių svetainių, naudojame silpnus slaptažodžius, galime tapti lengvu jų taikiniu. Norintiems labiau apsaugoti savo paskyras, dr. J. Teo siūlo naudoti dviejų veiksnių identifikavimą ir VPN, kurie ženkliai sumažina asmens duomenų, jautrios informacijos ir finansinių išteklių praradimo riziką, ypač kai naudojamasi viešaisiais tinklais: „Siekdami padidinti naršymo privatumą, turėtume apsvarstyti galimybę naudotis privatumo pagrindu veikiančiomis naršyklėmis, pvz. Brave ar paieškos sistemomis, tokiomis kaip DuckDuckGo. Taip pat turėtume būti tikri, kad naudojamoje antivirusinėje programoje nuolat yra įdiegti naujausi atnaujinimai, nes kenkėjiškos programos yra įprastos internetiniame pasaulyje”.
Dr. Jeff Teo, kuris daugiau nei 15 metų specializuojasi kibernetinio saugumo srityje, taip pat siūlo naudoti slaptažodžių tvarkykles, viena tokių yra Lastpass, taip pat mokslų daktaras ragina sumažinti savo priklausymą begalei skirtingų platformų: „Jungdamiesi prie dar vienos naujos svetainės, turėtume nuolat užduoti sau šiuos klausimus: ar aš tikrai noriu šiai svetainei duoti savo asmeninius duomenis? Ar man tikrai reikalingas šis produktas ar paslauga? Ar tai tikrai reikalinga mano darbui ir gyvenimui? Dažnai esame viliojami prisijungti prie naujos platformos, nes ji yra „nemokama“. Mes pamirštame, kad įmonės, siūlančios „nemokamą“ prieigą prie paslaugų ar produktų, prašo jūsų asmeninės informacijos savo tikslams ir galbūt jūs (jūsų informacija) vieną dieną tapsite „produktu“.
Paklaustas, ką žmonės turėtų daryti, jei tapo kibernetinės atakos auka, dr. Jeff Teo pataria visų pirma neskubėti atidarinėti nuorodų laiškuose, skelbiančiuose, kad jūsų duomenys buvo pavogti: „Visų pirma įsitikinkite, kad iš tikrųjų yra įsilaužta į jūsų paskyrą. Galite gauti el. laišką, kuriame nurodoma, kad į jūsų paskyrą buvo įsilaužta, o el. laiške jūsų prašoma spustelėti nuorodą. Verčiau atidarykite naują naršyklės langą ir įveskite atitinkamą svetainės adresą, kad patikrintumėte, tačiau nuorodos pačiame laiške neatidarinėkite. Svetainėje Haveibeenpwned galite pasitikrinti ar jūsų paskyra buvo pažeista ir jei vis tik taip, turėtumėte iš karto pakeisti slaptažodį ir aktyviai stebėti bet kokią veiklą, susijusią su šia pažeista paskyra”.
Gyvename skaitmeniniame amžiuje ir norime to, ar nenorime, internetas jau yra mūsų kasdienybės dalis. Sunkiai išvengtume buvimo jame, tad džiaugtis interneto teikiamomis galimybėmis vertėtų nuolat mąstant ir domintis naujovėmis, kurios padeda užtikrinti, kad internete būtume saugūs.
Pranešimą paskelbė: Ignė Rotautaitė-Pukenė, LCC International University
