Energetikos ministerijos parengta ir pristatyta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija gali užtikrinti tik pirminių energijos šaltinių diversifikaciją, sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA), vienijanti daugiau kaip 90 proc. šalies vėjo energijos gamintojų. Asociacijos teigimu, laikydamasi tokios energetikos politikos Lietuva ir toliau liks priklausoma nuo importuojamo kuro. „Deja šis dokumentas labiau panaši į saviguodos maldelę, nei į energetinės politikos gaires keturiasdešimčiai metų į priekį nusakantį valstybės dokumentą”, – pabrėžia Saulius Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius. Pasak jo, pristatytoje strategijoje kalbama tik apie didžiuosius energetikos projektus, o ne skaičiavimais ir logika pagrįstas šalies energetikos vystymosi gaires. „Lietuva, pasistačiusi atominę elektrinę, suskystintų dujų terminalą, požeminę gamtinių dujų saugyklą, pasiektų viena – dalinai diversifikuotų pirminių energijos išteklių importą. Bet šis pasiekimas nėra energetinė nepriklausomybė, nes vis vien reikėtų įsivežti iškastinį ar branduolinį kurą”, – pabrėžia S. Pikšrys. Asociacijos teigimu, tikrą energetinę nepriklausomybę Lietuva gali pasiekti tik didindama vietinių pirminių energijos išteklių naudojimą – sparčiai vystydama atsinaujinančią energetiką ir diegdama energijos efektyvumo priemones gamybos, perdavimo ir vartojimo srityse. Pagal strategiją, Lietuva energijos efektyvumą iki 2020 metų numato didinti tik po 1,5% kasmet. Taip pat skaičiuoja, kad 2030 m. elektros energijos poreikis Lietuvoje išaugs iki 17 teravatvalandžių (TWh) per metus – tai beveik dvigubai daugiau nei suvartojame šiuo metu (daugiau kaip 9 TWh). S. Pikšrys pabrėžia, kad strategijoje deklaruojama darni ekonomikos plėtra turėtų vykti nedidinant ar nežymiai didinant suvartojamos energijos kiekį, o keliant efektyvumą. Asociacija taip pat atkreipia dėmesį, kad visa energetikos sektoriaus raida naujojoje energetikos strategijoje nagrinėjama atskirai nuo Lietuvos ekonomikos plėtros tendencijų, BVP augimo tempų ir energijos poreikių įvertinimo analizuojamu laikotarpiu. „Vienintelis dalykas strategijoje, kuriam galima pritarti, – tai integracija į Europos elektros energijos tinklus”, – teigia LVEA direktorius. Šiuo metu Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija pateikta derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, derinimas numatytas iki rugsėjo 28 d. Apie Lietuvos vėjo elektrinių asociaciją Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) vienija Lietuvos vėjo energetikos rinkos dalyvius: investuotojus ir įrangos gamintojus bei paslaugų teikėjus. Į vėjo energetiką asociacijos nariai jau yra investavę 136 mln. EUR (470 mln. litų). Šiemet planuojamos investicijos turėtų sudaryti dar 90 mln. EUR (310 mln. litų). Asociacija siekia pritraukti naujų investicijų į vėjo energetikos sektorių Lietuvoje ir propaguoti ekologiškai švarią energetiką. Savo veikla asociacija prisideda prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo ir tarptautinių įsipareigojimų dėl atsinaujinančių energijos išteklių vykdymo. LVEA yra Lietuvos elektros energetikos asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, „Baltijos slėnio”, Europos vėjo energetikos asociacijos (European Wind Energy Association), Pasaulinės vėjo energijos tarybos (Global Wind Energy Council) tikroji narė. LVEA veiklą pradėjo 2005 m. Asociacijos narių vėjo jėgainės jau pagamino 400 mln. kwh elektros energijos.
