Misija įmanoma: siekiama sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų skaičių
Komunalinių ir kitų atliekų tvarkymu rajone užsiimanti įstaiga „Gargždų švara“ šiuo metu užsibrėžusi įgyvendinti itin svarbų tikslą – mažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį. Tuo tikslu Gargžduose ir Glaudėnuose statomos dvi stambiagabaričių atliekų priėmimo ir rūšiavimo aikštelės, kurias administruos pati įstaiga. Kiek vėliau bus įrengta dar viena aikštelė Kuodžių kaime, Priekulės seniūnijoje.
Atliekas rūšiuos patys
VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus pasakojo, kad pradėjus funkcionuoti tokioms aikštelėms, įstaiga taptų pajėgi pati išskirstyti tas atliekas, kurios dar gali būti skirtos perdirbti, panaudoti kurui, kompostavimui, todėl automatiškai mažesnis kiekis šiukšlių patektų į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sąvartyną Dumpiuose.
Jam antrino ir pavaduotojas Raimundas Daubaris: „Šiuo tikslu ir kuriama bei tobulinama atliekų tvarkymo sistema. Rūšiuosime ir stengsimės, kad kuo mažiau atliekų būtų vežama į Dumpius, kur apmokestinama kiekviena atliekų tona. Surinktus baldus, buitinę techniką, popierius, plastiką statybines atliekas ir kitas tinkamas žaliavas galėsime patys atiduoti perdirbėjams.”
Stambiagabarites atliekas gyventojai ir dabar gali atvežti į KRATC’o aikšteles Gargžduose ir Priekulėje, tačiau centras už jas sąskaitas pateikia „Gargždų švarai“.
„Mes net nežinome, ar stambiagabarites atliekas atveža tik rajono gyventojai, nes jas priimantys nevykdo tapatybės kontrolės. Apie tai, ar iš viso asmuo yra rinkliavos mokėtojas ̶ nėra jokių galimybių patikrinti. Visos sąskaitos pateikiamos mums“, – sakė R. Daubaris. Pasak jo, stambiagabričių aikštelių įrengimas, kurių funkcijas kontroliuos pati įstaiga, padės sumažinti finansines sąnaudas, kurias „Gargždų švara“ dabar moka KRATC’ui. Gyventojai, kurie yra rinkliavos mokėtojai, stambiagabarites atliekas galės palikti nemokami.
Iki metų pabaigos visame rajone pradės funkcionuoti ir 40 pusiau požeminių konteinerių aikštelių. Šiuo metu tokių veikiančių aikštelių yra 15.
„Pusiau požeminiai konteineriai atrodo tvarkingiau, estetiškiau. Žinoma, susidursim su iššūkiais, kai reikės juos išplauti, tačiau praktika rodo, kad tokios aikštelės pasiteisina“, – kalbėjo R. Daubaris.
Sodininkams siūlomi sprendimai
Itin daug dėmesio, pasak R. Daubario, šiuo metu „Gargždų švara“ skiria sodininkams ir jų sąmoningumui skatinti. Daugiausia problemų dėl šiukšlių kyla didžiausiuose rajone – Dituvos – sodininkų bendrijoje.
Sprendimus, kaip rinkti ir tvarkyti atliekas, priima pati bendrija, kuri prieš keletą mėnesių viešo susirinkimo metu nusprendė, kad nuo šiol bendrieji konteineriai stovės nebe 35-iose sodų bendrijos vietose, o tik dviejose.
„Toks sprendimas nekelia nuostabos. Nes praktiškai visos tos buvusios 35 konteinerių stovėjimo vietos buvo paverstos šiukšlynais. Pačių gyventojų jau nebedžiugino nei kvapai, nei šiukšlių krūvos šalia konteinerių. Bendrija nebepajėgė šių teritorijų prižiūrėti ir tvarkyti“, – pasakojo R. Daubaris.
Tačiau situacija, palikus tik 2 konteinerių stovėjimo vietas, iš esmės nepasikeitė: visos šiukšlės suplaukė čia.
„Didelės bėdos, jei sodininkai į konteinerius neštų tik komunalines atliekas, nebūtų. Tačiau žmonės į juos tempia obuolius, lapus, statybines atliekas. O juk lapus ir obuolius galima kompostuoti”, – aiškino „Gargždų švaros“ direktorius R. Martinkus.
„Šalia pastatyti net keturi papildomi konteineriai stambiagabaritėms atliekoms taip pat naudojami ne pagal paskirtį, ̶ tiek jie, tiek komunalinių atliekų konteineriai užsipildo per parą. Pagal sutartį, išvežti atliekas privalome tik kartą per savaitę, tačiau vežėjas, su kuriuo sudaryta sutartis – „Ekonovus“ – dabar iš Dituvos sodų šiukšles išveža tris kartus per savaitę”, – situaciją apibūdino R. Daubaris.
