• Studijos

    Per moksleivių atostogas Vilniuje laukia daugybė veiklų: nuo spektaklių iki orientacinių žaidimų

    Jau visai netrukus Lietuvoje prasidės moksleivių rudens atostogos – daugiau nei savaitę truksianti pertrauka nuo mokslų. Šį laiką šalies sostinė siūlo vaikams ir jų tėvams iš visos Lietuvos praleisti aktyviai – Vilniuje nuo spalio 30 d. iki lapkričio 9 d. vyks įvairaus amžiaus vaikams skirtos veiklos ir pramogos. Tarp jų – spektakliai, ekskursijos, orientaciniai žaidimai, parodos ir kiti nepamirštamus įspūdžius žadantys įvykiai. Tiems, kurie iki šiol nesuplanavo veiklos per artėjančias moksleivių atostogas, Vilnius turi puikią išeitį – jau šį savaitgalį mieste prasidės įvairaus amžiaus vaikams ir jų tėvams skirtos pramogos. Nuo savaitgalio prieš Vėlines, iki lapkričio 9 dienos sostinės moksleiviai bei į Vilnių pasisvečiuoti atvykusios šeimos kviečiamos sudalyvauti daugybėje veiklų,…

  • Studijos

    M. K. Sarbievijaus kieme atidengiama atminimo lenta poetui Marcelijui Martinaičiui

    Spalio 29 d. (penktadienį) 15 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas kviečia dalyvauti atidengiant atminimo lentą, skirtą poetui ir universiteto dėstytojui Marcelijui Martinaičiui. Marcelijus Martinaitis žinomas ne tik kaip talentingas XX a. antrosios pusės poetas, kurio poezija įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija, bet ir kaip autoritetingas dėstytojas, svarbiausias jaunųjų rašytojų ugdytojas Vilniaus universitete. Čia jis tęsė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Adomo Stanislovo Naruševičiaus, Vinco Mykolaičio-Putino, Balio Sruogos kūrybinės ir pedagoginės veiklos tradiciją. „Marcelijaus Martinaičio poezija, paskaitos, laikysena, jo bendravimas su studentais, kolegomis dėstytojais paliko gyvą pėdsaką daugelio mūsų atmintyje. Poeto atminimas mums įkūnija laisvo kūrybingumo dvasią, be kurios neįsivaizduojamas šiuolaikinis universitetas“, – poeto indėlį į universiteto gyvenimą pabrėžia Lietuvių literatūros katedros…

  • Studijos

    Plečiamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro funkcijos įamžinant laisvės kovotojų atminimą

    Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė pateikė išvadą dėl Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos parengtų įstatymų projektų išplečiant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro funkcijas. Vyriausybė iš esmės pritarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pataisų projektui, siūlydama jį tobulinti atsižvelgus į pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pataisomis siūloma įteisinti naujas centro funkcijas – inicijuoti ir organizuoti laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvos Respublikos teritorijoje okupacinių režimų metu, palaikų paiešką, taip pat kaupti tokių asmenų identifikavimui reikalingus duomenis – genetinių (DNR) ir biologinių mėginių bazę. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras de facto jau ne vienus metus vykdo  laisvės kovotojų, pokario aukų (partizanų) palaikų…

