Liepos 17 d., minėdama Pasaulio lietuvių vienybės dieną, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina pasaulio lietuvius ir dėkoja užsienio lietuvių bendruomenėms, kurios buriasi, vienijasi, neleidžia pamiršti savo šaknų. „Mūsų kelionė, prasidėjusi XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, tapo viena didžiausių galimybių. Nors nuolat kas nors tai vadina pavojumi ar grėsme, aš sakyčiau priešingai. Globalios pasaulio Lietuvos jėgas auginate jūs ir jūsų protėviai. Patirtis, investicijos, gautos žinios keliauja pas mus ir grįžta pas jus. Nuolatinis ciklas, trunkantis jau antrą šimtmetį“, – teigia Seimo Pirmininkė. Savo sveikinime parlamento vadovė pažymi, kad dažnai pabrėžiama, jog tautą apibrėžia tik tam tikroje geografinėje vietoje gyvenantys, ta pačia kalba kalbantys ir tų pačių tradicijų besilaikantys žmonės.…
Kompozitorius Arturas Bumšteinas Viduržemio jūros pakrantėje rašo Jonui Mekui skirtą kūrinį
Cassis miestelyje Prancūzijoje, legendinėje rezidencijoje „The Camargo Foundation“, gyvena ir dirba kompozitorius, garso menininkas Arturas Bumšteinas. Čia jis kuria Jono Meko filmų garso takelių įkvėptą kūrinį „More Music for Jonas“ (liet. „Daugiau muzikos Jonui“). Šis projektas – J. Meko šimtmečio programos Prancūzijoje dalis. Liepos pradžioje į Cassis iš Lietuvos atvykęs garso menininkas A. Bumšteinas sako: „Jaučiuosi ypatingai būdamas toje pačioje vietoje, kurioje Jonas Mekas filmavo, įrašinėjo garsus. Man labai įdomu pasitelkti tuos garsus ir savo kūriniu sukurti savotišką laiko kilpą. Jonas Mekas man padovanojo dovaną – savo kiną, o aš savo kūriniu irgi norėčiau padovanoti jam dovaną, apgyvendindamas jo filmus naujame muzikiniame audinyje.“ A. Bumšteinas, bendradarbiaudamas su Nacionaliniu muzikinės kūrybos…
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl kompozitoriaus, muzikologo Algirdo Klovos mirties
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą kompozitoriaus, muzikologo, pedagogo, folkloro propaguotojo, muzikos vadybininko ir prodiuserio Algirdo Klovos artimiesiems. „Netekome išskirtinės muzikos pasaulio asmenybės. Kompozitorius ir muzikantas Algirdas Klova ateities kartoms paliko daugybę muzikinių kūrinių įvairiems instrumentams ir balsams. Kartu mes jį prisiminsime ir kaip lietuvių folkloro muzikos propaguotoją toli už mūsų šalies ribų, daugelio autorinių koncertų ir tarptautinių festivalių organizatorių, muzikos žurnalistą, talentingą pedagogą“, – sako parlamento vadovė, sunkiu netekties metu artimiesiems, kolegoms ir mokiniams linkėdama dvasios stiprybės. Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Akademiko Leonardo Kairiūkščio atminimui
Atminimui Manau, radau savo pašaukimą, tą savo tikrąjį kelią, kuriuo visą laiką ėjau. Tikrai neįsivaizduoju prasmingesnės veiklos, kuria galbūt galėjau užsiimti. Didžiausias dalykas, ką man pavyko atrasti – tai vadinama medžių kalba. AKADEMIKAS, PROFESORIUS HABILITUOTAS DAKTARAS LEONARDAS KAIRIŪKŠTIS1928 12 28 – 2021 07 15 2021 m. liepos 15 d., eidamas 93-iuosius metus, mirė žymiausias Lietuvos miškininkas, profesorius habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys, Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos užsienio narys LEONARDAS KAIRIŪKŠTIS. Leonardas Kairiūkštis gimė 1928 m. gruodžio 28 d. Rokiškio apskr. Panemunio valsč. Papiškių k. ūkininkų šeimoje. 1947 m. baigęs Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnaziją, įstojo į Vilniaus universiteto Miškų mokslų fakultetą. 1949 m. perkėlus fakultetą į Lietuvos žemės ūkio akademiją, tęsė studijas Kaune. 1952 m. su pagyrimu…
Europa kyla į kovą prieš vėžį
Europos Sąjunga parengė investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas programą „Horizontas Europai“ 2021–2027 metų laikotarpiui. Siekiant stiprinti Europos mokslo pajėgumus, šalių konkurencingumą, išsaugoti visuomenės socialinius modelius ir vertybes programoje buvo pasiūlyta keletas naujovių. Viena tokių – misijos. Tai kompleksinės programos, suburiančios įvairias institucijas ir įvairių sričių mokslininkus sprendžiant svarbias visuomenės ir aplinkos problemas. Viena tokių misijų skirta kovai su vėžiu. Lietuvos mokslų akademija (LMA) kartu su Europos Komisijos (EK) atstovybe Lietuvoje, dalyvaujant LMA, Vyriausybės, Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Nacionalinio vėžio instituto onkologams, respublikinių ligoninių specialistams, nevyriausybinių organizacijų ir pacientų, persirgusių vėžiu, organizacijų atstovams, surengė konferenciją – piliečių dialogą, kuriame buvo priimtas išsamus dokumentas, aptariantis pagrindines tokio…
MRU mokslininkui – tarptautinės prestižinės tyrėjų draugijos įvertinimas
Į SIGMA Xi narių sąrašus šiais metais įtrauktas Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius dr. Paulo Alexandre De Silva Pereira. Pasaulio mokslo elitas įvertino MRU profesoriaus veiklą ir jis tapo šios tarptautinės mokslinių tyrimų draugijos, kuri įkurta 1886 m., tikruoju nariu. SIGMA Xi yra tarptautinė, tarpdisciplininė ir inžinerijos mokslinių tyrimų draugija, veikianti nuo 1886 metų. Draugijos tikslas – kelti mokslinių tyrimų kompetencijas, skatinti visuomenės dalyvavimo moksle ir puoselėti naujos kartos mokslininkų tyrimų plėtrą. SIGMA Xi nariai – išskirtinės tyrėjų bendruomenės nariai. Draugijos narystę sudaro mokslininkai, kurių tyrimai apima mokslo ir technologijų disciplinas, tai universitetų, laboratorijų ir tyrimų centruose mokslo tyrimus atliekantys mokslininkai ir tyrėjai iš viso pasaulio. Daugiau nei 200 draugijos…
Gido profesiją iškeitęs į mokytojo M. Toliušis: „Pirmieji metai mokykloje – fantastika“
„Turiu įsitikinimą, kad tokioms profesijoms kaip mokytojo turi būti pasiruošęs, o ne tik norėti pabandyti. Mano profesinis kelias iki to leido suformuoti mokykloje reikalingas kompetencijas ir šiandien po pirmųjų metų sakau: mano vieta čia. Drįsčiau teigti, kad kiekvienas mokytojas apie tai turėtų pagalvoti: „Ką galiu duoti moksleiviams, ar galiu mokyti?“ Tad neišdrįsau rinktis pedagogo profesijos iškart po mokyklos“, – prieš metus muziejininko, gido profesiją iškeitęs į istorijos ir pilietiškumo mokytojo, sako Matas Toliušas. M. Toliušis yra baigęs istorijos studijas, kelerius metus dirbo vyriausiuoju muziejininku Vytauto Didžiojo karo muziejuje, edukatoriumi Kauno miesto muziejuje, gidu Lietuvoje ir užsienyje. Beje, kelionėse Matas pradėjo rimčiau svarstyti apie pedagogo profesiją. „Simboliška, kad dauguma mano kelionių…
Norinčius pasinaudoti „Europos horizontas“ programos galimybėmis, MITA kviečia į informacinę dieną
Įmones, mokslininkus ir tyrėjus kuriančius ar siekiančius kurti inovacijas, liepos 27 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia į naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ informacinę dieną. Programos „Europos horizontas“ tikslas – užtikrinti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderystę pasaulyje. Programos biudžetas – 95,5 mlrd. eurų. Lietuvos mokslas ir verslas turi išskirtinę galimybę pasinaudoti programos teikiamomis galimybėmis ir tinkamai pasiruošti paraiškų rengimui – informacinės dienos metu bus apžvelgiami „Europos horizonto“ paskelbti kvietimai ir jų siekiami tikslai, galimybės Lietuvos įmonėms juose dalyvauti bei pagrindiniai reikalavimai paraiškoms, o tinkamai pasiruošti padės pristatytos pagalbos priemonės. MITA specialistai yra trijų antrojo programos ramsčio „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas” sričių…
Laiko istorija: nuo valandų atsiradimo iki išmanių sprendimų ant mūsų riešo
Šiandien mes net nesusimąstydami gyvename pagal nerašytas laiko taisykles: einame į valandomis apskaičiuojamą darbą, keliamės ir gulame miegoti nustatytą valandą ar sportuojame ne mažiau apsibrėžto laiko. Bet kaip laikas atsirado apskritai ir kokį kelia žmonija nuėjo iki momento, kai laiką galime patogiai sekti ant savo riešo? Atsakymas į šį klausimą prasideda su Egipto civilizacija, o tęsiasi jau šiais laikais su naujausiais išmaniaisiais laikrodžiais. „Laiko istorija – įdomi ir gana netikėta savo atsitiktinumais. Kita vertus, laiko suvokimo ir skaičiavimo raida smarkiai priklauso nuo civilizacijų bei pačios žmonijos raidos. Įdomu tai, kad patys laikrodžiai istorijoje dažnai tapdavo reikšmingais ir net išskirtiniais simboliais. Pavyzdžiui, net Barbora Radvilaitė, XVI amžiuje siųsdama laišką savo dar…
Atsinaujinanti VDU Žemės ūkio akademija: agrosektoriaus technologijos žengia koja kojon su gamta
„Žemės ūkyje vis plačiau taikoma robotizacija ir skaitmenizacija, savus iššūkius kelia Europos žaliasis susitarimas, globalizacijos procesai – turint visa tai omenyje, suprantama, jog neišvengiamai turi keistis ir žemės ūkio specialistų rengimas, akcentuojant platesnes jiems reikalingas kompetencijas. Norintiems užsitikrinti perspektyvią ateitį agrosektoriuje, svarbu ypatingą dėmesį skirti tarpdiscipliniškumui, gamtos ir technologijų vienovei, tarptautiškumui – neapsiriboti vien siaura specializacija, įgyti vadybos, IT ir kitus gebėjimus“, – atsinaujinančios Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos prioritetus rengiant ateities žemės ūkio specialistus pristatė jos kanclerė prof. Astrida Miceikienė. Kanclerės teigimu, žemės ūkis yra laikomas vienu iš perspektyviausių sektorių – kadangi šiuo metu vienam iš devynių pasaulio gyventojų trūksta maisto, ir šis poreikis ateityje augs tik…
