Politika ir teisė

Mažoji renovacija šildymo sąskaitas gali sumažinti 15-25 proc. – vis dar galima kreiptis valstybės pramos

Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų. Tokiuose daugiabučiuose vien įrengus automatizuotus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, galima sutaupyti 15-25 proc. šilumos ir atitinkamai sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą. Tai vadinama mažąja renovacija, kurią valstybė finansuoja 30 procentų – gyventojai dar gali teikti paraiškas paramai gauti iki liepos 1 dienos.

Mažoji renovacija ypač aktuali gyventojams, kurie šiuo metu neturi galimybių investuoti į pilną kompleksinę daugiabučio renovaciją arba, pavyzdžiui, namas yra senamiesčio zonoje, kur dalies namų kompleksinė renovacija apskritai negalima. Namo šilumos punkto, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas užtrunka apie tris mėnesius, o kaina siekia 8-12 tūkst. eurų. Taigi, mažoji renovacija yra greičiau ir pigiau įgyvendinama negu kompleksinė daugiabučio renovacija, bet ji gali juntamai sumažinti sąskaitas už šildymą ir padidinti komfortą.

„Dėl nusidėvėjusio šilumos punkto ir pasenusių technologijų šiluma daugiabučiuose ne tik iššvaistoma, bet ir netolygiai paskirstoma, todėl dalis butų šąla, juose atsiranda pelėsis, o kita dalis butų yra perkaitinami. Be to, dalyje namų šilumos punktai ir sistemos nesaugūs – yra didelė sunkiai likviduojamų avarijų rizika“, – pasakoja Laurynas Jakubauskas, Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) Klientų aptarnavimo departamento direktorius.

VŠT yra didžiausias centralizuotos šilumos tiekėjas Lietuvoje – bendrovė šilumos energiją tiekia į daugiau kaip 7300 pastatų, iš jų virš 4800 yra daugiabučiai namai.

„VŠT kasmet atlieka sostinės šilumos trasų profilaktikos, remonto ir renovavimo darbus „iki pastato“, už namų vidaus šildymo sistemas atsakingi daugiabučių gyventojai ir jų pasirinkti namo administratoriai. Namų vidaus sistemų būklė yra labai svarbi šilumos perdavimo procese ir mums neramu, kad Vilniuje vis dar yra senų daugiabučių, kuriuose tebėra eksploatuojami seni šilumos punktai, o namo šildymo vamzdynai yra beveik avarinės būklės. Mes tai matome iš namų šilumos suvartojimo analizių“, – kalba L. Jakubauskas.

Vilniečiai gali pasitikrinti daugiabučių šilumos suvartojimą

Vilniaus gyventojai, kuriems VŠT tiekia šilumą, gali lengvai sužinoti, kiek jų name yra suvartojama šilumos energijos. VŠT tinklapyje yra įdiegta informacijos priemonė, leidžianti patikrinti daugiabučių namų šilumos suvartojimą – į paieškos langelį suvedus adresą, sistema pateikia name suvartojamos šilumos energijos duomenis, juos galima palyginti su kitais panašaus dydžio daugiabučiais.

Jei gyvenamų patalpų (buto) vienam kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kWh ir daugiau, bendrovės specialistai rekomenduoja  gyventojams rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti bent namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas. Mažoji renovacija neužkerta kelio vėliau investuoti į pilną daugiabučio renovaciją.

Pasak VŠT Apskaitos prietaisų administravimo grupės vadovo Juozo Paulėko, bendrovės klientai gali kreiptis į VŠT dėl konsultacijos, šilumos punkto būklės įvertinimo ir bendro namo energetinio efektyvumo būklės nustatymo.

„Pernai ir šįmet konsultavome ne vieno daugiabučio gyventojus, kurie kreipėsi į mus dėl pastatų vidaus šildymo sistemų renovacijos. Džiugu, kad dalis iš jų jau ėmėsi veiksmų dėl modernizavimo įgyvendinimo ir dėl paramos gavimo pagal mažosios renovacijos finansavimo programą“, – sako Juozas Paulėkas.

Laikas kreiptis valstybės paramos

Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. – pateikti paraiškas šiai kompensacijai galima iki liepos 1 dienos.

Pagal Būsto energijos taupymo agentūros paskelbtą kvietimą, paraiškas gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo keisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti senus susidėvėjusius automatinius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.

Valstybės parama bus skiriama ir tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.

Paraiškos teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose).

Apie VŠT

AB Vilniaus šilumos tinklai gamina šilumos ir elektros energiją bei teikia centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas daugiau kaip 220 tūkst. sostinės namų ūkių bei organizacijų. Įmonės veiklos istorija prasidėjo 1958 m. Šiuo metu VŠT perdavimo tinklas siekia apie 741 m, didžiausias šilumos gamybos objektas – termofikacinė elektrinė, esanti pietvakarinėje Vilniaus miesto dalyje. Bendrovėje dirba 580 darbuotojų – apie 50 įvairių profesijų specialistų. VŠT rūpinasi patikimu ir kokybišku paslaugų tiekimu ekonomiškai pagrįstomis kainomis, taiko efektyvias klientų aptarnavimo praktikas, nuolat modernizuoja šilumos gamybos ir perdavimo sistemas, diegia inovatyvias technologijas, vykdo aplinkosaugos projektus. 99,4 proc. bendrovės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

Pranešimą paskelbė: Edita Sirutienė, AB „Vilniaus šilumos tinklai“

Rekomenduojame
 
Service Perm Post Treatment Stabilizatorius cheminiam sušukavimui,1000 ml
 
Crocs™ Kids' Fun Lab Super Mario Lights Clog Flame 27
 
Intense Shower Gel Parfumuotas dušo gelis, 200ml
 
Crocs™ Baya Lined Clog Navy/Navy 39,5
 
Crocs™ Classic Bright Cobalt 36,5

Parašykite komentarą