  • Studijos

    PROF. ALVYDAS JOKUBAITIS. KOVA UŽ KRIKŠČIONIŠKĄ ŠEIMOS SAMPRATĄ – KOVA UŽ VAKARŲ CIVILIZACIJĄ

    Kodėl šeimos gynėjų kaltinimas tarnavimu Kremliui yra nepagrįstas? Visa Europa ir visas pasaulis nusėtas šeimos gynėjų sambūriais ir organizacijomis. Prancūzijos, Italijos ar JAV šeimų gynėjų niekas nekaltina tarnavimu Kremliui, nes tai atrodytų juokinga. Tik dėl mūsų regiono žmonių įpročio Rusiją suvokti kaip blogį Lietuvoje ištraukiama „Kremliaus korta“. Šeima visame pasaulyje ginama nepriklausomai nuo Rusijos interesų. Šeimos gynimas jos šalininkų vienareikšmiškai suvokiamas kaip tarnavimas Lietuvos interesams. Apsikrikštydama 1387 m. Lietuva įžengė į Vakarų civilizaciją. Katalikybė vadinama Vakarų krikščionybe. Sovietmečiu Lietuvos Katalikų Bažnyčia buvo ypač stipriai persekiojama, nes Popiežiaus sostas buvo Romoje, t. y. Vakarų, o ne Rytų krikščionybės teritorijoje. Niekas taip pasiaukojančiai negynė Lietuvos nepriklausomybės, kaip Katalikų Bažnyčia. Ši Bažnyčia be…

  • Studijos

    Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pradėjo svarstyti įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama gerinti studijų kokybę

    2021 m. spalio 27 d.  pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Šiandien Švietimo ir mokslo komitetas pradėjo svarstyti Vyriausybės pateiktą Mokslo ir studijų įstatymo projektą Nr. XIVP-652, kuriuo siekiama gerinti studijų kokybę ir suvienodinti priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas. Komitetas dokumentui iš esmės pritarė, tačiau pasiūlė šį projektą papildyti keliais straipsniais. Pirma, Mokslo ir studijų įstatymo aktualioje redakcijoje prie mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sąlygų siūloma papildomai nustatyti priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas ir studijų prieinamumo priemones. Antra, komitetas siūlo suvienodinti mokslo ir studijų finansavimo modelius. Siūloma finansavimą suskaidyti į tris dalis: bazinį, skatinamąjį ir pagal specialiąsias sutartis. Mokslo finansavimo tvarka ir kriterijai mažai keičiasi, tačiau meno veiklai nuo 2028 m. siūloma…

  • Studijos

    Kamerinis choras „Aidija“ lietuvišką muziką pristatė Kopenhagos vandens bokšte

    Spalio 23-ąją kamerinis choras „Aidija“, vadovaujamas dirigento Romualdo Gražinio, šiuolaikinės lietuvių kompozitorių chorinės muzikos programą pristatė Danijos sostinės Kopenhagos gyventojams ir svečiams. Koncertas vyko netradicinėje erdvėje – beveik prieš šimtmetį pastatytame Bronshojo vandens bokšte (Brønshøj Vandtårn), kuris, pastatui praradus savo pirminę funkciją, vietinės bendruomenės iniciatyva praėjusį dešimtmetį virto kultūrinių renginių vieta. 35 metrų aukščio, 28 metrų skersmens betoninis statinys, kadaise talpinęs 3000 kubinių metrų vandens, nuo pirmųjų akimirkų pačius atlikėjus nustebino įspūdingomis vidaus konstrukcijomis ir neįtikėtina akustika – daugiau nei 10 sekundžių sklindančiu aidu. „Netradicinėse erdvėse chorams tenka koncertuoti ne itin dažnai, nes tai – papildomas darbas formuojant koncerto programą ir prisitaikant prie alternatyvios erdvės sąlygų. Dėl vandens bokšto aukščio,…

  • Studijos

    Pavojus jautriausiems mūsų duomenims: 42 proc. lietuvių nežino, kaip naudotis kibernetinio saugumo įrankiais

    Per pastaruosius pusantrų metų išmanusis telefonas ir kiti elektronikos prietaisai tapo savotišku mūsų gyvenimo centru. Karantino metu šiems įrenginiams daugelis žmonių buvo priversti patikėti pašalinių akių niekada pasiekti neturinčius susirašinėjimus, nuotraukas, finansinius duomenis ir darbo informaciją. Deja, nepaisant smarkiai išaugusio saugomo jautrių duomenų kiekio, tik labai nedidelė vartotojų dalis pradėjo naudoti reikiamas saugumo priemones. Kompanijos „Samsung“ inicijuota reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, jog COVID-19 pandemijos laikotarpiu, nepaisant į elektroninę erdvę persikėlusio privačios informacijos kiekio, dviejų žingsnių autentifikavimo priemonių naudojimas mūsų šalyje padidėjo tik 15 proc. Net 42 proc. apklaustųjų tikino, kad savo duomenų apsaugai nepasitelkia net elementariausių kibernetinės saugos įrankių, nes nesupranta, kaip jais naudotis. Specialistai akcentuoja, jog ši tendencija…

