Studijos

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“ atidaryme

Gerbiami ministrai, Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, parodos rengėjai ir kultūros pasaulio darbštuoliai,

šiandien atidaroma tarptautinė paroda ne tik pristato Baltijos šalių simbolizmo dailę, bet aprėpia ir kitas simbolines prasmes. Istorija į gyvą simbolių versmę įlieja naujas reikšmes, ir bendras paveikslas nušvinta vis kitokiais atspalviais.

Visų pirma, ši paroda – tai įkvepiantis bendrystės simbolis, išsiskleidęs prieš dvejus metus, kai minėdamos savo valstybingumo šimtmečius, trys Baltijos kaimynės sesės sutelkė jėgas jungtiniam ambicingam meniniam projektui Paryžiuje, įkūnijusiam įvairiomis istorinėmis patirtimis grįstą mūsų šalių kultūrinį bendrumą ir Baltijos regiono savitumą.

Tačiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūrų kūrybingumą atskleidžiantis fenomenas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo unikalus, tik šiam Baltijos regionui būdingas reiškinys. Atidžiau pažvelgus, jis kartu reflektuoja ir bendras Europos kultūros tendencijas, liudija bendraeuropietiškus bruožus. Simboliška, kad paroda, pristatyta ir eksponuota Paryžiuje – ten, iš kur XIX amžiuje į Europą sklido simbolizmo idėjos – šiandien keliauja per kraštus, kur šios idėjos skleidėsi, įgydamos savitus pavidalus ir naujas prasmes, bet liudydamos visų mūsų europinę tapatybę.

Amžių sandūroje simboliai tapo menine priemone naujai realybei kurti. Simbolizmo srovės sekėjų naudota mitų, legendų ir alegorijų kalba žadino ir stiprino tautinį sąmoningumą, ilgainiui išryškino ir politinius siekinius, o galiausiai vėrė Baltijos šalims kelią į nepriklausomų valstybių atsiradimą 1918 metais.

Taip intensyvi kultūros sklaida atspindėjo visuomeninius pokyčius, o ilgainiui subrandino tautai poreikį turėti ir politinius namus. Pasak iškilaus lietuvių filosofo Antano Maceinos – „tautos buveinę“, kupiną kultūrinės gyvybės ir savasties, įkvepiančios ir įpareigojančios ją pažinti, puoselėti ir perduoti ateities kartoms.

Dar vienas, netikėtas ir sopulio kupinas simbolis – Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus ilgamečio vadovo, ryškios Lietuvos kultūros pasaulio asmenybės, vieno iš šios prieš dvejus metus Paryžiuje surengtos parodos sumanytojų ir rengėjų Osvaldo Daugelio netektis. Šviesaus atminimo mūsų šalies dailės istorijos tyrėjas ir muziejininkystės Maestro, pratęsęs Pauliaus Galaunės darbus ir, kaip man sakė, tarp kolegų vadintas „antruoju Galaune“, visą gyvenimą pašventė tam, kad iškiliausia Lietuvos simbolizmo figūra – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, o ir visas Lietuvos meno lobynas, taptų žinomas pasauliui ir liudytų mūsų kultūrinės tapatybės europietiškąją dimensiją.

Skaudu, bet labai simboliška, kad jo siekius įkūnijantis projektas Lietuvoje pristatomas šiandien, kai Kaune Lietuva atsisveikina su šia iškilia asmenybe, o rytoj jis bus palydėtas amžinojo poilsio.

Tikiu, kad parodos erdvėse lankytojai pasisems įkvėpimo, pajus sielos ieškojimų troškulį, išlaisvins savo nuojautą bei vaizduotę ir prisilies prie šviesių idealų. Atverdami simbolių reikšmes dar kartą patirsime universalią kultūros galią. Ji jungia mus. Ji sieja praeitį ir dabartį, bylodama apie tai, kad be kultūros nebus ateities.

Visiems linkiu malonių potyrių akims ir sielai!

Gitanas Nausėda,

Lietuvos Respublikos Prezidentas

Pranešimą paskelbė: Antanas Manstavičius, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą