2021 m. gegužės 7 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, kaip ir kasmet, skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančią Kalbos premiją. Už ilgamečius neeilinius darbus lituanistikos baruose, už pastangas skatinti gražios ir taisyklingos lietuvių kalbos vartojimą ir už visuomenei reikšmingų darbų atlikimą bei rūpinimąsi lituanistiniu paveldu, šiais 2021 m. Kalbos premiją nutarta skirti redaktorei, vertėjai, tekstologei Donatai Linčiuvienei. Komisija įvertino ilgametį, itin kruopštų Donatos Linčiuvienės darbą redaguojant ir verčiant kūrinius, neretai atliekant kur kas daugiau nei redagavimas ar vertimas. Laureatės redaguoti kūriniai išsiskiria taisyklingumu, teksto sklandumu, pastraipų suderinamumu, preciziška terminologija ir kruopščiai patikrintais faktais. Dažnu atveju laureatė buvo ne tik teksto…
Vaizdų atpažinimo technologijos Lietuvoje: nuo robotikos iki ligų nustatymo
Vaizdų atpažinimo technologijos šiais laikais plačiai naudojamos daugelyje mus supančių sričių. Dar 70-jame dešimtmetyje ši technologija buvo skirta robotikos industrijai. Tuo metu naudodamiesi vaizdų atpažinimu mokslininkai bandė imituoti žmogaus regėjimą, kuris turėjo padėti robotams orientuotis erdvėje. Skirtos robotams, dabar šios technologijos supa mus ir kasdienybėje – padeda gamyboje, yra naudojamos atpažįstant ligas. Kas jos iš tiesų ir kur baigiasi šių technologijų pritaikymo ribos? „70-jame dešimtmetyje pirmiesiems universitetams pradėjus dirbti su dirbtinio intelekto idėja, sukurti algoritmai suformavo pamatus šių laikų vaizdų atpažinimo metodams. Šiais laikais šie metodai naudojami įvairiose srityse – pradedant nuo automatizuotų gamybos ar siuntų skirstymo linijų, baigiant medicininiais tyrimais, skirtais atpažinti klastingas ligas, kurias anksčiau galėdavo pamatyti tik…
Kultūros ministras S. Kairys teiks Astos Pakarklytės kandidatūrą į LKT pirmininko pareigas
Kultūros ministras Simonas Kairys Vyriausybei teiks tvirtinti Astos Pakarklytės kandidatūrą į Lietuvos kultūros tarybos (LKT) pirmininko pareigas. Kartu Vyriausybei bus teikiama tvirtinti ir 10 naujos kadencijos LKT narių. Svarstydamas būsimojo LKT pirmininko kandidatūros klausimą S. Kairys kreipėsi į kultūros bendruomenę ir skatino aktyviai įsitraukti į procesą bei siūlyti kandidatus. Į šias pareigas pretendavo ir į pokalbius su ministru buvo pakviesti šeši kandidatai. „Mano sprendimą Vyriausybei siūlyti būtent A. Pakarklytės kandidatūrą lėmė solidi jos profesinė patirtis, tarptautinių kultūros lauko procesų išmanymas, taip pat per pokalbius atsiskleidusios asmeninės savybės – iniciatyvumas, veržlumas, taip pat ir aiškus suvokimas, kokie dideli iššūkiai laukia imantis šių atsakingų pareigų. Tikiuosi, kad naujosios kadencijos tarybos pirmininkė ir tarybos nariai…
Lazerių revoliucija medicinoje – nuo oftalmologijos iki smegenų tyrimų
Lazeris tapo itin populiarus koreguojant regą, kai lazeriu šviečiama prastai matantiems pacientams į akis. Tai skamba gana ironiškai, nes vaikštant po Lazerinių tyrimų centro laboratorijas ryškūs lipdukai ant visų durų tik ir perspėja apie lazerio pavojų. Fizikai ir lazerininkai pasižymi savitu humoro jausmu ir mėgsta juokauti: „Nežiūrėk į spindulius likusia akimi“ arba „Lazerio spindulį galima pamatyti du kartus: kartą su kaire akimi, o antrą – su dešine“. Lietuvos mokslo premijos laureatas, VU profesorius dr. Mikas Vengris sako, kad žiūrėti neapsaugota akimi į lazerį iš tiesų labai pavojinga. „Jei lazerio spindulys pataikytų į akį, jis galėtų negrįžtamai ją sugadinti, pažeisdamas tinklainę, rageną, lęšiuką arba viską iš karto. Bet taip jau išėjo, kad…
Europos diena lietuviško džiazo ritmu
Šį sekmadienį, gegužės 9-ąją, minint Europos dieną, Lietuvos ambasadų Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje iniciatyva bus pristatoma antroji nuotolinių koncertų ciklo #coolsoundsLT dalis „Episode 2“. „Kovą startavusio tęstinio projekto #coolsoundsLT pirmasis koncertas „Episode 1“ Šiaurės šalyse buvo įvertintas pozityviai ir sulaukė daug gražių atsiliepimų iš įvairių muzikos ekspertų bei muzikos mylėtojų, tad galima teigti, kad ši alternatyvi lietuviškos muzikos sklaidos užsienyje forma yra veiksminga ir pasiekia savo auditoriją. Kol nėra sąlygų lankytis gyvos muzikos koncertuose, turime naudotis skaitmeninių technologijų galimybėmis, mėgautis gera muzika ir ja dalintis su visu pasauliu. Projektą tęsime ir pandemijai pasibaigus. Tokie projektai itin padeda lietuviškai muzikai sklisti plačiai ir surasti naujų gerbėjų. Koncertą „Episode 2“ pristatyti Šiaurės šalių auditorijai Europos dieną…
Valstybės archyvų parodos keliasi į viešąsias erdves
Minėdami Archyvų metus valstybės archyvai kviečia patyrinėti gimtojo krašto istoriją šalies miestų populiariausiose viešosiose erdvėse. Kitą savaitę parodą Laisvės alėjoje atvers Kauno regioninis valstybės archyvas. Iki rudens tokios parodos po atviru dangumi įsikurs ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Atskleis įdomiausius faktus Kauno regioninio valstybės archyvo parengta kilnojamoji paroda ,,Archyvas – miestui“ skirta Kauno miesto istorijai. Seniausias parodoje eksponuojamas dokumentas – Romos kardinolų privilegija Kauno Šv. Mikalojaus koplyčiai dėl 100 dienų atlaidų – siekia 1493 metus. Šis dokumentas saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyve. Parodoje eksponuojama nemažai įdomių XVIII amžiaus pabaigos dokumentų. Iš jų atskiro paminėjimo verti Kauno miesto herbas ir 1794 m. gegužės 1 d. Kauno miesto piliečių priesaika Vilniuje…
Seimo nario Roberto Šarknicko pranešimas: „Palanga eina Kauno pavyzdžiu. Kas nutiko, Vilniau?“
2021 m. gegužės 6 d. pranešimas žiniasklaidai Netolimoje praeityje buvo tokia istorija, kuomet vyko nemažas susipriešinimas dėl Vyčio skulptūros Lukiškių aikštėje. Buvo ginčas, kurio metu visuomenė susiskirstė į dvi puses: Vytis arba „Kalvelė“. Deja, ilgai puoselėtai idėjai – Vyčiui Lietuvos sostinėje Vilniuje – vietos neatsirado, buvo pasirinkta ,,Kalvelė“. Taip, vieni laimėjo, kiti, deja… Vyresnioji karta su jaunimu ilgai diskutavo, ginčijosi taip, kad jausmas, stebint diskusijas, buvo lyg užvalgius aštraus meksikietiško padažo. Bet viskas, sprendimas priimtas, Vyčio Lukiškių aikštėje nebus, o „Kalvelė“ palauks, arba jos niekada nebus. Kol vienos valdančiosios partijos valdomas Vilnius dėliojo domino kaladėles, visais būdais stengiantis išvengti konflikto visuomenėje, tašką galiausiai padėjo Kaunas. Laikinoji sostinė, rodos, vadovavosi…
Kauno universitetų dekanai susivienijo kurti vieningą akademinę zoną
Kauno universitetų istorijoje – neeilinis įvykis: pirmą kartą beveik keturios dešimtys Kauno universitetų dekanų ir studijų prorektoriai susitiko ieškoti sąlyčio taškų kuriant vieningą Kauno miesto akademinę zoną. Atsiradusios galimybės atvertų dar daugiau perspektyvų studijas Kaune besirenkantiems studentams. „Kaunas yra turtingas, turėdamas net keturis universitetus. Tačiau studijų srityje ne visos galimybės yra išnaudojamos, o naujai kuriamoje Kauno miesto akademinėje zonoje galėtų atsirasti daugiau bendrysčių ir galimybių“, – teigė susitikimą inicijavusio Vytauto Didžiojo universiteto Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė. Anot dr. S. Pilkienės, Kauno miesto universitetų dekanų susitikime buvo džiugu girdėti tiek idėjų, kurias geranoriškai išsakė visų universitetų atstovai. „Labai prasminga, kad „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bei Lietuvos universiteto 100-mečio…
Lietuvos botanikos tėvas Jurgis Ambraziejus Pabrėža: jo indėlis į šalies mokslą ir kultūrą
Ona Ragažinskienė, Nerijus Jurkonis Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) – Lietuvos šviesuolis, kunigas, pamokslininkas, botanikas, žavėjęs amžininkus ir vėlesnes kartas savo darbštumu bei kruopštumu, kūręs lietuvišką botanikos terminologiją ir augalų vardyną, palikęs neišdildomą įspaudą šalies botanikos ir geografijos mokslo istorijoje. Minint 250-ąsias jo gimimo metines, Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais. Ta proga gegužės 5 d. VDU Botanikos sode vykęs konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga“ seminaras „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“ buvo dedikuotas J. A. Pabrėžos mokslinei, pedagoginei, šviečiamajai ir gamtosauginei veiklai pažymėti. J. A. Pabrėža buvo be galo universalus: domėjosi įvairiomis mokslo (teologijos, filosofijos, gamtos, medicinos, farmacijos ir farmakognozijos, geografijos, istorijos, dailės)…
LRTK prisijungė prie Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos projekto WIPO ALERT
Atsiliepusi į Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (toliau – PINO) siūlymą bendradarbiauti autorių teisių apsaugos srityje, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) su PINO 2021 m. gegužės 3 d. pasirašė susitarimo memorandumą. Pagal šį memorandumą LRTK prisijungė prie WIPO ALERT duomenų platformos. WIPO ALERT – tai saugi duomenų platforma, kurioje tarptautiniu mastu skelbiamos dėl autorių teisių pažeidimų blokuotos interneto svetainės. WIPO ALERT projekto tikslas – supažindinti verslą su autorių teises pažeidžiančiomis svetainėmis ir užkirsti kelią verslo reklamai minėtose svetainėse. Tokiu būdu bendradarbiaujant tarptautiniu mastu bus siekiama stiprinti autorių teisių apsaugą, užkirsti kelią autorių teisių pažeidimams ne vien teisinių procesų keliu, tačiau viešinant ir platinant autorių teises pažeidžiančių interneto svetainių…