  • Studijos

    Užterštame dirvožemyje auginami augalai – tvarus kelias saugesnės aplinkos link

    Mantas Rubežius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos doktorantas Šiauliuose mokslininkai vykdo tyrimus, kuriuose išbandomas inovatyvus būdas valyti užterštą dirvožemį, pasitelkiant unikalias augalų savybes, ir vėliau ekologiškai išgauti biokurą – naudojant aplinkai draugišką, nebrangią technologiją, kuriai nereikia naujų žaliavų ir, išvengus nereikalingos taršos, mažinamas šiltnamio dujų efektas. Tyrimai jau patvirtino, kad šitaip valomame užterštame dirvožemyje augalai auga taip pat gerai, kaip ir švariame. Pastaraisiais dešimtmečiais, dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos, užterštų dirvožemių tvarkymas ir valymas (remediacija) tapo rimtu iššūkiu pramoniniuose rajonuose, žemės ūkio ir miestų teritorijose. Nors įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiami skirtingi duomenys apie užterštų teritorijų mastą, skaičiuojama, kad Europoje tokių vietų gali būti nuo 1,2 iki 3,5 mln.…

  • Studijos

    Seimo lankytojų centras kviečia į ciklo „Mano Sausio 13-oji“ susitikimą su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Audriumi Butkevičiumi

    2021 m. spalio 27 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo lankytojų centras tęsia pokalbių su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais ciklą „Mano Sausio 13-oji“, skirtą atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-mečiui. Mūsų svečias – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius, sudėtingomis 1991 m. sausio dienomis vadovavęs valstybės gynybai. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro A. Butkevičiaus pasakojimą apie kelią į Kovo 11-ąją, balsavimą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, iššūkius kuriant krašto apsaugos sistemą, apie tai, kokia padėtis buvo susiklosčiusi Lietuvoje 1991 m. sausio 13-osios išvakarėse, kaip buvo organizuojama valstybės gynyba, įsimintiniausias akimirkas, įvykius po to ir Lietuvą, kokios tikėjosi tada ir dabar, kviečiame žiūrėti nuo spalio 27 d. Seimo lankytojų…

  • Studijos

    Psichikos sveikatos žinių olimpiada baigėsi įspūdingu finalu

    Šiais metais jau devintą kartą Lietuvoje buvo organizuotas Atviros psichiatrijos mėnuo (APM) –laikotarpis tarp dviejų psichikos sveikatai svarbių tarptautinių dienų – Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos rugsėjo 10-ąją ir Pasaulinės psichikos sveikatos dienos, minimos spalio 10-ąją. Kaip ir kasmet, vyko daug renginių, kuriuos organizavo psichiatrijos ligoninės, psichikos sveikatos centrai, miestų ir rajonų visuomenės sveikatos biurai ir nevyriausybinės organizacijos. Psichikos sveikatos vadybos asociacija kartu su partneriais – Valstybiniu psichikos sveikatos centru, Sveikatos apsaugos ministerija ir LRT laida „Kas ir kodėl?“ – pakvietė visuomenę į Psichikos sveikatos žinių olimpiadą. Organizatorių tikslas buvo kuo didesnis visuomenės švietimas šioje srityje, gebėjimas įgytas žinias pritaikyti savo aplinkoje. Psichikos sveikatos olimpiada buvo populiari įvairiose amžiaus grupėse. Šios…

Privatumo politika