Studijos

Metavisatos: kur jose gyvensime ir kaip jose rengsimės

Po 20 metų eisime vieni pas kitus į svečius virtualiuose namuose? Dalyvausime skaitmeninių mados kolekcijų pristatymuose ir rengsimės virtualiais drabužiais? Tokie scenarijai vis labiau panašėja į realybę: metavisatų populiarumas nuolat auga,  virtualių sklypų kainos jau lenkia butus Londono ar Paryžiaus centre, o realios drabužių kolekcijos pristatinėjamos virtualiu pavidalu. Ekspertai pasakoja, kas kuriama metavisatose ir kaip ateityje gali atrodyti mūsų kasdienybė.

Apie metavisatas, kuriose jau dygsta ir lietuvių statomi gyvenamieji dangoraižiai „Skylum“ ir yra kuriami lietuviški mados namai, daugelis žmonių dar nežino ar mano, kad tai – laikinas ir išpūstas burbulas. Vis dėlto, jos neišvengiamai paveiks mūsų gyvenimus, sako viena iš virtualios mados prekės ženklo „The Rebels“ kūrėjų Indrė Viltrakytė.

„Naujo pobūdžio internetas ar „Web3“, paremtas decentralizuotomis blokų grandinėmis, atveria labai daug galimybių skaitmeninio meno, virtualių pasaulių ir visos virtualios infrastruktūros kūrėjams. NFT yra unikalūs ir lengvai autentifikuojami kūriniai – tai yra pirmas kartas, kai skaitmeninio turinio autorystę, retumą ir vertę galima lengvai patikrinti ir praktiškai neįmanoma suklastoti. Taigi, anksti atradus būsimus talentus ar perspektyvius projektus galima įsitraukti į pradžią „Web3“ ekosistemos, kuri dar tik kuriasi“, – komentuoja I. Viltrakytė.

Virtualus NT už milijonus

Metavisatos sparčiai populiarėja tarp visose srityse veikiančių tarptautinių verslų – ne išimtis nekilnojamasis turtas (NT). Jau dabar pusę milijardo JAV dolerių viršijusi virtualaus NT rinka turėtų augti maždaug trečdaliu kasmet, rodo „BrandEssence“ paskelbtos tyrimų išvados.

Yra pora pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės perka virtualų NT, sako lietuvių startuolio „Crypto House Capital“ vadovas Tomas Naščišonis.

„Pirmoji – noras metavisatoje turėti savo asmeninę erdvę, kurioje galima laikyti kitą savo virtualią nuosavybę, taip pat leisti laiką su draugais. Ši priežastis šiek tiek primena asmeninės svetainės arba tinklaraščio turėjimą prieš 15 metų arba socialinių medijų profilį dabar. Antroji – investavimas. Augant susidomėjimu metavisatomis, virtualaus NT projektų kainos taip pat kyla dideliu greičiu ir tampa patrauklia investicine galimybe“, – pasakoja T. Naščišonis.

Jei 2017 m. virtualūs sklypai buvo parduodami po keliasdešimt, tai šiandien už pigiausią tenka mokėti bent 11 tūkst. dolerių. Vienas brangiausių sandorių – pernai lapkritį metavisotoje „Sandbox“ žemės sklypas buvo parduotas už 4,3 mln. JAV dolerių.

„Kaip ir realiame pasaulyje, taip ir metavisatoje, vieta vaidina pagrindinį vaidmenį renkantis virtualų sklypą. Prabangiausiuose rajonuose ji kur kas aukštesnė nei toliau nuo jų. Labai didelę įtaką turi ir nuotolis nuo žinomų prekių ženklų bei garsenybių žemės sklypų ar projektų. Metavisatose jau spėjo įsikurti „Samsung“, „Miller Lite“ „Coca Cola“ ir kiti, taip pat Paris Hilton bei Snoop Dogg. Už sklypą pastarojo kaimynystėje praėjusių metų gruodį anoniminis pirkėjas išleido 450 tūkst. JAV dolerių“, – sako T. Naščišonis.

Metavisatoje – lietuvių kuriami dangoraižiai

Virtualioje erdvėje kyla ir lietuvių plėtojami dangoraižiai: ant sostinės Viršuliškių kalvos kuriami dangoraižiai „Skylum“ bus perkelti ir į populiariausią tarptautinę „Sandbox“ metavisatą ir taps pirmaisiais virtualiais daugiabučiais pasaulyje.

„Nors virtuali ekonomika ir virtualus NT yra labai ankstyvoje savo vystymosi stadijoje, tačiau matome neįtikėtinai greitą šios rinkos augimą. „Skylum“ brėžinius padovanojome virtualų projektą kuriančiam lietuvių startuoliui „Crypto House Capital“, taip siekdami palaikyti ir padėti jam kurti inovacijas bei garsinti Vilnių“, – sako NT bendrovės „Omberg group“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Agnė Belickaitė.

Virtualaus „Skylum“ pardavimus etapais pradėti planuojama jau pirmoje metų pusėje, o projektas „Sandbox“ metavisatoje statyti baigtas bus trečio ketvirčio metu. Dangoraižiai bus statomi ir kitose didžiosiose metavisatų platformose.

Lietuvių kuriama ir greitoji skaitmeninė mada

Į virtualų pasaulį pamažu keliasi ir mados namai. JAV investicinis bankas „Morgan Stanley“ dar praėjusiais metais paskelbė, kad per ateinantį dešimtmetį prabangos prekių prekės ženklai metavisatose gali užaugti iki 50 mlrd. JAV dolerių rinkos. Metavisatose savo prekes, madų šou ar kitas virtualias patirtis jau yra pristatę „Balenciaga“, „Gucci“, „Ralph Lauren“, „Burberry“ ir kiti.

Tačiau metavisatose nebūtina rengtis tik prabangiais drabužiais. Greitosios mados gigantė „Zara“ balandžio pradžioje paskelbė naują pavasario–vasaros kolekciją „Lime Glam“, kurios drabužius galima įsigyti ne tik fiziniu, tačiau ir virtualiu pavidalu.

Virtualią madą kurią ir lietuviai. Vienas tokių pavyzdžių – Lietuvos dizainerio Roberto Kalinkino sukurtas prekės ženklas „The Rebels“ su 10101 vienetų unikalių NFT. Kiekvienas šis NFT yra VIP bilietas į komandos kuriamus virtualios mados namus.

„The Rebels by House of Kalinkin“ NFT, kuriuos išplatinome, nėra vienkartinė kolekcija. Tai – tarsi prenumerata visoms ateitiems kolekcijoms ir partnerystėms. NFT suteikia pirmumo galimybę įsigyti fizinius ir virtualius mūsų kolekcijų gaminius, prisidėti kuriant kolekcijas, gauti papildomas naudas iš didelės apimties partnerysčių su virtualiais ir fiziniais prekių ženklais“, – pasakoja viena iš „The Rebels“ kūrėjų I. Viltrakytė.

Kūrėja pratęsia, kad planuose yra ir virtualios mados namų mokyklos įkūrimas. Bus ieškoma neatrastų mados talentų ir kuriamos programos jų ugdymui.

Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „coagency“

Parašykite komentarą