2021 metų vasarą minint JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį, kelionę po Lietuvą pradeda Sumner Welles deklaracijos 80-ečiui skirta istorinė archyvinių dokumentų ir nuotraukų paroda. Kaunas – pirmasis miestas, kuriame apsilankys paroda, o šios kelionės metu ją taip pat pamatys Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Visagino ir Pasvalio miestų gyventojai bei svečiai. 2020-aisiais metais Lietuva žymėjo JAV politinės ir diplomatinės paramos simbolio – Sumner Welles deklaracijos 80-ąją sukaktį. Šiai progai paminėti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir JAV ambasada Vilniuje inicijavo parodą, dokumentais pagrindžiančią Jungtinių Amerikos Valstijų įsipareigojimą Lietuvos laisvės siekiui ir nenutrūkstamą paramą. Dokumentas, bylojantis apie JAV pastangas paremti Lietuvos siekį atkurti laisvę ir valstybingumą, buvo 1940 metų liepos 23…
Planavo tapti šalies prezidente, o tapo mokytoja – ir tuo labai didžiuojasi!
„Daugybę kartų visiems kartojau, kad mokytoja tai jau niekada nebūsiu. Įsivaizdavau save sociologe, politologe, politike, rimtai galvojau, kad vieną dieną tapsiu šalies prezidente“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lektorė, socialinių mokslų daktarė Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė. Ir štai, likimo ironija – šiandien ji turi pedagogo diplomą, edukologijos mokslo daktaro laipsnį, kasdien pati moko studentus bei ruošia darbui būsimuosius mokytojus. Apie tai, kaip niekada nesakyti „niekada“, ką galima vadinti šiuolaikiniu pedagogu, ko galėtume pasimokyti iš Taivano švietimo sistemos bei ar dirbtinis intelektas gali pranokti patį geriausią mokytoją – pokalbyje su R. Nedzinskaite-Mačiūniene. – Nors anksčiau kategoriškai tvirtinote, kad niekada nesėsite į pedagogo kėdę – mieliau klestelėtumėte į šalies prezidento…
Biomechanikos specialistė Milda: „Šioje srityje negalima atsilikti nuo naujovių“
Beveik prieš dešimtmetį Pietų Afrikos Respublikos bėgikas Oscaras Pistorius pateko į istoriją, kai Londono olimpinėse žaidynėse į sprinto trasą su sveikais bėgikais leidosi turėdamas protezuotas kojas. Atletui amputuotos abi kojos, o jis bėgo prie bigių prisitvirtinęs iš anglies pluošto pagamintus spyruokliuojančius plokščius protezus. Visa tai – tik dėl kasdien tobulėjančių technologijų, keičiančių žmogaus gyvenimą. Tai puikus pavyzdys, kaip šiuolaikinė medicininė ir reabilitacinė technika padeda maksimaliai atkurti žmogaus organizmo funkcijas ir neįgaliesiems integruotis į visuomenę. Šią techniką, plačiai naudojamą gydymo, terapijos ir reabilitacijos centruose projektuoja ir kuria biomechanikos inžinieriai. Apie šią sritį, karjeros galimybes ir darbo ypatumus pasakoja UAB „Ortho Baltic“ Klinikinės inžinerijos tyrimų grupės vadovė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS…
Seimo Pirmininkė: „Nepaisant to, kuriame pasaulio kampelyje gyvename, esame lietuviai“
Liepos 17 d., minėdama Pasaulio lietuvių vienybės dieną, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina pasaulio lietuvius ir dėkoja užsienio lietuvių bendruomenėms, kurios buriasi, vienijasi, neleidžia pamiršti savo šaknų. „Mūsų kelionė, prasidėjusi XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, tapo viena didžiausių galimybių. Nors nuolat kas nors tai vadina pavojumi ar grėsme, aš sakyčiau priešingai. Globalios pasaulio Lietuvos jėgas auginate jūs ir jūsų protėviai. Patirtis, investicijos, gautos žinios keliauja pas mus ir grįžta pas jus. Nuolatinis ciklas, trunkantis jau antrą šimtmetį“, – teigia Seimo Pirmininkė. Savo sveikinime parlamento vadovė pažymi, kad dažnai pabrėžiama, jog tautą apibrėžia tik tam tikroje geografinėje vietoje gyvenantys, ta pačia kalba kalbantys ir tų pačių tradicijų besilaikantys žmonės.…
Kompozitorius Arturas Bumšteinas Viduržemio jūros pakrantėje rašo Jonui Mekui skirtą kūrinį
Cassis miestelyje Prancūzijoje, legendinėje rezidencijoje „The Camargo Foundation“, gyvena ir dirba kompozitorius, garso menininkas Arturas Bumšteinas. Čia jis kuria Jono Meko filmų garso takelių įkvėptą kūrinį „More Music for Jonas“ (liet. „Daugiau muzikos Jonui“). Šis projektas – J. Meko šimtmečio programos Prancūzijoje dalis. Liepos pradžioje į Cassis iš Lietuvos atvykęs garso menininkas A. Bumšteinas sako: „Jaučiuosi ypatingai būdamas toje pačioje vietoje, kurioje Jonas Mekas filmavo, įrašinėjo garsus. Man labai įdomu pasitelkti tuos garsus ir savo kūriniu sukurti savotišką laiko kilpą. Jonas Mekas man padovanojo dovaną – savo kiną, o aš savo kūriniu irgi norėčiau padovanoti jam dovaną, apgyvendindamas jo filmus naujame muzikiniame audinyje.“ A. Bumšteinas, bendradarbiaudamas su Nacionaliniu muzikinės kūrybos…
