Skiepai gali sukelti nepageidaujamas organizmo reakcijas, tačiau skiepytis, žinoti galimas reakcijas ir apsisaugoti nuo COVID-19 yra daug geriau, nei susirgti ir nežinoti, kas laukia. Net ir susirgus lengva ligos forma galima turėti daug sveikatos problemų, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius studijoms, MA Neurologijos klinikos profesorius Kęstutis Petrikonis. Galvos skausmas, miego kokybė, nervų sistemos kraujotaka, pažinimo funkcijų kokybiškas funkcionavimas – pandemija palietė šias ir daugelį kitų neurologijos sričių. „Pandemijos pradžioje daugelis COVID-19 siejo su plaučių liga, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ši liga paveikia ir daugelį kitų organų sistemų, o ypač nervų sistemą. Dažnai net ir lengva forma persirgę žmonės vargsta dėl pažinimo funkcijos sutrikimo, dėl vadinamojo rūko ar miglos…

Šį penktadienį, balandžio 9d. prasideda pirmasis Lietuvoje nevyriausybinėms organizacijoms skirtas „NVO Akseleratorius“. Tai unikalaus formato mokymų ir mentorystės programa, paremta tvaraus verslo ir startuolių vystymo pagrindais. 14 mėnesių laikotarpyje atrinkti dalyviai stiprins savo verslumo ir organizacinius gebėjimus padedant plataus tinklo profesionalų. „NVO Akseleratoriuje” dalyvaus atrinktos 8 organizacijos ir 2 fiziniai asmenys, pradedantys naujas nevyriausybines iniciatyvas. Dalyviai savo veiklomis sprendžia plataus spektro iššūkius – nuo bendruomenių įveiklinimo ir alkstančių senjorų pamaitinimo iki pagalbos teikimo moterims, patiriančioms smurtą ar miestų infrastruktūros akliesiems gerinimo. Dalyvius atrinko specialiai akseleratoriui suformuota 8 narių vertinimo komisija, turinti daugiametę patirtį NVO, verslo ir socialinio verslo srityse, kurių tarpe – Nacionalinė NVO Koalicija, Lietuvos Socialinio verslo Asociacija, Pilietinių…

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino kino režisierių ir prodiuserį Arūną Matelį 60-ojo jubiliejaus proga. Pasak šalies vadovo, A. Matelis yra kūrėjas, kuris gyva, įtaigia, poetine kalba pasakoja istorijas apie tikrą ir nesuvaidintą gyvenimą, nuolatos vykstantį šalia mūsų. „Jūs – kūrėjas, pasirinkęs būti dažnai nematomoje to gyvenimo pusėje ir šioje kasdienybės dokumentikoje fiksuojantis tiesos akimirkas, įprasminantis amžinąsias vertybes. Kūrėjas, savo dokumentinių filmų juostose pirmiausia matantis žmogų ir jautriai keliaujantis per unikalias jo patirtis. Jūsų talentas tai pastebėti, giliai išjausti, kalbėti širdį paliečiančiomis temomis jaudina daugybę žiūrovų visame pasaulyje ir pelno Jums reikšmingiausius kino apdovanojimus“, – rašoma šalies vadovo sveikinime. A. Mateliui jubiliejaus proga Prezidentas palinkėjo sveikatos, stiprybės, įkvėpimo ir netikėtų meninių atradimų,…

Šiandien viešumoje pasirodžius informacijai apie ketinimą iškeldinti Kauno rajone, Vilkijoje, veikiančio Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus įkūrėjus ir ilgamečius puoselėtojus Arūną ir Vidą Sniečkus, nedelsiant susisiekiau su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu, kuris patikino, kad drastiškų priemonių nebus imtasi, tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad dabar galiojantys teisės aktai nenumato tokio „gyvojo muziejaus“ statuso, dėl ko ir kyla problemos. Žinoma, nuoširdžiai norint pakeisti situaciją per 30 metų buvo galima rasti politinės valios inicijuoti tokį Muziejų įstatymo pakeitimą, bet, matyt, buvo svarbesnių reikalų… Tad esu tikras, kad pribrendo metas, kai mūsų tautinio kultūros paveldo reikalas tampa svarbiausiu! Todėl kreipiuosi į visų lygių valdžios institucijas, įstaigų vadovus, nuo kurių priklauso šio unikalaus gyvojo…

2021 m. balandžio 8 d. pranešimas žiniasklaidai  Seimo Ateities komitetas tęsia neformalaus Ateities forumo „Lietuvos intelektualinio savarankiškumo“ diskusijas. Balandžio 7 d. kartu su žymiais šalies lituanistais, kalbininkais ir akademikais buvo svarstomi lietuvių kalbos politikos ir jai reikalingų pokyčių klausimai, aptarta lietuvių kalbos plėtra skaitmeninėje terpėje ir valstybinės kalbos funkcionavimo problemos šalyje bei diasporoje. Forumo dalyvių nuomone, iš esmės kalbos gyvybės idėja turi vienyti ir praturtinti bendruomenę, tačiau šiame laikmetyje susiduriame su priešingu reiškiniu – kone visame Vakarų pasaulyje diskusijos apie kalbą poliarizuoja ir skaldo visuomenes, kelia socialines įtampas. Lietuvoje šiuo metu dominuoja du kalbos naratyvai. Pirmasis naratyvas – apie kalbą kaip vertybę ir tapatybės pagrindą, kuris neskatina imtis jokių veiksmų,…

