Jei bent retkarčiais pagalvojate apie startuolio kūrimą, neabejotinai esate skaitę apie tai, kas pražudo inovatorius. Skambios antraštės pasaulio žiniasklaidoje skelbia penkias, dešimt ar net dvidešimt populiariausių priežasčių. Nors talentų badas Lietuvai negresia – gyvybės mokslų industrijoje dirba apie 15 000 mokslininkų – idėjas iki produkto šiuo metu vysto maždaug 60 startuolių. Kas trukdo sublizgėti inovatoriams, komentuoja kasdien gyvybės mokslų startuolius konsultuojantys šios industrijos plėtrą skatinančio Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto ekspertai.
MITA vadovo Ginto Kimčio teigimu, Lietuva juda link išmanios ekonomikos, kurioje vyrauja aukštos pridėtinės vertės inovacijos: „Kaip būsime reitinguojami Europos inovacijų švieslentėje, startuolių ekosistemų ir kituose reitinguose, priklauso nuo inovacijų skatinimo politikos nuoseklumo bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo. Pastarųjų metų gyvybės mokslų startuolių kūrimosi dinamika nuteikia pozityviai. Nors pasaulinė statistika negailestinga – 9 iš 10 startuolių žlunga, analizuojant jų klaidas, naudojantis mūsų konsultantų patarimais ir dalyvaujant nacionalinėse bei tarptautinėse paramos priemonėse, galite sėkmingai pereiti minų lauką ir tapti dar viena sėkmės istorija iš Lietuvos“.
Svarbu „atsijoti“ komercializavimui tinkamą idėją
Kokią problemą aš sprendžiu? Ar mano kuriamos technologijos/produkto/paslaugos kam nors reikia? Jei reikia, tai kam konkrečiai? Kas mano startuoliui neš pelną? Kokio dydžio yra rinka? Ar sprendžiama problema aktuali vienam žmogui ar milijonams? – klausimai, į kuriuos inovatoriams tenka atsakyti pirmiausia.
„Kuo daugiau vartotojų yra pasiryžę už kuriamą produktą mokėti pinigus, tuo didesnė yra rinka ir tai – pirmasis įrodymas, kad jūsų idėja yra verta dėmesio. Teisingas ir bekompromisis rinkos įvertinimas yra kritinis momentas ir šiame etape padarytos klaidos skaudžiai atsiliepia vėlesniuose etapuose“, – tvirtina gyvybės mokslų industrijos inovacijų konsultantė dr. Lina Kisielė pabrėždama, kad net 42 proc. startuolių patiria nesėkmę, nes jų sprendžiama problema nėra pakankamai aktuali rinkai.
Turintiems idėją ir svarstantiems apie jos potencialą konsultantė primena apie šiuo metu vykstantį „Wanted: Life Sciences Innovator“ konkursą: „dalyviams skirtų mokymų metu idėja pavirs į aiškų vertės pasiūlymą (angl. value proposition) ir taip pereis į planavimo etapą“.
Vienišo mokslininko sindromas
23 proc. startuolių patiria nesėkmę dėl netinkamos komandos pasirinkimo arba kompetencijų komandoje trūkumo. Remdamasi savo patirtimi L. Kisielė sako, kad investuojama ne tik į idėją, bet visų pirma – į komandą.
Gyvybės mokslų industrijoje kuriamų inovacijų pagrindas – naujausių mokslo žinių pritaikymas, todėl dažniausiai idėjos kyla mokslininkų galvose. Inovacijų vadybininkės patirtis rodo, kad mokslininkas yra ne tik darbas, bet gyvenimo būdas: „Labai dažnai susiduriame su situacija, kai stipri mokslinė idėja įstrigusi mokslo fazėje, nes jos laiku neperėmė už verslo vystymą atsakingas komandos narys. Mokslininkui dažniausiai yra įdomi mokslinė, žinių kūrimo dalis – jis ieško mokslinės problemos sprendimo, galvoja apie straipsnius bei patentus, pripažinimą mokslinėje bendruomenėje”.