Dalis tų, kurie sodų teritorijoje gyvena nuolat, jau turi privačius konteinerius. Idealiausia, pasak „Gargždų švara“ direktoriaus R. Martinkaus, būtų, kad visi sodininkai būtų aptarnaujami per individualius buitinių atliekų, rūšiavimo ir kompostavimo konteinerius. Tik tada pasimato rūšiavimo įgūdžiai, atsakomybė, tikrasis atliekų kiekis. Turėdamas savo kieme individualius konteinerius, jo savininkas atsakingai rūšiuos ir tikrai nepils skystų maisto atliekų ar išvalyto tualeto turinio. Jei pats nesusipras dėl kvapų, tai kaimynai gretai padarys pastabą, o atliekų vežėjai informuos administratorių apie esamą objekto situaciją.
„Mūsų darbuotojai nuolat vyksta į sodus, kalbasi su gyventojais, teikiama informaciją apie rūšiavimą, dalinamos atmintinės, atsakomi klausymai apie atliekų pridavimo vietas. Šiuo metu sodininkų bendrijoje „Dituva“ ūkio tvarkymo teritorijoje sutvarkomi dokumentai ir iš karto išduodami konteineriai”, – pasakojo „Gargždų švara“ direktoriaus pavaduotojas R. Daubaris. Komplektų dalijimą tęsime iki šių metų 1 spalio. Po to teks komplektus pasiimti Gargžduose, Statybininkų g. 9
Toks darbas davė vaisių: per paskutinę rugpjūčio savaitę Dituvos sodininkų bendrijoje buvo išdalinta net 162 konteinerių komplektai. Tiek namų ūkių tapo oficialiais VšĮ „Gargždų švara“ teikiamų paslaugų klientais. Iki tol nuo metų pradžios šioje sodininkų bendrijoje sutartys buvo pasirašytos su 40 klientų. Nors gyventojams teks mokėti keletą eurų brangiau, tačiau atliekų surinkimas bus daug efektyvesnis bei patogesnis. Šiuo metu sodininkai už komunalinių šiukšlių išvežimą moka 23 eurus, pasikeitę tarifą ir gavę 4 konteinerių komplektą ̶ 43,60 eurų.
„Vasaros laikotarpiu soduose gyvena net apie 15 tūkst. gyventojų. Kvartalų pirmininkai vaikšto ir tikrina, kurie gyventojai gyvena nuolat, tačiau nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šiuos duomenis perduodame „Gargždų švarai“, ̶ kalbėjo Dituvos sodininkų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus, ̶ norime, kad sodininkų teritorijoje taip pat būtų tvarka.“
Pasak R. Daubario, net ir pasibaigus vasaros sezonui nuo spalio pirmosios darbuotojai lankysis soduose ir stebės, ar sodininkai nepiktnaudžiauja savo statusu. Pasitaiko atvejų, kai žmonės čia gyvena visus metus, tačiau naudojasi bendraisiais konteineriais ir už šiukšlių surinkimą ir išvežimą moka sodininkams taikomu tarifu. Kai tuo tarpu neturėtų vengti prievolės savo atliekomis rūpintis individualiai.
Ateityje planuojama keisti tarifą ir tie, kurie atliekų nerūšiuos, mokės daugiau.
Savivaldybėje vykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo meras Bronius Markauskas, mero pavaduotoja Audronė Balnionienė, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas Ruškys, „Gargždų švaros“ direktorius Rimantas Martinkus, jo pavaduotojas Raimundas Daubaris, Savivaldybės administracijos specialistai ir Dituvos sodininkų bendrijos atstovai, po diskusijų nutarta Dituvos sodininkams kartu su „Gargždų švara“ pasiruošti atliekų tvarkymo priemonių planą.
Faktai:
Sodų bendrija „Dituva“ bendras sklypų skaičius 6382 vnt. 2018 m. 1300 nuolatinių gyventojų sumokėjo 56680 eurų, apie 3700 sodininkų – 85 100 eurų. Išvežta atliekų-3125 tonos. Į bendrą kiekį nepatenka padangos, šiferis bei elektronikos įranga.
Per mėnesį vidutiniškai sutartį su „Gargždų švara“ sudaręs vežėjas „Ekonovus“ iš Klaipėdos rajono gyventojų surenka ir išveža vidutiniškai 2100 tonų atliekų už 173 tūkst. eurų.
Naujais „Gargždų švara“ rinkliavos mokėtojais vidutiniškai per mėnesį tampa apie 80 namų ūkių.
Klaipėdos rajono savivaldybės informacija
Pranešimą paskelbė: Daiva Beliokaitė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
