Lietuvos verslas dėl neapmokėtų sąskaitų kasmet į nuostolius nurašo 1,4% pajamų, rodo bendrovės „Intrum Justitia“ kasmet atliekamas mokėjimų Europoje tyrimas „European Payment Report 2017“. Tai sudaro daugiau nei 104 mln. eurų, nes, pavyzdžiui, 2015 m. Statistikos departamento duomenimis, visų juridinių asmenų apyvarta siekė 74,7 mlrd. eurų.
Tačiau į mokėjimų vėlavimą mūsų šalyje žvelgiama kur kas šaltakraujiškiau nei daugumoje Europos valstybių. Tik 19% tyrimo metu apklaustų Lietuvos verslininkų sakė, kad vėluojantys mokėjimai paveiks jų įmonių pajamas, kai Europoje šį pavojų įžvelgia 40% verslininkų. Dar ramiau lietuviai žvelgia į vėluojančių mokėjimų poveikį įmonių likvidumui – tokį pavojų įžvelgia vos 12% šalies verslininkų, kai Europoje ši dalis siekia 42%.
„Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, Europos verslo žemėlapyje jau įsitvirtino Šiaurės šalių regione – ekonomikos augimas leidžia optimistiškiau žvelgti į ateitį, o visa verslo aplinka kur kas nepakančiau žvelgia į mokėjimų vėlavimą nei, tarkime, Pietų Europos šalyse, kur su sąskaitos neretai apmokamos tik po 40-50 dienų. Kita vertus, Lietuvoje pastaraisiais metais ženkliai išaugo sąskaitų finansavimo paslaugų apimtys – specializuotos įmonės šioje srityje pakeitė mažiau lanksčius bankus ir šiandien gali smulkiam ir vidutiniam verslui pasiūlyti specialiai jiems pritaikytus sprendimus. Tai verslui leidžia jaustis saugiau ir tiksliau planuoti finansinius srautus“, – tyrimo rezultatus komentuoja bendrovės didžiausios Lietuvoje nebankinės sąskaitų finansavimo bendrovės „SME Finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas.
„SME Finance“ 2017 m. jau finansavo 20 mln. EUR vertės klientų sąskaitų, o bendrovės paskolų portfelis šiuo metu siekia 5 mln. EUR. Šiuo metu per mėnesį „SME Finance“ finansuoja 2-2,5 mln. EUR vertės smulkaus ir vidutinio verslo sąskaitų.
„Intrum Justitia“ tyrimas, pasak „SME Finance“ vadovo, Lietuvoje išryškino ir ne vien optimistines tendencijas.
„Požiūris į ateitį Lietuvoje kiek suprastėjo – jei 2016 m. tik 7% verslininkų manė, kad jų skolininkų skaičius augs, šiais metais ši dalis padidėjo iki 16%”, – pastebi M. Mikalajūnas.
Dar vienas Lietuvos verslo išskirtinumas kalbant apie mokėjimų vėlavimą, yra tai, kad jis itin mažai domisi teisinėmis galimybėmis, kurias kovai su vėluojančiais mokėjimais siūlo Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymai.
Tik 7% Lietuvos verslininkų sakė žiną apie Europos Sąjungos vėluojančių mokėjimų direktyvą (Europoje ją žino 31% verslininkų) ir tik 15% žino apie šalyje priimtus įstatymus (Europoje vidutiniškai savo šalies įstatymus reguliuojančius mokėjimų vėlavimą žino 57% verslininkų).
„Lietuvos verslas linkęs pasitikėti pirmiausia pačiu savimi ir gana skeptiškai žvelgia į valstybės institucijų galimybes jam padėti. Tai atsispindi ir šiame tyrime – 65% verslininkų Lietuvoje, lygiai tiek pat kiek ir vidutiniškai Europoje, norėtų, kad būtų imtasi veiksmų dėl vėluojančių mokėjimų. Tačiau jei Europoje dauguma (35%) norėtų, kad sprendimus priimtų valstybė, Lietuvoje net 46% verslininkų mano, jog tai turėtų būti savanoriška verslo iniciatyva“, – skirtingus Lietuvos ir Europos verslo požiūrius komentuoja „SME Finance“ vadovas.
Į Lietuvos įstatymus perkėlus ES vėluojančių mokėjimų direktyvos reikalavimus, šiuo metu numatytas ilgiausias verslo sąskaitų verslui apmokėjimo terminas yra 60 kalendorinių dienų, o viešojo sektoriaus mokėjimas verslui turi būti atlikti per 30 kalendorinių dienų. Šių terminų išlygos taip pat numatytos įstatymuose.
Palūkanos už vėluojančias sąskaitas pagal Lietuvos įstatymus turi būti skaičiuojamos remiantis Europos centrinio banko taikoma palūkanų norma, padidinus ją 8 procentiniais punktais. Minimali fiksuota suma už dėl vėluojančio mokėjimo patirtą žalą yra 40 EUR.
„ES direktyvos perkėlimą į nacionalinius teisės aktus tyrę specialistai išsakė nuomonę, kad joje numatytos žalos kompensavimo sumos yra per mažos, kad darytų įtaką. Matyt, panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos verslininkai, linkę mokėjimų vėlavimo klausimą spręsti tiesiogiai su partneriais“, – sako didžiausios šalyje nebankinės sąskaitų finansavimo įmonės „SME Finance“ vadovas M. Mikalajūnas.
Pranešimą paskelbė : Ieva Šimkūnaitė-Jansonienė, KPMS ir partneriai