Šitokiam kūrėjui dažnai sunku imtis tokių žemiškų darbų kaip įmonės įsteigimas ir pavadinimo registravimas, verslo plano rengimas, įmonės finansų tvarkymas ar produkto komercinimo veiklos. Jau nekalbant apie idėjos pristatymą investuotojams, investicijų pritraukimą, paraiškų finansavimui gauti rengimą ir kita. Tokiais atvejais L. Kisielė ragina mokslininkus likti mokslininkais ir ankstyvoje startuolio stadijoje pripažinti, kad įmonei reikia ir vadybinių smegenų, ir rankų.
Talentų medžiokle užsiimkite kuo anksčiau
Gyvybės mokslai – itin tarpdisciplininė sritis, reikalaujanti skirtingų aukšto lygio kompetencijų. „Mokslininkas/gydytojas, IT specialistas, inžinierius, vadybos/pardavimų atstovas –dažniausias kompetencijų kombinacijas vardina inovacijų konsultantė ir pateikia pavyzdį: „Jei kuriate dirbtininio intelekto pagrindu veikiantį radiologijos srities diagnostinį įrankį, akivaizdu, kad komandai bent pradžiai reikės stiprios radiologo, dirbtinio intelekto technologijų specialisto, IT specialisto, vadybininko komandos. O vėliau neišvengiamai prisidės pardavimų, rinkodaros, viešųjų ryšių specialisto ir kiti poreikiai. Taigi, tarpdisciplininė komanda – pagrindinė startuolio stiprybė “.
L. Kisielė pataria nepamiršti, kad dėl gerų specialistų su inovatorių komandomis konkuruoja ir patyrusios įmonės, tad talentų medžiokle reikia užsiimti kuo anksčiau ir nebijoti į savo idėją įsileisti kitus profesionalus: „Tai nelengva užduotis. Matydami, kad daugybė startuolių komandų susiduria su šiuo iššūkiu, sukūrėme neformalią startuolių kompetencijų mainų platformą „Life Sciences Startup Marketplace“.
Negana to, raginama atkreipti dėmesį ir į komandos narių komunikaciją. Skirtingi interesai, nevienodas įsitraukimo lygis bei kitokios finansinės galimybės lemia komandos narių „chemiją“, nuo kurios priklauso komandos motyvacija siekti tikslo. Kaip ir bet kurioje kitoje komandoje, startuolio plėtrai padeda skaidri komunikacija ir problemų sprendimas, o ne jų ignoravimas.
Renkantis finansavimo šaltinius vieno tinkamo kelio nėra
Pagrindine kliūtimi vystant startuolį įvardinamas finansinių šaltinių trūkumas. Jį, pernai „Startup Lithuania“ atlikto tyrimo duomenimis, jaučia net 39 % Lietuvos startuolių.
Inovacijų konsultantas Deividas Petrulevičius pastebi, kad finansinių išteklių stoka ir jų paieška yra nuolatinis augančio startuolio palydovas, o gyvybės mokslų srityje šis iššūkis dėl ilgesnio inovacijos kūrimo proceso dar aktualesnis.
„Vieno tinkamo kelio nėra, tačiau pagrindiniai pasirinkimai – privatūs investuotojai arba viešieji finansai, kuriuos taip pat galima derinti tarpusavyje priklausomai nuo to, kaip greitai kuriama inovacija turi ir gali pasiekti rinką. Kreipiantis į investuotojus tikimasi maksimaliai greito rezultato, dėl to svarbu turėti kuo aukštesnį inovacijos išvystymo lygį, taip pat suformuoti stiprią mokslinę ir vadybinę komandą, suplanuoti galutinio produkto vartotojus ir rinkas. Pretenduojant į viešuosius finansus įprastai galima pradėti nuo koncepcijos, tačiau procesas kiek ilgesnis, be to, prašoma pagrįsti, kuo idėja inovatyvi ir grįsta moksliniais, ikiklinikiniais, vėliau – ir klikinikiais tyrimais“, – aiškina D. Petrulevičius. Jis startuoliams bet kuriuo atveju rekomenduoja pirmiausia maksimaliai įvertinti inovacijos vystymo spartą, kylančias rizikas ir tokiu būdu pasirinkti tinkamiausius finansavimo šaltinius.
