Dirbtinis intelektas (DI), reiškiantis kompiuterio ar tam tikros kompiuterinės programos gebėjimą savarankiškai mokytis ir įgyvendinti tam tikrus uždavinius, labai dažnai minimas tarp perspektyviausių šių dienų technologijų. Klasikiniais DI pavyzdžiais galime laikyti įvairius išmaniųjų namų sprendimus, telefonų balso asistentus ir socialinių tinklų algoritmus, tačiau įvairūs ekspertai prognozuoja, kad bene daugiausiai potencialo turi dirbtinio intelekto pritaikymas švietime – tai galėtų šią sritį visiškai transformuoti ir smarkiai pagerinti besimokančiųjų rezultatus. Dirbtinio intelekto vaidmuo švietime „Huawei Technologies“ vadovo Šiaurės Europos šalyse Kenneth Fredriksen nuomone, DI galėtų įgyvendinti tai, apie ką jau ne vieną dešimtmetį kalba edukacijos profesionalai – individualizuotą ir maksimaliai efektyvų mokymąsi. Pažangūs dirbtinio intelekto sprendimai galėtų elektroninėje erdvėje vykstančio mokymosi proceso metu…
Seimas svarstys siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Profesinio mokymo įstatymo
Seimas svarstys siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Profesinio mokymo įstatymo 37 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 41 straipsnio 2 daliai, kurioje įtvirtinta, kad „mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas (projektas Nr. XIVP-686). „Darbo rinka sparčiai kinta, atsiranda naujų profesijų, todėl didėja naujų specialistų poreikis. Asmenims, norintiems įsitvirtinti ir išlikti konkurencingais darbo rinkoje, tenka iš naujo mokytis, tobulinti turimą kvalifikaciją ir persikvalifikuoti. Todėl akivaizdu, kad būtina didinti profesinio mokymo prieinamumą visoms gyventojų grupėms, tačiau dabartinis teisinis reguliavimas tam palankių sąlygų nesudaro, o priešingai, kaip tik apriboja galimybę mokytis, persikvalifikuoti ar įgyti naujų kvalifikacijų“, – pristatydama projektą sakė jo iniciatorė Laisvės frakcijos narė…
Minime Česlovo Milošo 110-ąsias gimimo metines
Šiandien, birželio 30-ąją, minimos Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo 110-osios gimimo metinės. Č. Milošas buvo vienas žymiausių praėjusio šimtmečio poetų, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaras, Lietuvos garbės pilietis, profesorius. Jo gimtinėje – Šeteniuose (Kėdainių r.) – visą birželį vyko Č. Milošo festivalio renginiai. Festivalio uždarymo metu šiandien Kėdainiuose ir Šeteniuose vyks poeto tekstų skaitymai, diskusijos ir koncertas. „Gera yra gimti mažame krašte, kuriame gamta atitinka žmogaus mastelį, kur amžiams bėgant sugyveno kartu skirtingos kalbos ir kultūros. Kalbu apie Lietuvą – mitų ir poezijos žemę“, – 1980-aisiais Nobelio premijos įteikimo metu kalbėjo Č. Milošas. Poetas, jaunystę praleidęs Lietuvoje, 1934-aisiais baigęs Vilniaus S. Batoro universiteto Teisės fakultetą, po trejų metų persikėlė…
„LORÉAL Baltic“ apdovanota mokslininkė J. Smirnovienė: priimu tai kaip įsipareigojimą skatinti jaunąją kartą, ypač merginas, rinktis tiksliuosius mokslus
Šiemet „L’ORÉAL Baltic“ programos „Moterims moksle“ (angl. „Women in Science“) apdovanojimuose įvertintos dar 7 iškilios Baltijos šalių mokslininkės. Viena iš jų – į inovatyvių farmacinių preparatų, skirtų vėžiui gydyti, kūrimą orientuotus doktorantūros tyrimus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre atliekanti Joana Smirnovienė. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto iniciatyvose ne kartą dalyvavusi mokslininkė sutiko pasikalbėti apie moterų iššūkius moksle ir savo kelią iki šio prestižinio apdovanojimo. Kaip reagavote į žinią apie „L’ORÉAL Baltic“ apdovanojimą? Ką jis jums reiškia? Mano mokslo kelią lydėjo daugybė pakilimų ir nuopolių. Bet turiu palaikymo komandą, kuri labai skatina judėti pirmyn. Be to, Lietuvoje yra puikių mokslininkų, iš kurių yra daug ko pasimokyti – tiek profesinių…
Milijonas parašų pagreitino Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, profesorius Juozas Skirius Prieš 100 metų, 1921 m. gegužės 31 d., JAV lietuvių delegacija Vašingtone įteikė JAV prezidentui Warrenui G. Hardingui peticiją, sustiprintą surinktais 1 milijonu amerikiečių parašų. Peticija siekė, kad JAV oficialiai pripažintų Lietuvos nepriklausomybę – šis tikslas buvo pasiektas 1922-ųjų liepą. Tai buvo unikalus Lietuvos istorijoje įvykis – tokį rezultatą pasiekti sugebėjo viena išeivijos bendruomenė. Tiesa, panašių sėkmingų bandymų XX a. Lietuvos istorijoje buvo ir daugiau. 1988 m. pabaigoje Lietuvos persitvarkymo sąjūdis organizavo protestą prieš TSRS Aukščiausios tarybos inicijuotą naują TSRS Konstitucijos projektą (pataisas), nepalankų Lietuvai. Per gana trumpą laiką Lietuvoje buvo surinkta apie 1,8 milijono parašų, kurie…
Vilniaus universitetas kviečia baltarusius nemokamai studijuoti ir gauti stipendijas