Vis dažniau girdime, kad radiacinio fono matavimo duomenis galime stebėti Radiacinės saugos centro (toliau – RSC) svetainėje arba paspaudę nuorodą: https://www.rsc.lt/radis/, tačiau ar žinome, kas yra radiacinis fonas, nuo ko jis padidėja, iš kur ir kaip atsiranda. Visus gyvuosius žemės organizmus nuolat veikia gamtinės (radiacinis fonas) ir dirbtinės kilmės jonizuojančioji spinduliuotė. Gamtinę jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžia įvairūs šaltiniai – kosminė spinduliuotė, gamtinės kilmės radionuklidai (esantys grunte, maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose), radioaktyviosios radono dujos, patenkančios į pastatų vidų iš žemės gelmių. Be abejo, radiaciniam fonui įtakos turi ir dirbtinės kilmės radionuklidai, pasklidę aplinkoje po branduolinės energetikos objektų avarijų, branduolinių ginklų bandymų ir pan., tačiau šių radionuklidų indėlis į bendrą radiacinį foną…

Vilniaus miesto savivaldybė šią savaitę oficialiai kreipėsi į Vyriausybę su prašymu įtraukti 18 ugdymo įstaigų į 2021–2023 metų valstybės investicijų programos finansuojamų projektų sąrašą arba numatyti galimybes projektus ar jų dalis finansuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis. Šių Vilniaus miestui būtinų projektų mastas yra toks, kad jų įgyvendinimas per kelerių ateinančių metų laikotarpį, kaip to reikalauja demografinė padėtis, yra neįmanomas vien iš savivaldybės biudžeto. ,,Švietimas yra viena iš prioritetinių Vilniaus sričių, kuriai skiriame išties daug dėmesio. Kad galėtume užtikrinti kokybišką ugdymą, būtinos papildomos mokyklos tose miesto vietose, kur pagal turimus demografinius rodiklius mokymosi vietų labiausiai trūksta. Tuo tikslu kreipėmės į Vyriausybę bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją prašydami prisidėti finansiškai prie…

Liko nedaug, labai nedaug iki to gražaus gegužės mėnesio, kai žydės obelys legendinėje per daugiau nei trisdešimt metų išpuoselėtoje Antano ir Jono Juškų etninės kultūros sodyboje, kai iš sodybos reikės išsikraustyti gerbiamiems kultūros paveldo puoselėtojams muziejininkams Arūnui ir Vidai Sniečkams, kurie savo iniciatyva ir rankomis ne vieną dešimtmetį atstatinėjo sodybą bei rinko eksponatus. Tam, kad sodyba taptų žinoma ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje reikėjo kompetentingų ir atsidavusių žmonių. Tada Lietuvai, Vilkijos kraštui labai pasisekė, kai per vos negriūnančios sodybos slenkstį peržengė smalsus Lietuvos vertybių puoselėtojas, paveldosaugininkas Arūnas Sniečkus. Kažkada jis buvo jėga išmestas iš karo muziejaus, kai savo vaikiškomis rankomis palietė eksponatą − kalaviją. Jau tada, anot Arūno, paauglio…

LR Seimui pakeitus užkrečiamųjų ligų įstatymą ir LR Vyriausybei patvirtinus privalomą pedagogų testavimą bei abiturientų konsultacijas kontaktiniu būdu, didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) sulaukė švietimo bendruomenės pasipiktinimo ir klausimų lavinos. „Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nenustoja stebinti blogąja prasme. Visi sprendimai neapgalvoti, priimami nutarimai, kurių įgyvendinimo tvarka abstrakti. Nors ši Vyriausybė deklaravo, kad švietimas – šalies prioritetas, tačiau priimami sprendimai rodo situacijos nesupratimą bei ugdymo proceso neišmanymą. Akivaizdu, kad įtampa švietimo bendruomenėje auga ir viskas eina blogyn“, – pabrėžia LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas. LŠMPS teigimu, valstybės lygiu nenustatyta skaidri tyrimų atlikimo tvarka, darbdaviui ar savivaldybei nenustatyta aiški pareiga dėl…

Vyriausybei patikslinus karantino režimo nuostatas, nuo balandžio 12 d., pirmadienio, visose šalies savivaldybėse bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos gali atnaujinti veiklą ir fiziškai aptarnauti lankytojus. Iki šiol skaityklų veikla buvo leidžiama tose savivaldybėse, kuriose 14 dienų COVID-19 ligos sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra mažesnis kaip 200 atvejų. Tačiau toks apribojimas kėlė kliūčių kitų savivaldybių gyventojams pasinaudoti būtinomis skaityklų teikiamomis paslaugomis ir infrastruktūra. Skaityklų atvėrimas visose savivaldybėse taip pat grąžins galimybę mokslinių institucijų darbuotojams susipažinti su tyrimams ar projektams vykdyti reikalingais dokumentais valstybės archyvų skaityklose. „Grįžimo į bibliotekų skaityklas lankytojai laukia su nekantrumu. Žinome, kad taip yra kitose šalies bibliotekose, nes ne visada žmonėms užtenka elektroninių išteklių. Mokslininkų bendruomenei ypač reikalingi…