Nuo seno lietuviai duoną ne tik mėgo, bet ir garbino. Ji būdavo laikoma ir sveikatos šaltiniu, ir namų gelbėtoja, ir maitintoja. Tradiciškai vasario 5-ąją yra minima šv. Agotos – Duonos – diena, tačiau per daugybę metų keitėsi ne tik šio kepinio receptūra, bet ir požiūris į jį. Pasigirsta raginimų, jog duoną netgi derėtų išbraukti iš mitybos raciono, tad kaip yra iš tikrųjų?
Paslaptis slypi ne skonyje, o sudėtyje
Dauguma be duonos riekelės neįsivaizduoja savo pusryčių, pietų bei vakarienės stalo ir valgo ją kiekvieną dieną. Kaip teigia sveikos gyvensenos puoselėtoja ir restoranų šefė Aida Matulevičiūtė, duonos vengti tikrai nereikėtų – viskas priklauso nuo to, kokią duoną valgome ir ką ant jos dedame.
„Duona gali būti ir sveikatai žalingas, ir naudingas produktas, todėl, visų pirma, būtina vertinti jos sudedamąsias dalis. Sveikatai mažiau palankūs yra tie duonos gaminiai, kurie pagaminti iš šlifuotų arba perdirbtų ir išvalytų grūdų. Taip pat nieko gero nereikėtų tikėtis iš duonos, kurioje apstu nenaudingų sudedamųjų dalių, tokių kaip nenatūralus raugas, įvairūs standikliai, kildikliai“, – sako A. Matulevičiūtė.
Teisingiausias pasirinkimas, anot A. Matulevičiūtės, yra viso grūdo duona. „Surasti absoliučiai tobulos sudėties duoną gali būti tikras iššūkis, tačiau jei jau renkamės ne kepimą namuose, siūlyčiau pirmenybę teikti įdomesnėmis sudedamosiomis dalimis pasižymintiems duonos gaminiams. Pavyzdžiui, renkantis duoną, gamintą iš pupų miltų, praturtiną skaidulomis ir įvairiomis daržovėmis, galime tikėtis kur kas geresnės maistinės vertės“, – įsitikinusi maisto žinovė.
Vis dėlto rasti sveikesnių duonos alternatyvų parduotuvių lentynose šiandien – ypač paprasta. Pasak prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, norint nepasimesti tarp asortimento gausos, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į ženklinimą.
„Sveikatai naudingus maisto produktus, taip pat ir duoną, galima nesunkiai atskirti iš „Rakto skylutės“ simbolio. Toks sutartinis žymėjimas rodo, kurie produktai savo sudėtyje turi mažiau cukraus, druskos, riebalų ir yra sveikesnis pasirinkimas. Pavyzdžiui, šiuo simboliu yra žymima bemielė duona su pilno grūdo miltais, kvietinė duona ar duonelės su daigintais rugiais, be pridėtinio cukraus“.
Dėmesys ir simpatijos – duonai su pagardais
Siekiant įtikti besikeičiančiam vartotojų skoniui ir gyvenimo būdui, parduotuvių lentynose vis dažniau randasi duona su pačiomis įvairiausiomis sėklomis. Pasak A. Matulevičiūtės, sėklos išties yra sveikatai vertingas produktas, todėl būdamos vieno ar kito produkto sudėtyje, mums tarsi sufleruoja, jog tai yra sveika.
„Iš tiesų, sėklų pagardai duonoje yra labai sveikintinas pasirinkimas, tačiau vis tiek pirmiausia siūlyčiau atkreipti dėmesį į kitas sudedamąsias dalis. Jei sudėtyje matote galybę kancerogenų, sėklos čia jau nepadės“.
Tiesa, pašnekovė perspėja, jog sėklose yra nemažai riebalų ir nors jie yra naudingi, tačiau kai kuriems žmonėms, itin besirūpinantiems kūno linijomis, duoną su sėklomis reikėtų vartoti saikingai.
Pagardintos įvairiais priedais duonos populiarumą patvirtina ir prekybos tinklo IKI kepyklų vadovė Nijolia Juchnevič. „Duonos gaminiams skiriame ypatingą dėmesį. Juos kepdami stengiamės užtikrinti ne tik šviežumą, bet ir maistinę vertę, o skonį praturtinti sveikais, kartais netgi netikėtais priedais. Pavyzdžiui, duona, pagardinta ispaninio šalavijo, moliūgų sėklomis, taip pat daigintais rugiais ar linų sėmenimis. Pirkėjų ypač mėgstama duona su graikišku jogurtu arba dar įdomesne sudėtimi pasižyminti jogurtinė duona su morkomis bei saulėgrąžomis“, – apie priedų įvairovę pasakoja N. Juchnevič.
Visgi, pasak B. Čaikauskaitės, pagal populiarumą pirkėjų tarpe pirmauja ilgi prancūziški batonai, taip pat batonas su česnakiniu įdaru, itališka kvietinės mielinės tešlos duona traškia plutele – čiabata. Vis daugiau gurmanų pagyrų sulaukia ir duonelė su burokėliais, iš viso asortimento išsiskirianti rausva išvaizda ir salstelėjančiu skoniu.
Kaip neapsigauti ieškant šviežiausio kepinio?
Atsispirti šviežiai, dar garuojančiai duonai nėra lengva – ji paperka savo skleidžiamu aromatu. Pasak A. Matulevičiūtės, jei yra galimybė rinktis, tai prioritetas visuomet turėtų būti teikiamas ką tik iškeptai duonai.
Taip pat sveikos mitybos ekspertė ragina atkreipti dėmesį į duonos porėtumą, kitaip sakant, duonos tarpelius, kurie, kaip esame įpratę manyti, nebūtinai susiję su kepinio šviežumu, tačiau yra svarbus ženklas netoleruojantiems glitimo.
„Porėtumas duonoje yra glitimo gijų ir jų išsiplėtimo rūgimo bei kepimo metu rezultatas. Glitimas randamas kvietinių, ruginių ir dar keleto kitų kruopų sudėtyje. Paplitus nuomonei, jog glitimas yra žalingas sveikatai, jo atsisako vis daugiau žmonių. Tačiau tai nebūtinai yra teisingas sprendimas tiems, kurie iš tikrųjų nėra alergiški glitimui. Tiesa ta, kad kai kurios kepyklos, ieškodamos išeičių, kaip patenkinti beglitimių kepinių poreikį ir sutaupyti, naudoja kitas žalingas medžiagas, tokias kaip krakmolas, jam pakeisti. Tokie produktai yra ypač žalingi ir jų reikėtų vengti“, – įspėja A. Matulevičiūtė.
Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai”