Verslas

Mobilioji komercija tampa vis svarbesniu e. prekybininkų įrankiu

  • „DPDgroup“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad net 72 proc. lietuvių įsigyja prekes e. parduotuvėje mobiliuoju telefonu arba planšete. Dėl pandemijos šie skaičiai gali būti dar didesni;
  • Augant mobiliųjų įrenginių svarbai, e. parduotuvės turi būti pritaikytos visiems prietaisams. Kiekvienas e. prekybininkas privalo pasirinkti, ar investuos į sklandų puslapio adaptavimą išmaniųjų įrenginių naršyklei, ar kurs atskirą programėlę;
  • Būtini išmaniajam įrenginiui pritaikytos e. parduotuvės elementai: daugiau grafinių elementų, nepriekaištingai veikianti paieškos sistema, navigacijos ir turinio optimizavimas, pasiūlymas įsigyti papildomų lydinčių prekių;
  • Prekių pristatymas ir grąžinimas – neatsiejamas e. komercijos elementas, tad e. prekybininkai privalo patogią vartotojų patirtį išlaikyti ir iki paskutinių žingsnių.

Vis daugiau kalbant apie elektroninę komerciją, dažnai yra pamirštama mobilioji komercija – t.y. ta pati prekyba internetu, tačiau prekės yra įsigyjamos ne kompiuteriu, o naudojant kitus išmaniuosius įrenginius – telefonus ar planšetes. Tiek pasaulio, tiek Lietuvos mastu m. prekyba tampa vis svarbesnė, o ekspertai pasakoja apie jos pranašumus ir kaip užtikrinti patogią vartotojų patirtį apsiperkant minėtais išmaniaisiais įrenginiais.

Mobiliųjų prietaisų svarbą šiandien nesunkiai atspindi statistika. Net 58 proc. „Google“ paieškų visame pasaulyje yra atliekama su išmaniaisiais įrenginiais.

Tuo pat metu, viena populiariausių pasaulio e. parduotuvių kūrimo platformų „Shopify“ pernai skaičiavo, kad net du trečdaliai 2019 m. juodojo penktadienio metu prekes įsigijo naudodami būtent telefonus ar planšetes.

M. komerciją pažįsta trys iš keturių internetu perkančių lietuvių

Anot „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovo Baltijos šalims Gabrieliaus Bilevičiaus, stiprėjančios m. komercijos tendencijos pastebimos ir Lietuvoje.

„Pernai „DPDgroup“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad net 72 proc. lietuvių įsigyja prekes e. parduotuvėje mobiliuoju telefonu arba planšete, o lyginant su 2018 m., šis skaičius išaugo 16 proc. Taip pat pagal šį rodiklį 8 proc. lenkiame ir europiečius.

Svarbu paminėti, kad dėl koronaviruso šie skaičiai gali būti dar didesni. Rinkodaros tyrimų įmonė „AppsFlyer“ atskleidė, kad pandemijos piko metu, europiečiai įdiegė 35 proc. daugiau e. komercijos mobiliųjų programėlių nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.“, – sako G. Bilevičius.

E. prekyba leidžia apsipirkti bet kur ir bet kada

DPD atstovas pratęsia, kad viešojoje erdvėje yra dažnai linksniuojami e. komercijos pranašumai prieš tradicinę prekybą, tačiau m. prekyba turi nemažai papildomų pliusų.

„Minėta „DPDgroup“ apklausa parodė, kad keturi iš penkių lietuvių mano, jog e. prekyba taupo laiką. Tuo tarpu m. komercija padeda išsaugoti dar daugiau brangių minučių, nes su telefonu apsipirkti galime gulėdami lovoje, važiuodami autobusu ar laukdami eilėje pas gydytoją.

Tai reiškia, kad m. prekyba dar labiau prisidėjo prie vartotojų suvaržymų panaikinimo ir suteikė jiems beveik neribotą pasirinkimo laisvę apsipirkti kur nori ir kada nori“, – teigia „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.

E. komercijos paslaugas teikiančios UAB „Electronic Lab“ direktorius Aleksandras Čirgelis pažymi, kad išmanieji telefonai iš dalies transformavo pirkėjų elgseną: „Net ir būdamas fizinėje parduotuvėje, pirkėjas gali mobiliojo telefono pagalba patikrinti platesnę informaciją apie tam tikrą produktą, atsiliepimus ar net alternatyvius pasiūlymus ir atitinkamai priimti arba pakeisti sprendimą pirkti. Tai tik dar kartą parodo, kad vartotojo patirtis turi būti kaip įmanoma patogesnė ir pritaikyta visiems įrenginiams.

E. prekybininkai dažniau renkasi pigesnį variantą

A. Čirgelis pratęsia, kad natūraliai augant mobiliųjų telefonų ir planšečių naudojimui, apie šių įrenginių pritaikymą prekybai internetu vis dažniau teiraujasi ir e. parduotuvių savininkai.

Jis pažymi, kad kiekvienas e. prekybininkas turi apsvarstyti, ar jis investuos į sklandų savo puslapio pritaikymą mobiliojo telefono ir planšetės naršyklei ar kurs atskirą programėlę.

„Ir vienas, ir kitas būdas turi savų pranašumų, tačiau dažniausiai sprendimas labiausiai priklauso nuo jūsų išteklių ir tikslų. Puslapio pritaikymas išmaniųjų įrenginių naršyklėms yra pasirenkamas dažniau, nes tam prireikia mažiau laiko ir investicijų. Šiuo atveju turėsite užtikrinti, kad e. parduotuvės dizainas sėkmingai prisitaikys prie bet kokio dydžio ekrano ir įrenginio operacinės sistemos, o taip pat jums nereikės vargti, norint pritaikyti programėlę prie konkrečių operacinių sistemų niuansų, registruojant jas programėlių parduotuvėse ir rūpinantis individualiais jų atnaujinimais“, – tvirtina „Electronic Lab“ vadovas.

