Prekyba akcijomis Europoje, lapkričio 14 d., prasidėjo pagrindinių indeksų kilimu dėl teigiamos dinamikos Amerikos ir Azijos biržose. Geras investuotojų nuotaikas lėmė lūkesčiai, jog naujosios Graikijos ir Italijos vyriausybės ras būdų išvengti euro zonos skolos krizės. Tačiau augimas Europos akcijų biržose tęsėsi neilgai. Neigiamai rinkas paveikė Italijos obligacijų paskirstymas. Italijos finansų ministras surengė kitą vidutinės trukmės vyriausybės obligacijų aukcioną ir taip pasiskolino 3 mlrd. eurų. Didelė paklausa šiems vertybiniams popieriams Italijos iždui leido pritraukti lėšas aukščiausiame diapazone, tačiau 5 metų vyriausybės obligacijų pajamingumas pasiekė 6,29 %, tai tapo rekordiniu lygiu per pastaruosius 14 metų. Taip pat neigiamą poveikį rinkoms padarė prastų makroekonominių duomenų paskelbimas. Svarbų vaidmenį tame suvaidino ir Vokietijos kanclerės…

Prekyba akcijomis Europoje penktadienį, lapkričio 11 d., prasidėjo pagrindinių indeksų kilimu. Geras žaidėjų nuotaikas lėmė naujienos iš Italijos ir Graikijos. Penktadienio išvakarėse privatūs investuotojai atnaujino Italijos vyriausybės obligacijų pirkimą pasklidus gandams, jog tas pačias obligacijas ketina supirkti Europos centrinis bankas. To pasėkoje, Italijos 10 metų vyriausybės obligacijų pelningumas nukrito žemiau 7 % ribos. Be to, penktadienį aukštieji parlamento rūmai patvirtino griežtų taupymo priemonių įstatymą arba „finansinio stabilumo įstatymą“. Žemuosiuose rūmuose balsavimas dėl šio įstatymo projekto priėmimo vyks šeštadienį. Italijos premjeras Silvijus Berluskonis pažadėjo atsistatydinti iškart po to, kai parlamentas patvirtins ekonominių reformų ir taupymo priemonių planą. Situacija Graikijoje taip pat pagerėjo. Buvęs Europos centrinio banko viceprezidentas Lukas Papademas taps naujos…

Prekyba akcijomis Europoje ketvirtadienį, lapkričio 10 d., sekdama Amerikos ir Japonijos rinkas, prasidėjo pagrindinių indeksų kritimu. Investuotojai buvo labai susirūpinę sparčiai augančiu Italijos vyriausybės obligacijų pelningumu ir bijojo neišvengiamo Graikijos, Portugalijos ir Airijos scenarijaus pasikartojimo. Prekybos sesijai įpusėjus, investuotojų nuotaikos žymiai pasitaisė dėl sėkmingo 2 metų Italijos obligacijų paskirstymo. Privatūs investuotojai atnaujino Italijos vyriausybės obligacijų pirkimą pasklidus gandams, jog tas pačias obligacijas ketina supirkti Europos centrinis bankas. To pasėkoje, Italijos 10 metų vyriausybės obligacijų pelningumas nukrito žemiau 7 % ribos. Be to, buvo paskelbta, jog buvęs Europos centrinio banko viceprezidentas Lukas Papademas taps naujos Graikijos koalicinės vyriausybės vadovu, kuri bus prisaikdinta jau šį penktadienį, 2011 m. lapkričio 11 d. Investuotojus…

Prekyba akcijomis Europoje antradienį, lapkričio 8 d., prasidėjo pagrindinių indeksų kilimu. Investuotojų nuotaikas teigiamai paveikė įmonių ataskaitų paskelbimas, ypač „Lloyds Banking Group“ ir „Vodafone Group“. Tačiau optimistines nuotaikas temdė Italijos parlamento 2010 m. biudžeto patvirtinimo laukimas. Tuo tarpu Italijos 10 metų vyriausybės obligacijos lapkričio 8 d. sesijoje nustatė naują rekordą per visą euro zonos gyvavimo laikotarpį – 6,74 % ir pavojingai priartėjo prie kritinės 7 % ribos, kurią pasiekusios Graikija, Airija ir Portugalija buvo priverstos kreiptis pagalbos į Europos Sąjungą ir Tarptautinį valiutos fondą. Sesijos duomenimis, Prancūzijos indeksas CAC 40 pakilo 1,28 % ir sudarė 3143,3 punkto, Vokietijos indeksas DAX pakilo 0,55 % – iki 5961,44 punkto, Didžiosios Britanijos indeksas…

Prekyba akcijomis Europoje pirmadienį, lapkričio 7 d., baigėsi pagrindinių indeksų kritimu dėl naujienų iš Graikijos. Pasak Vokietijos ekonomikos ministro Filipo Reslerio, ši šalis turi įgyvendinti ekonomines reformas arba pasitraukti iš euro zonos. Viename interviu Vokietijos spaudai politikas prisipažino, kad Vokietija nori padėti Graikijai, tačiau iš šios šalies taip pat tikisi atsakomųjų veiksmų. Graikų politikai sutarė suformuoti naują koalicinę vyriausybę, kuri bus atsakinga už šalies krizės išsprendimą. Investuotojų atsargumą taip pat įtakoja ir situacija Italijoje. Šalies 10 metų obligacijų pelningumas per pastaruosius du-tris mėnesius išaugo 150 bazinių punktų, o penktadienį šios obligacijos vėl pasiekė savo maksimalią vertę. Pirmadienį obligacijų pelningumas buvo didžiausias per 14 metų. Italija turi tvarkytis su didžiule valstybės…

