2021 m. balandžio 19 d. pranešimas žiniasklaidai Pirmadienį darbą pradėjo Seimo nario Vytauto Kernagio vadovaujama darbo grupė dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo apibrėžties ir atsako į šį reiškinį. Pasak darbo grupės vadovo V. Kernagio, vienas iš pagrindinių darbo grupės tikslų – gebėti atpažinti strateginius ieškinius dėl visuomenės dalyvavimo. „Pilietinės visuomenės aktyvūs veikėjai, nevyriausybinis sektorius, žurnalistai yra itin pažeidžiamos grupės dėl savo darbo pobūdžio. Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo vis dar neapibrėžti. Priemonės, kaip su jais kovoti – neaiškios, kaip ir nėra efektyvaus teisminio reguliavimo apibrėžimo dėl strateginių ieškinių“, – problematiką vardijo Seimo narys. Darbo grupė, pasitelkusi ekspertus, susijusių valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus, sieks parengti siūlymus dėl teisinio reguliavimo…
Kultūros ministerija neorganizuos naujo paminklo A. Smetonai idėjos konkurso
Kultūros ministerija informavo Vilniaus miesto savivaldybę neturinti teisinio pagrindo iš naujo organizuoti meninės-architektūrinės paminklo prezidentui Antanui Smetonai idėjos konkurso. „Kultūros ministerija savo ruožtu įgyvendino visus reikalingus pavedimus organizuojant konkursą. Savivaldybei buvo išsiųstas tikslinės dotacijos sutarties projektas perduodant autorių turtines teises. Todėl rengti naujo paminklo idėjos konkurso ministerija neturi jokio teisinio pagrindo. Apie tai oficialiai informavome Vilniaus miesto savivaldybę ir lauksime iš jos aiškesnių atsakymų į kylančius klausimus dėl tolesnės paminklo A. Smetonai ateities“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys. Susipažinusi su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezoliucija „Dėl Antano Smetonos paminklo“, Kultūros ministerija daro prielaidą, kad savivaldybė neplanuoja pasirašyti sutarties dėl šiam paminklui statyti skirtos specialios tikslinės dotacijos. Tokiu atveju nepanaudotos lėšos…
Ko dar galima laukti iš COVID-19?
Prof. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Naujų atvejų prognozės Lietuvoje rodo, kad didinant vakcinavimo tempus atokvėpio nuo didelio naujų atvejų skaičiaus galime tikėtis birželio mėnesį. Tačiau pilnai atpalaiduoti daugumą ribojimų bus galima tik paskiepijus daugiau nei 70 proc. visos šalies gyventojų. Optimistiniu scenarijumi, tai būtų galima pasiekti dar liepos mėnesį. Ką turime šiandien? Turbūt dar neišblėso iš mūsų atminties praeitų metų pabaiga, kai kiekvieną rytą perskaitę žinutę, kad praėjusią parą buvo nustatyti 3 000 ar daugiau naujų atvejų, kad mirusių dėl COVID-19 skaičius per parą perkopė 25, apimdavo neviltis. Nekėlė per daug prieštaravimų ir Vyriausybės vis griežtinami apribojimai, laikėmės tų apribojimų patys, raginome jų laikytis kitus ir džiaugėmės, kad…
„Microsoft“ plečia nemokamą skaitmeninių įgūdžių programą
Pastaruosius metus dažnas aktyviai išnaudojome savęs tobulinimui. Daugiau nei 50 tūkst. žmonių Baltijos šalyse, o visame pasaulyje 30 mln. vartotojų pasinaudojo „Microsoft“ nemokamomis skaitmeninių įgūdžių programomis, kurios padeda internetu išmokti naujų įgūdžių, kaip projektų valdymas ar duomenų analitika. „Microsoft“ šią programą toliau plečia ir šiemet planuoja padėti 250 tūkst. pasaulio bendrovių įdarbinti specialistus, atsižvelgiant į jų įgytus įgūdžius. „Per pastaruosius metus pandemija itin paveikė tuos žmones, kurie turi mažiausia resursų ją iškęsti. Todėl „Microsoft“ ir „LinkedIn“ dedame dar daugiau pastangų, kad įgūdžiais paremta darbo rinka jiems taptų dar labiau prieinama, joje atsirastų daugiau alternatyvų ir lankstumo, bei, kad mokymosi priemonės taptų lengviau pasiekiamos ir vestų link naujų darbo vietų“, –…
Kūrybiškumas gali palengvinti mokinių adaptaciją ir nuotolinį mokymą
Nors šalyje dalis mokinių pamažu grįžta į mokyklas, tačiau nuotolinis mokymas vis dar išlieka aktualus. Prie naujos pamokų realybės turi prisitaikyti ne tik moksleiviai, bet ir pedagogai. Specialistai teigia, jog procesą galima palengvinti pasitelkus kūrybiškumą. Todėl šiais mokslo metais šešiose sostinės mokyklose nuotolinio mokymo ir mokymosi sunkumus spręsti padėjo „Tyrinėjimo meno Vilniuje“ programa. Čia užsiėmimų metu buvo ugdomas dažnai sunkiausią adaptacinį laikotarpį išgyvenančių penktokų kūrybiškumas. Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ drauge su Vilniaus miesto savivaldybe ir Vilniaus švietimo pažangos centru vykdoma programa „Tyrinėjimo menas Vilniuje“ buvo įgyvendinta šešiose sostinės mokyklose – Žaros, Senvagės, Aleksandro Puškino, Pranciškaus Skorinos ir Vasilijaus Kačialovo gimnazijose, bei Simono Stanevičiaus progimnazijoje. „Pandemija Vilniui atnešė daugybę iššūkių, tačiau kartu…