Reikia nusiteikti ilgam komercializavimo laikui
Sėkmingoms gyvybės mokslų kompanijoms prireikia 10-15 metų, kad jų kuriamas produktas būtų komercializuotas. Tai gerokai ilgesnis laikas nei bet kurio kito sektoriaus vidurkis.
D. Petrulevičiaus teigimu, inovatyvios idėjos sėkmė neatsiejama nuo tinkamo veiklų ir laiko planavimo: „Rizikos pasirinkti klaidingą kryptį, užtrukti ar kaip tik perdėm suskubti augti slypi beveik kiekviename žingsnyje. Gyvybės mokslų sektoriaus startuoliai dėl tyrimų specifikos ir kainos bei sunkiau suplanuojamos finansinės grąžos eina per dar didesnį minų lauką“.
Kaip išeitį jis siūlo įvairių Lietuvos ir užsienio ekspertų, akceleravimo ir startuolių augimo programas, kurios padeda suprasti ir suplanuoti inovacijos augimo etapus ir greitį, pritraukia finansavimo šaltinių, prisideda planuojant intelektinės nuosavybės apsaugos, sertifikavimo, rinkodaros, komercializavimo ir kt. etapus.
Žinių ir patirties stoką galima kompensuoti
Inovacijų vadybininkė Rasa Kulvietienė pritaria nuomonei, kad norint įdarbinti savo žinias visuomenės poreikiams, šiuolaikiniam mokslininkui nebūtina atsisakyti susidomėjimo krypties, netgi priešingai: „Mokslininko gebėjimas eksperimentuoti laboratorijoje gali pasitarnauti ieškant būdų, kaip komercializuoti idėją ir sukurti sėkmingą startuolį“.
Ekspertė pastebi, kad mūsų mokslininkai pasižymi atsargumu ir noru viską kruopščiai, netgi, tobulai suplanuoti. Turimus planavimo įgūdžius ji pataria išnaudoti ne tik planuojat eksperimentą, bet ir tolimesnį jų rezultatų panaudojimą. Pavyzdžiui, išsigryninus idėją apgalvoti savo būsimo produkto kūrimo etapus: „Mokslu grįstiems projektams būdingi 9 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) etapai, tarp jų: koncepcijos, maketo ir prototipo testavimo stadijos. Taip pat reikia įvertinti intelektinės nuosavybės, bioetikos ir kitus leidimus, sertifikavimo, licencijavimo klausimus“. Šiais klausimais R. Kulvietienė pataria nebandyti tapti žmogumi orkestru, o drąsiai kreiptis pagalbos į ekspertus ar ieškoti reikalingų kompentencijų komandos narių.
Gyvybės mokslų inovacijų vadybininkė sutinka, kad startuolio vystymas yra tikras naujų žinių paieškos iššūkis, kurį įveikti galima dalyvaujant verslumą skatinančiose programose: „Šiuo metu kviečiame dalyvauti inovatoriaus konkurse ir idėją vystyti pasinaudojant ekspertų pagalba, o balandį startuos jau antroji akceleravimo programa „Life Sciences Startup MasterClass“, kurioje įgyjamos minėtos, būtent gyvybės mokslų startuolio idėjai vystyti reikalingos žinios“.
Turite idėją? Nedelskite – iki kovo 14 d. dar galite ją užregistruoti konkurse „Wanted: Life Sciences Innovator“, konsultuotis su projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ specialistais ir padedami patyrusių ekspertų paversti savo idėją inovacija.
Pranešimą paskelbė: Karolina Urbonaitė, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