Prekyba akcijomis JAV, 2011 m. lapkričio 4 d., baigėsi pagrindinių indeksų kritimu dėl neaiškios situacijos Graikijos krizės sprendime, tai kėlė grėsmę šalies narystei euro zonoje ir Europos Sąjungoje. Sesijai pasibaigus – 2011 m. lapkričio 5 d. – Graikijos parlamentas balsavo prieš ministro pirmininko Georgo Papandrėjaus vyriausybės paleidimą. Balsavimo išvakarėse savo kalboje prieš įstatymų leidybos posėdį G. Papandrėjus pareiškė, jog pasisako už koalicinės vyriausybės suformavimą. Pasitarusios valdančioji partija ir opozicija nusprendė, kad pirmalaikiai rinkimai vyks 2012 m. vasario viduryje. Labiausiai krito finansinio sektoriaus akcijos: „Jefferies Group Inc.“ vertybiniai popieriai atpigo 18 % dėl padidėjusios Europos investicinės rizikos; „Bank of America Corp.“ (BAC) ir „JPMorgan Chase & Co.“ akcijos nusileido daugiau nei…

Prekyba akcijomis Europoje ketvirtadienį, lapkričio 3 d., baigėsi pagrindinių indeksų kilimu po Europos centrinio banko (ECB) sprendimo dėl įvykių Graikijoje. Ketvirtadienį ministras pirmininkas Georgas Papandrėjas pranešė, kad ko gero atsisakys referendumo dėl naujos šalies paramos programos, jei ją palaikys opozicija. Prieš tai pasklidusi žinia apie galimą referendumo rengimą investuotojus nuteikė labai neigiamai. Be to, lapkričio 3 d. buvo paskelbta, jog ECB sumažino metinę palūkanų normą iki 1,25 %. Analitikai prognozavo, jog ji nebus pakeista ir išliks 1,5 %. Derybų duomenimis, pabrango Senojo pasaulio stambiausių bankų akcijos: Vokietijos banko „Deutsche Bank“ vertybiniai popieriai išaugo 2,17 %, Prancūzijos „Societe Generale“ – 5,77 %, Didžiosios Britanijos „Barclays“ – 1,01 %. Sesijos duomenimis, Didžiosios…

Prekyba akcijomis Europoje trečiadienį, lapkričio 2 d., prasidėjo pagrindinių indeksų kilimu. Trečiadienio išvakarėse akcijų biržose vyko masiniai akcijų pardavimai, išprovokuoti Graikijos ministro pirmininko Georgo Papandrėjaus pareiškimo, jog šalyje bus rengiamas referendumas dėl praeitą savaitę Europos lyderių priimto antikrizinio plano. Euro grupės pirmininkas Žanas-Klodas Junkeris pranešė, jog daugumai Graikijos piliečių nesutikus su per paskutinįjį viršūnių susitikimą priimta šalies pagalbos programa, respublika bankrutuos. Dėl aktyvių pardavimų dauguma Europos akcijų žymiai atpigo, todėl trečiadienį sesijos pradžioje rinkose buvo fiksuojamas kotiruočių augimas. Investuotojų optimizmą taip pat sąlygojo JAV FRS posėdžio išvadų bei pirmininko Beno Bernankės pareiškimo laukimas. Teigiama prekybos dinamika Europoje vyravo didžiąją sesijos dalį. Tuo tarpu Graikijos ministrų kabinetas patvirtino siūlymą rengti referendumą,…

Prekyba akcijomis Europoje antradienį, lapkričio 1 d., prasidėjo pagrindinių indeksų kritimu. Investuotojų nuotaikas sugadino pranešimas, jog JAV pradėta brokerių bendrovės „MF Global“ bankroto byla. Bendrovės valdyba buvo priversta imtis kraštutinių priemonių dėl milžiniško kiekio Europos obligacijų nurašymų. Be to, antradienio išvakarėse Graikijos ministras pirmininkas Georgas Papandrėjas pranešė, jog šalyje bus surengtas referendumas dėl naujojo skolų krizės sprendimo nutarimo, kuris buvo priimtas Europos lyderių praeitą savaitę. Euro grupės pirmininkas Žanas-Klodas Junkeris pranešė, jog jei dauguma Graikijos piliečių nesutiks su naująja pagalbos krizės ištiktai šaliai programa, priimta paskutiniame spalio 26 d. Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime, respublika bankrutuos. Savo ruožtu, tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ paskelbė, jog Graikijos ministro pirmininko ketinimai surengti referendumą…

Prekyba akcijomis Europoje trečiadienį, spalio 26 d., prasidėjo daugiakrypčiu pagrindinių indeksų judėjimu, po to vėl sekė šoninis judėjimas. Tačiau sesijos viduryje investuotojų nuotaikos žymiai pagerėjo ir akcijų biržose prasidėjo aktyvūs pirkimai. Dėmesio centre išliko Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, skirtas sukurti programą padėsiančią euro zonos šalims išbristi iš krizės. Svarbiu žingsniu euro zonos skolos krizės sprendime tapo tai, jog Vokietijos parlamentas patvirtino Europos finansinio stabilumo fondo kreditinių galimybių išplėtimo planą. Tai savo ruožtu įgalino Andžela Merkel svarstyti šį klausimą ir imtis būtinų veiksmų jį sureguliuoti, vadovaujantis ES viršūnių susitikimo normatyvais. Prekybos sesijai baigiantis biržas užplūdo pardavimų banga, nes prieš viršūnių susitikimo rezultatų paskelbimą dalis investuotojų suskubo išeiti iš rinkos. To pasėkoje,…