Seimo nario Roberto Šarknicko pranešimas: „Praeities šešėliai, arba Kaip užimti postą išdavus kolektyvą su vadovu“
2021 m. balandžio 19 d. pranešimas žiniasklaidai Buvo net nejauku, kažkokia gėda lakstė. Seimui praėjusį ketvirtadienį buvo pateikta nauja kandidatūra į Lietuvos gyventojų ir genocido tyrimo centro vadovus. Tai institucija, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais. Dabar prisėskite, mielieji ponai ir ponios. Į šios institucijos vadovus siūlomas Arūnas Bubnys, kuris buvo Lietuvos ypatingojo (buv. KGB) archyvo direktorius, kurį A. Bubnys esą turėjęs palikti dėl neveiklumo ir negebėjimo sutelkti kolektyvą. Ar tai yra adekvatu ir moraliai teisinga, stipriai abejoju. Ir galutinė abejonė, kuri mane taip pat pribloškė – kad kandidato A. Bubnio parašas buvo taip pat padėtas tarp septyniolikos darbuotojų,…
Mokslo ir verslo bendradarbiavimas kuria naujos kokybės žemės ūkio realybę
Lietuvos žemės ūkio sektoriaus ribos pastebimai plečiasi. Šiandien tai – ne vien pirminė augalininkystės ir gyvulininkystės žaliavų gamyba, bet ir patys įvairiausi su bioekonomika susiję verslai, kuriantys aukštos pridėtinės vertės produktus. Visa tai reikalauja inovacijų, kurias įmanoma sukurti tik verslui aktyviai bendradarbiaujant su mokslu. Stipriausią mokslininkų ekspertų, dirbančių agrosrityje, potencialą sutelkusią Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) ir šalies agroverslą sieja itin glaudūs partnerystės ryšiai – drauge įgyvendinami projektai, ieškoma inovatyvių sprendimų, kuriami nauji produktai ir paslaugos. VDU ŽŪA balandžio 23 d. rengia mokslinę-praktinę konferenciją „Žemės ūkio mokslai verslui: iššūkiai ir galimybės“. Renginio metu mokslininkai atskleis naujausius mokslo tyrimus bei rekomendacijas, didinančius verslo konkurencingumą, taip pat vyks diskusija…
Vilnius kviečia tapti atviru visuomenei ir kultūrai Rotušės vadovu
Reprenzentatyvi, bet atvira, miestiečius kūrybiškoms, bendruomeniškoms iniciatyvoms telkianti erdvė – tokia turi būti sostinės Rotušė, ir šios vizijos įgyvendinimas pirmiausia priklauso nuo jos vadovo, kurio paieškas Vilnius pradeda šiandien. „Istorinis Vilniaus Rotušės statusas nereiškia, kad organizacija gali tapti nepajudinamu paminklu. Rotušę matau kaip šiuolaikišką, ne tik reprezentaciniams renginiams skirtą, bet ir parodas, festivalius ir kitokias kultūrines partnerystes kuriančią įstaigą, o svarbiausia – atvirą vilniečiams ir kūrybiškoms bei drąsioms jų iniciatyvoms. Ne mažiau svarbu, kad Rotušė būtų matoma ne tik kaip pastato sienos, bet ir kaip bendruomenių, tiek ir esančių visai šalia, tiek ir atvykstančių, telkimosi ir gerų idėjų įgyvendinimo vieta“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Vilnius laukia kandidatų į…
Gyvūnai augintiniai – uolūs nuotolinio mokymosi asistentai
Pandemija ir jos nulemtas žmonių atsiskyrimas vienas nuo kito turi pasekmių tiek suaugusiems, tiek vaikams. Pastarųjų vienišumas bei socialinė izoliacija specialistams kelia itin didelį nerimą. Tačiau naujai atliktas tyrimas parodė, kad padėtį palengvina besąlygiškas gyvūnų augintinių atsidavimas – tai teikia vaikams socialinės, fizinės bei emocinės naudos ir padeda susidoroti su stresu, kurį sukėlė bendravimo ribojimai bei nuotolinis mokymas. „Mars Petcare“ užsakymu atlikto tyrimo metu buvo apklausti 2000 tėvų Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Bendra viso pasaulio statistika, kuria remiasi organizacija „Gelbėkit vaikus“, liudija, kad bent 1 iš 7 vaikų ir jaunuolių 2020-aisiais buvo priversti didžiąją dalį laiko praleisti namuose ir tai paveikė jų socialinius įgūdžius, našumą bei gerovę. Tuo tarpu „Mars…
Stasio Eidrigevičiaus kūryba: kodėl šį menininką vertina visame pasaulyje?
Stasys Eidrigevičius – plataus diapazono menininkas, kurio kūrybą sunku įsprausti į rėmus. Jis yra vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų – tapytojas, grafikas, plakatų, instaliacijų ir performansų kūrėjas, autorinių spektaklių režisierius. Lietuvoje jam įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija, Panevėžyje steigiamas jo vardo menų centras, o menininko kūryba itin palankiai vertinama visame pasaulyje. Kūriniuose – savita pasaulio vizija Nuo pat menininko jaunystės, jo kūrybos kelionę sekė dailėtyrininkė, dailės istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Ingrida Korsakaitė. Ji, kaip niekas kitas, gerai pažįsta skirtingus menininko kūrybos etapus. „Prisimenu, 1980 metais publikavau straipsnelį apie pirmąsias tuomet dar jauno dailininko S. Eidrigevičiaus vaikų knygų iliustracijas. Nuo tada sekiau jo nepaprastą, sparčiai besišakojančią kūrybą, dar daug kartų…
