Politika ir teisė

Liudas Mažylis. Juodi iššūkiai Europai ir pasauliui

Karas Ukrainoje vyksta. Deja, konkrečių politinių scenarijų, kaip suvaldyti beribius Rusijos užmojus, vakar dar, atrodo, nebuvo. Net ir per pastarąsias dienas, kai Rusijos karinė invazija į Ukrainą buvo daugiau negu tikėtina. Taip, kariškiai juos tokius braižė. Politikai iki paskutinės valandos tikėjosi galėsią veikti ad hoc. Ką dabar ir daro.   

Šįryt pabudome pildantis „juodajam“ variantui. Hibridinis karas, kai bandėm rungtis su Rusija, „kas ką“ nurungs stipresne kalbėsena – jau nebe vienintelis karo formatas. Informacinis karas ir toliau išlieka svarbus. O tuo metu Rusija plačiai ir tikslingai naudoja sparnuotąsias ir balistines raketas, artileriją, bombonešius, tankus, desantinius dalinius prieš savo kaimyninę tautą.

Kaip buvo galima taip žemai morališkai nusiristi? 80 metų moralizavę, kaip jie kažkada pasiaukojo kovoje prieš fašizmą, dabar patys elgiasi taip pat, ir dar blogiau. Juk žino, kad, prie visų mūsų kalbų apie paramą, Ukraina yra palikta kautis su Rusija – karine prasme – vieniša. Rusija bet kada gali subombarduoti Kijevą. Tą jau ir daro banga po bangos. Ukraina negali subombarduoti Kremliaus. Rusija gali pareikalauti Donecko. O tai gal aš tada galiu pareikalauti Kaliningrado? Na, kažkaip negaliu. Beje, man tų žemių tai ir nereikia. Tik kur čia moralė, man neaišku.

Diplomatinės kalbos Rusija klausytis apskritai nesirengia: tai tapo aišku, kai Kremlius oficialiai pripažino apsišaukėliškus Ukrainos regionus (iš tiesų tai jų teritorijų dalis, nenurodant, kur toji „jų“ teritorija baigiasi).  

O kokie scenarijai mūsuose, koks mūsų, Vakarų valstybių, apsisprendimas? Kad „remiame“ Ukrainą vieningai – sušukti nepakanka. Tą padarėme vakar neeiliniame Europos liaudies partijos frakcijos posėdyje. Dalis jungėmės iš Briuselio, dalis – iš Vilniaus. Pakalbėjome vieningai. Bet tai buvo jau vakar. Įžiebti karą Europoje bus didžiulė gėda rusų tautai (nes diktatoriai nebūna amžini, o tautai gėda lieka dešimtmečiams) – tai pasakiau Europos Parlamente prieš kažkiek savaičių. Pakartoti tai ir šiandien – nepakanka.  

Dar tik tariamės dėl sankcijų Rusijai. Na, geriau negu nieko. Vokietija pareiškė išgyvensianti be „Nord Stream 2“. Geriau negu nieko. Į Ruklą – joje buvome užvakar – siunčiama daugiau Vakarų valstybių pajėgų. Geriau negu nieko. Aktyvuojama veiksena NATO Rytų ir Pietų flanguose. T. y., pas mus. Žodžiai: užvakar ir vakar, kalbėdami apie Rusiją, jau vartojome žodžius „banditizmas“, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen šiandien pasakė – „barbarizmas“. Čia ne apie Donbasą ar Ukrainą. Čia apie tai, kad užsipulta egzistavusi pasaulio tvarka. Rusija praras bet kokią technologinę paramą iš Vakarų (vakar dar gaudavo), užšaldomi turimi finansiniai Rusijos resursai, nusitaikoma prieš bankus (geriau negu nieko).

Bet paramos Ukrainai reikia skubiai, ir ne tik moralinės.