Prieš metus reaguodamas į politinius įvykius Baltarusijoje ir siekdamas paremti jos piliečių demokratiškumo siekius Vilniaus universitetas (VU) stojantiesiems iš kaimyninės šalies įsteigė „LDK stipendijas“. Stipendijos suteikiamos gabiausiems kandidatams, stojantiems į Vilniaus universitetą, ir skirtos padengti pragyvenimo išlaidas pirmaisiais studijų metais. Šiemet jas gauti galės ne tik Baltarusijos, bet ir Ukrainos jaunuoliai. Šiemet stipendijos – platesniam gavėjų ratui Stojantiesiems iš šių dviejų šalių siūloma rinktis tiek bakalauro, tiek magistro studijų programas. Dalies baltarusių studentų studijų kaštus prisiims universitetas, o patiems gabiausiems studentams pirmaisiais studijų metais bus mokama ir 200–300 eurų dydžio mėnesinė stipendija. Pernai šias stipendijas gavo apie pusė šimto baltarusių. Šiais metais planuojama skirti tiek pat „LDK stipendijų“, o aplikuoti į…
Lietuvių mokytojams nebūtų lengva dirbti su suomių mokiniais ir atvirkščiai: yra daugybė priežasčių nesusikalbėti
Kai suomių grupė „Lordi“ su daina „Hard Rock Hallelujah“ 2006-aisiais triuškinamai laimėjo „Euroviziją“, Suomijos piliečius užplūdo ne tik pergalės džiaugsmas, bet ir didelis pasipiktinimas. Po to, kai scenoje tik su monstrų kostiumais pasirodančius ir slepiančius savo tapatybę grupės narius po pergalės demaskavo vienas iš Suomijos bulvarinių leidinių, jau kitą dieną didžioji dalis prenumeratorių atsisakė leidinio prenumeratos, o redakciją užplūdo pasipiktinimo laiškai. Neatsižvelgti į grupės narių norą savo asmenybes išlaikyti paslaptyje, veikti prieš žmogaus valią suomiams – pasibaisėtina neteisybė. Pasak 10 metų Suomijoje pragyvenusios edukologijos mokslų daktarės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslininkės Mildos Brėdikytės, šis pavyzdys kuo puikiausiai atspindi visą Suomijos kultūrą, jų vertybes bei švietimo sistemą. „Kai mano…
Netikėtas piešinys Kaune, tarp namų į praeivius žvelgia mergina
Į kaimynų nesutarimus įsiterpė meno kūrinys Pakilus Kauno Parodos kalnu ir einant Ąžuolyno parko link, praeivius nuo šiol stebi paslaptingas merginos žvilgsnis. Sienos piešinys – merginos veidas įsipatogino ant sienos tarp dviejų pastatų. Šio originalaus kūrinio autorius, gatvės meno kūrėjas Timotiejus Norvila, pažįstamas kūrybiniu slapyvardžiu „Morfai“. Tualeto lange – stebinti akis Timotiejus Norvila komentuodamas kūrinį teigia, jog veidas, kurį šiandien matome ant pastato sienos, gimė po ilgų paieškų. Kūrėjas rinkosi iš daugybės skirtingų veidų, jų pasisukimo kampo, akių, smakro padėties, kol galiausiai išsirinko tokį, kuris geriausiai įsikomponavo erdvėje ir perteikė jausmą, jog veidas tikrai žiūri į praeivius. „Tai daugiau nei piešinys, tai – urbanistinis architektūrinis aplinkos sprendimas. Šis tarpas tarp…
Gyvybės mokslų startuolių akceleravimo programoje „sužibėjo“ perversmą gydant 70 proc. suaugusiųjų kankinančią ligą žadanti komanda
Neseniai pasibaigusi išskirtinai gyvybės mokslų startuoliams sukurta programa „Life Sciences Startup MasterClass“ teisingus pagrindus padėjo dar 15 naujų ankstyvos stadijos lietuviškų startuolių. Finalinio renginio metu išrinktas geriausiai vystomą idėją pristatęs VU Gyvybės mokslų centro doktorantės Benitos Buragaitės-Staponkienės atstovaujamas startuolis „DentFuture“. Antrą kartą akceleravimo programą organizuojančio Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ vadovas Tomas Vitkauskas sako, kad šiemet keturių intensyvių sesijų programoje dalyvavo aiškias problemas aptikę ir ženkliai gyvenimo kokybę naujais sprendimais pakeisti norintys inovatoriai. Padedamos ekspertų iš Lietuvos ir užsienio, 15 atrinktų komandų toliau vystė tokias idėjas kaip dirbtiniu intelektu paremtas biologinių sekų analizės sprendimas, inovatyvus trofinių opų ir pragulų bei kitų odos vientisumo pažeidimo…
VILNIUS TECH siūlo naują studijų programą stojantiesiems – Medijų gamybą
Anksčiau, kai technologijos dar nebuvo taip sparčiai pažengusios, žmonės rašė žąsies plunksnomis, naudodavosi spausdinimo mašinėlėmis. Ir nelabai kas galėjo įsivaizduoti, kad technologijoms kasdien vis labiau tobulėjant, bus naudojamasi ir 3D spausdintuvais sukurtais spaudos produktais? Prie galimybės koja kojon žengti su technologijomis itin prisideda šiuolaikinė medijų gamyba – sparčiai besivystanti sritis, jungianti technologinę prigimtį turinčių medijų gamybinę veiklą, medijų vartojimą, platinimą ir saugojimą. Medijų gamybai priskiriamas produkcijos dizainas, spaudos pramonė, reklaminės produkcijos gamyba, edukacinių gaminių ir pakuočių dizaino kūrimas ir gamyba, elektroninių leidinių kūrimas. Apie medijų gamybą ir šios srities specialistų ateities perspektyvas pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros docentas dr. Igor Iljin. Kam…