LVI Vilniaus aukcione aršiausiai kautasi dėl istorinio J. Lelevelio veikalo, žvejybą draudžiančio plakato ir S. Dali litografijos
Įvykusiame LVI Vilniaus aukcione didžiausios kovos tarp dalyvių vyko dėl lietuvių ir lenkų istoriko Joachimo Lelevelio veikalo, plakato „Nežvejokite uždraustose vietose“ bei dailininko Salvadoro Dali litografijos „Šv. Jurgis ir drakonas“. Tačiau brangiausiai parduoti tapybos darbai, tarp kurių ir dvi sensacijos – italų dailininko Giusseppe Rossi kūriniai, vaizduojantys laiko ir derliaus alegorijas su jose inkorporuotais, kaip manoma, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Pacų portretais.
„Kiekvieno aukciono visuma man yra platesnė nei jo rezultatai. Tai – aukciono rinkinys, meno kūriniai ir jų likimai, žmonės, kurie atnešė tuos kūrinius ir juos įsigijo. Pavyzdžiui, kontraktuodama iš Pažaislio atkeliavusius Giusseppe Rossi tapybos darbus su Pacų portretais, tikrai jaučiu visą tą istorinį darbų konteksto svorį. Taigi, labai norėjau, kad tie darbai nenutoltų nuo vietos, kurioje buvo sukurti, taip pat – kad jie nebūtų išskirti ir rastų savęs vertus žmones. Džiaugiuosi, kad taip ir atsitiko, – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Abu tikra sensacija tapę Giusseppe Rossi paveikslai „Si vis pacem, para bellum“ ir „Bakchantės“, kuriuose, kaip manoma, vaizduojami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco (1621–1684) ir jo žmonos Klaros Izabelės Laskaris Pacienės (?–1685) portretai, parduoti už 38 tūkst. eurų. Nors pradinė šių kūrinių kaina nekilo, pirmą kartą Vilniaus aukcione pasirodęs italų dailininko Giusseppe Rossi vardas iškart jam garantavo 10-ąją vietą perkamiausių autorių sąraše, sudarytame pagal pinigų sumą, išleistą vienam autoriui per visą Vilniaus aukcionų istoriją.
Trečioji aukciono sensacija – pilnas ir nepriekaištingos būklės XVIII a. vid. leidėjo Johann Jakob Kanter (1738–1786) Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių atlasas, kurio pradinė kaina buvo 22 tūkst. eurų, šįkart nesulaukė savo pirkėjo. Tuo metu trečias brangiausiai parduotas aukciono lotas – tapytojo Konstantino Gorskio (1868–1934) paveikslas „Merginos su šiaudine skrybėlaite portretas“ (1905), įsigytas už 9,8 tūkst. eurų.
„Kiekvienas aukcionas visuomet atspindi tam tikras meno tendencijas. Buvo galima pastebėti, kad šio aukciono dalyvių fokuse tikrai buvo Antano Krištopaičio akvarelės, taip pat Petro Repšio darbai, kuriems buvo dedikuota atskira aukciono rubrika. Didžiulis ažiotažas kilo dėl Antano Martinaičio drobės „Moteris su statulėle“, kurios kainą aukciono dalyviai pakėlė beveik 60 proc. – iki 2550 eurų“, – sakė Vilniaus aukciono vadovė.
Beje, aršiausiai aukciono dalyviai kovėsi ne dėl pačių brangiausių, tačiau tikrai įsimintinų ir vertingų lotų. Bibliografiniu raritetu vadinamo lenkų ir lietuvių politiko, istoriko ir knygotyrininko, Vilniaus universiteto profesoriaus Joachimo Lelevelio (1786–1861) veikalo „Žvilgsnis į lietuvių tautų senovę ir jų ryšius su herulai“ pradinė kaina pakilo bemaž penkis kartus – septintasis Lietuvoje žinomas šios knygos egzempliorius, atspausdintas Juozapo Zavadskio leidyklos spaustuvėje Vilniuje, parduotas už 480 eurų.
Kitas tikrą mūšį Vilniaus aukcione sukėlęs, tačiau labiausiai visus dalyvius nustebinęs bei nusišypsoti privertęs lotas – XX a. II pusėje guašu mišria technika atliktas plakatas „Nežvejokite uždraustose vietose“. Jo pradinė kaina pakilo daugiau nei du kartus iki 150 eurų. Dukart daugiau už pradinę kainą pasiūlyta ir už siurrealisto Salvadoro Dali (1904–1989) litografiją „Šv. Jurgis ir drakonas“ (1962). Puikus grafikos darbas parduotas už 720 eurų.
Be jau paminėtų lotų, LVI Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Wojciech Święcki, Olego Volosačiaus, Stasio Eidrigevičiaus, Rimo Zigmo Bičiūno, Vladislovo Žiliaus, Danieliaus Sodeikos, Jacques Lipchitz, Adomo Galdiko, Kazio Šimono, Jono Vaičio, Domicelės Tarabildienės, Antano Gabrėno, Rimvydo Jankausko-Kampo, Algio Skačkausko, Vytauto Kasiulio, Algirdo Petrulio ir kitų gerai žinimų autorių darbai.
LVII Vilniaus aukcionas vyks šių metų gegužės 24 d. Tolerancijos centre. Jo meno vertybių rinkinys bus baigtas formuoti per artimiausias kelias savaites.
FAKTAI IR SKAIČIAI
38 000 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduoti kūriniai: XVII a. pab. – XVIII a. sandūroje italų dailininko Giusseppe Rossi paveikslai „Si vis pacem, para bellum“ (Jei nori taikos, ruoškis karui – red.) ir „Bakchantės“
50 – tiek eurų kainavo pigiausias LVI Vilniaus aukciono lotas – 1935 m. Kaune išleistas leidinys „Motina ir vaikas: mėnesinis žurnalas skiriamas priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikatai ir auklėjimui“
1500 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LVI Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis
380 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo Vilniaus aukciono loto, kuriuo tapo Joachimo Lelevelio veikalas „Žvilgsnis į lietuvių tautų senovę ir jų ryšius su herulais“, kaina
26 – tiek procentų LVI Vilniaus aukciono rinkinį sudariusių lotų buvo parduoti už aukštesnę nei nustatyta pradinė kaina
53 – tiek procentų aukcione parduotų lotų sudarė dailės kūriniai
33 – tiek procentų aukcione parduotų lotų sudarė grafikos kūriniai
9 – tiek iš viso ir daugiausia LVI Vilniaus aukcione parduota vieno autoriaus – Petro Repšio – kūrinių
Pranešimą paskelbė: – -, Meno rinkos agentūra, UAB