Aišku, kad nutįso eilės prie produktų, prie degalų, prie grynųjų. Kamščiai prie išvažiavimo iš Kijevo – teisė pabėgti iš miesto. Žinome iš istorijos, kad, karui artėjant, sunku modeliuoti savo veiksmus iš anksto. Iš Kijevo trauktis į kaimiškas teritorijas dar vakar neatrodė būtinybė. Bet tai buvo vakar.

Yra du kraštutiniai scenarijai. Vienas – melstis ir maldauti. Gal tu, Putinai, vis dar susiprask. Tą padarė JT generalinis sekretorius. Putinas žudo žmones, o mes maldaujam sustoti. Neklauso.

Kitas scenarijus – teisingo, simetriško, bet kraštutinio atsako. Šalinti Rusiją iš visur. Jungtinės Tautos – nebe ta arena, kur priimami veiksmingi sprendimai. Tai jau seniai arena Rusijos patyčioms. Tai gal skelbkim to pokario istorijos pabaigą. Jungtinių Tautų Saugumo taryba yra suformuota iš valstybių – Antrojo pasaulinio karo laimėtojų. Gal dabar jau gana? Dabar jau Rusija – agresorius. Vienareikšmiškai. Tai spręsti apie „pasaulio tvarką“ jai jau ne vieta. Nuo šiandien.

Ukraina nutraukė diplomatinius santykius su Rusija. Veiksmas simbolinis, o kartu ir istorinis: tai jau paskutinis žingsnis atžvilgiu tautos, su kuria Ukraina labai artima; daugybė ukrainiečių vartoja rusų kalbą, bet atsispiria brukamam Kremliaus mąstymui.

Šalinti ne tik iš bankų sistemos (tą aptarėme jau užvakar, vakar). Ne tik iš strateginių sektorių. Ar mes negalim atimti iš Rusijos balso jėgos įtikinėti pasaulį jų banditiškomis (iš tiesų) tiesomis? Rusija išsėmė gražbylystės resursus. Dabar kalba banditų kalba. Reikės pasiekti, kad ji liktų bebalsė. Ir jau tikrai pašalinti iš visų tarptautinių sporto varžybų. Tegu toji jų čiuožėja nuėjusi paverkia Putinui ant peties. Tegul kurį laiką nepasportuoja. Kaip šaukia – taip ir atliepti.

Žinoma, tie scenarijai kraštutiniai. Melstis ir laukti malonės? Maldauti sudėti ginklus? Ar žiebti per nagus ir tegu nešdinasi sau kad ir už Uralo?

Nuo ryto žiniasklaida informaciją skleidė ribotai. BBC, kuriuo taip pasitikėdavau, transliuoja ištisai, bet operatyvios informacijos nedaug. Rusija kryptingai bombarduoja Ukrainos karinės infrastruktūros objektus. Tikrai ne vien Ukrainos rytuose. Ivano Frankivskas – vakaruose. Ten, kur link evakuojama Lietuvos ambasada. Panašu, kad antžeminės rusų pajėgos sieks atkirsti Ukrainos dalinius Rytų Ukrainoje nuo sostinės Kijevo. Renkamos žinios iš privačių asmenų apie jų girdėtus sprogimus. Pavyzdžiui, aš gavau žinių, kad rusai nedidele raketa sunaikino civilinės gynybos būstinę prie Nežino. „Ar girdisi sprogimai“… Girdisi. Girdisi reikalavimai ukrainiečiams sudėti ginklus. Yra kažkiek numuštų rusiškų lėktuvų.  Kur kas informatyvesnis šaltinis – CNN. Jie bent jau disponuoja kai kuria stebėsena iš oro.

Karai išskiria tautas.

Ukraina puolama ir iš Baltarusijos. Naudojama Baltarusijos teritorija ir oro erdvė. (Mūsų artimųjų rytinių kaimynų diktatorius teigia, kad Baltarusija nekariauja).

Ukraina tvirtai pasisuko link vakarietiškų vertybių. Ukraina jau laimėjo ilgiems dešimtmečiams.

Naktis juoda, bet naktys nesitęsia amžinai.

Pranešimą paskelbė: Simona Sutkute, Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuras

carvertical VIN patikra

Parašykite komentarą