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl kompozitoriaus, muzikologo Algirdo Klovos mirties
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą kompozitoriaus, muzikologo, pedagogo, folkloro propaguotojo, muzikos vadybininko ir prodiuserio Algirdo Klovos artimiesiems. „Netekome išskirtinės muzikos pasaulio asmenybės. Kompozitorius ir muzikantas Algirdas Klova ateities kartoms paliko daugybę muzikinių kūrinių įvairiems instrumentams ir balsams. Kartu mes jį prisiminsime ir kaip lietuvių folkloro muzikos propaguotoją toli už mūsų šalies ribų, daugelio autorinių koncertų ir tarptautinių festivalių organizatorių, muzikos žurnalistą, talentingą pedagogą“, – sako parlamento vadovė, sunkiu netekties metu artimiesiems, kolegoms ir mokiniams linkėdama dvasios stiprybės. Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Akademiko Leonardo Kairiūkščio atminimui
Atminimui Manau, radau savo pašaukimą, tą savo tikrąjį kelią, kuriuo visą laiką ėjau. Tikrai neįsivaizduoju prasmingesnės veiklos, kuria galbūt galėjau užsiimti. Didžiausias dalykas, ką man pavyko atrasti – tai vadinama medžių kalba. AKADEMIKAS, PROFESORIUS HABILITUOTAS DAKTARAS LEONARDAS KAIRIŪKŠTIS1928 12 28 – 2021 07 15 2021 m. liepos 15 d., eidamas 93-iuosius metus, mirė žymiausias Lietuvos miškininkas, profesorius habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys, Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos užsienio narys LEONARDAS KAIRIŪKŠTIS. Leonardas Kairiūkštis gimė 1928 m. gruodžio 28 d. Rokiškio apskr. Panemunio valsč. Papiškių k. ūkininkų šeimoje. 1947 m. baigęs Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnaziją, įstojo į Vilniaus universiteto Miškų mokslų fakultetą. 1949 m. perkėlus fakultetą į Lietuvos žemės ūkio akademiją, tęsė studijas Kaune. 1952 m. su pagyrimu…
Europa kyla į kovą prieš vėžį
Europos Sąjunga parengė investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas programą „Horizontas Europai“ 2021–2027 metų laikotarpiui. Siekiant stiprinti Europos mokslo pajėgumus, šalių konkurencingumą, išsaugoti visuomenės socialinius modelius ir vertybes programoje buvo pasiūlyta keletas naujovių. Viena tokių – misijos. Tai kompleksinės programos, suburiančios įvairias institucijas ir įvairių sričių mokslininkus sprendžiant svarbias visuomenės ir aplinkos problemas. Viena tokių misijų skirta kovai su vėžiu. Lietuvos mokslų akademija (LMA) kartu su Europos Komisijos (EK) atstovybe Lietuvoje, dalyvaujant LMA, Vyriausybės, Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Nacionalinio vėžio instituto onkologams, respublikinių ligoninių specialistams, nevyriausybinių organizacijų ir pacientų, persirgusių vėžiu, organizacijų atstovams, surengė konferenciją – piliečių dialogą, kuriame buvo priimtas išsamus dokumentas, aptariantis pagrindines tokio…
MRU mokslininkui – tarptautinės prestižinės tyrėjų draugijos įvertinimas
Į SIGMA Xi narių sąrašus šiais metais įtrauktas Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius dr. Paulo Alexandre De Silva Pereira. Pasaulio mokslo elitas įvertino MRU profesoriaus veiklą ir jis tapo šios tarptautinės mokslinių tyrimų draugijos, kuri įkurta 1886 m., tikruoju nariu. SIGMA Xi yra tarptautinė, tarpdisciplininė ir inžinerijos mokslinių tyrimų draugija, veikianti nuo 1886 metų. Draugijos tikslas – kelti mokslinių tyrimų kompetencijas, skatinti visuomenės dalyvavimo moksle ir puoselėti naujos kartos mokslininkų tyrimų plėtrą. SIGMA Xi nariai – išskirtinės tyrėjų bendruomenės nariai. Draugijos narystę sudaro mokslininkai, kurių tyrimai apima mokslo ir technologijų disciplinas, tai universitetų, laboratorijų ir tyrimų centruose mokslo tyrimus atliekantys mokslininkai ir tyrėjai iš viso pasaulio. Daugiau nei 200 draugijos…
Gido profesiją iškeitęs į mokytojo M. Toliušis: „Pirmieji metai mokykloje – fantastika“
„Turiu įsitikinimą, kad tokioms profesijoms kaip mokytojo turi būti pasiruošęs, o ne tik norėti pabandyti. Mano profesinis kelias iki to leido suformuoti mokykloje reikalingas kompetencijas ir šiandien po pirmųjų metų sakau: mano vieta čia. Drįsčiau teigti, kad kiekvienas mokytojas apie tai turėtų pagalvoti: „Ką galiu duoti moksleiviams, ar galiu mokyti?“ Tad neišdrįsau rinktis pedagogo profesijos iškart po mokyklos“, – prieš metus muziejininko, gido profesiją iškeitęs į istorijos ir pilietiškumo mokytojo, sako Matas Toliušas. M. Toliušis yra baigęs istorijos studijas, kelerius metus dirbo vyriausiuoju muziejininku Vytauto Didžiojo karo muziejuje, edukatoriumi Kauno miesto muziejuje, gidu Lietuvoje ir užsienyje. Beje, kelionėse Matas pradėjo rimčiau svarstyti apie pedagogo profesiją. „Simboliška, kad dauguma mano kelionių…