Programėlę kurti rekomenduojama ne visiems

A. Čirgelis pratęsia, kad nors programėlės kūrimas reikalauja daugiau išteklių, tačiau ši platforma turi didesnį potencialą. Ją ekspertas rekomenduoja rinktis jau ženklius pardavimus ir lojalią klientų bazę turintiems e. prekybininkams.

„Tai yra tikrai nepigus pasirinkimas – jį Lietuvoje yra įsidiegęs retas e. prekybos žaidėjas. Programėlės kūrimas turėtų eiti koja kojon su jūsų rinkodaros sprendimais, norint išlaikyti jau turimą auditoriją ir pritraukti naujų pirkėjų. Reikėtų pagalvoti ir apie savo siūlomas prekes – jei tai yra kasdien žmonių naudojami dalykai ir dėl jų pirkėjai yra linkę dažnai sugrįžti, sukūrę programėlę juos atgal pritrauksite lengviau“, – sako ekspertas.

Jo teigimu, nusprendus skirti reikalingus išteklius programėlei, dažnai „išlošiama“ daugiau: „Galima sakyti, kad visuomet būsite savo kliento kišenėje – vartotojui nebereikės kiekvieną kartą vesti jūsų puslapio adreso, taip pat apie savo egzistavimą galėsite priminti pranešimais. Be to, turėdami jūsų programėlę telefone ar planšetėje, pirkėjai bus labiau įsitraukę, o malonesnė patirtis apsiperkant užtikrins didesnę klientų ištikimybę.“

Svarbiausia – paprastas ir patogus apsipirkimas

„Electronic Lab“ direktoriaus teigimu, nepaisant to, kurį variantas bus pasirinktas, svarbiausia yra užtikrinti maksimaliai patogią vartotojo patirtį.

„Ko gero būtiniausi bet kokios platformos elementai – patogus dizainas, aiški struktūra, lengva navigacija puslapyje ir nesudėtingai pateikiamas turinys. Natūralu, kad dauguma sprendimų rinkoje pirmiausia buvo kuriami kompiuterio versijai, kurioje gali matytis daugiau detalių, todėl pritaikant juos mažesniems ekranams, akcentus reikia perdėlioti“, – sako A. Čirgelis.

Anot e. prekybos eksperto, mobiliuosiuose įrenginiuose privalo atsirasti daugiau grafinių elementų vietoje teksto, o kadangi telefone ar planšetėje naršyti yra sudėtingiau, ženkliai padeda ir gerai veikianti paieškos sistema.

„Itin svarbu yra ir sukoncentruoti turinį – jei kompiuterio ekrane viską galime rodyti viename tituliniame puslapyje, išmaniajame įrenginyje reikia pagalvoti apie navigacijos ir turinio optimizavimą, t.y. laikytis puslapio „higienos“. Taip pat reikėtų suprasti, kad apsiperkantieji išmaniaisiais įrenginiais viską nori rasti greitai, tad siūlant prekę, kuriai gali reikėti įsigyti papildomų lydinčių prekių, pavyzdžiui, perkant batus, pažangi e. parduotuvė šalia automatiškai rekomenduos įsigyti ir jų priežiūros priemones“, – teigia pašnekovas.

Koncentracijos išlaikymas iki paskutinio žingsnio

Anot ekspertų, patogią vartotojų patirtį reikėtų išlaikyti ir iki paskutinio žingsnio – atsiskaitymo ir siuntos pristatymo būdo patvirtinimo. DPD atstovas pažymi, kad tam įtakos gali turėti ir prekių pristatymas.

„Vartotojai nori, kad sklandi apsipirkimo patirtis juos lydėtų iki tol, kol jie galės pačiupinėti savo pirkinį ar net po to, nusprendus prekę siųsti atgal. E. prekybininkai turėtų suprasti, kad prekių grąžinimas yra neatsiejamas e. komercijos elementas, kuriam būtina skirti didelį dėmesį, apsiperkant tiek kompiuteriu, tiek telefonu“, –  sako G. Bilevičius.

Apie „DPD Lietuva“:

UAB „DPD Lietuva“ yra tarptautinės siuntų pristatymo grupės „DPDgroup“ dalis. Įmonė yra siuntų pristatymo / kurjerių verslo Lietuvoje lyderė. „DPD Lietuva“ paslaugos – siuntų pristatymas į 220 pasaulio valstybių ir nuolat plečiamas „Pickup“ savitarnos terminalų tinklas. „DPD Lietuva“ tinkle šiuo metu dirba per 850 darbuotojų.

Apie „DPDgroup“:

„DPDgroup“ yra antras didžiausias tarptautinis siuntų pristatymo tinklas Europoje. Grupėje dirba per 77 000 siuntų pristatymo ekspertų, yra įrengta daugiau kaip 46 000 „Pickup“ siuntų taškų. Kasdien „DPDgroup“ į 230 šalių pristato 5,3 milijonus siuntų. Per 2019 metus buvo pristatyta per 1,3 mlrd. siuntų visame pasaulyje. „DPDgroup“ turi tris prekės ženklus visoje Europoje: DPD, „Chronopost“ ir SEUR.

„DPDgroup“ priklauso „GeoPost“, kurios pajamos 2019 metais siekė 7,8 mlrd. Eur. „GeoPost“ yra kontroliuojančioji kompanija, kurią valdo „Le Groupe La Poste“.

Pranešimą paskelbė: Rita Rauluševičiūtė, UAB „Gravitas Partners”

Parašykite komentarą