Politika ir teisė

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba „Globalios Lietuvos“ forume „Lietuvių Chartai 70: diaspora – nepriklausomai Lietuvai“

Jūsų Ekscelencija Prezidente Valdai Adamkau,

Seimo Pirmininke Viktorai Pranckieti,

Vilniaus Arkivyskupe Gintarai Grušai,

Mieli viso pasaulio lietuviai,

sveikinu visus, šiandien susirinkusius į lietuvių tautos bendrystės šventę – forumą, skirtą Lietuvių Chartos 70 metų sukakčiai paminėti. Šis dokumentas aiškiai nurodė, kad „lietuvis lieka lietuviu visur ir visada“. Tai yra puikus priesakas tolesnėms mūsų pastangoms siekti visų tautiečių vienybės.

Vienos Lietuvos idėją aš kėliau rinkimų kampanijos metu. Ir toliau ketinu siekti, kad nyktų viso pasaulio lietuvius skiriantys barjerai, ir kad mes visi galėtume dirbti vardan tos Lietuvos. Nes nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių – visi mes esame viena tauta.

Šią tiesą savo gyvenimu ir darbais pagrindė Prezidentas Valdas Adamkus. Džiaugiuosi, kad jis šiandien yra čia, su mumis, ir kad toliau liudija mums, kiek daug pilietiška ir aktyvi lietuvių diaspora gali duoti mūsų šaliai.

Lietuvos išeivija, apie kurią mes šiandien kalbame, formavosi daugiau nei šimtą metų. Prie to prisidėjo daugelis veiksnių: karai, okupacijos, politinės ir ekonominės suirutės. Kartais – noras pažinti ir išmokti, kartais – viltis, kad geresnį gyvenimą sau ir savo šeimai pavyks susikurti užsienyje.

Per tą laiką netrūko išbandymų ir mėginimų palaužti pasaulio lietuvių vienybę. Tačiau kritiniai valstybės istorijos momentai kaskart tapdavo proga pajusti lietuvių diasporos susitelkimą, solidarumą ir aktyvų palaikymą. Taip buvo 1918-aisiais metais, atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę. Taip buvo ir gūdžiais sovietinės okupacijos metais. Taip buvo ir 1990-aisiais metais, kai sugebėjome atgauti nepriklausomybę.

Užsienyje gyvenantys lietuviai savo kapitalu, žiniomis, ryšiais ir pilietiniu aktyvumu prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo. Jie padėjo siekti tarptautinio pripažinimo, nacionalinio saugumo, socialinio ir ekonominio augimo.

Mes žinome: ne visiems užsienio lietuviams pavyksta išlaikyti tvirtą asmeninį ryšį su Lietuva, ypač vėlesnėse kartose, kai ji tampa pasakojimu apie seniai prabėgusias tėvų ir senelių jaunystės dienas. Ne visi nori ir gali sugrįžti į Lietuvą. Tačiau kiekvienas lietuvis, kokia kalba jis bekalbėtų ar kiek tradicijų žinotų, yra svarbi mūsų šalies jungtis su plačiuoju pasauliu. Šiuos ryšius mes privalome puoselėti bei tinkamai išnaudoti.

Patys sau turime atsakyti, ar šiandien jau esame perpratę didžiulį diasporos potencialą, ar esame padarę viską, kad būtų išlaikyta ir sustiprinta šalies minkštoji galia užsienyje, ir ar mūsų pasauliui paskolinti talentai gali jaustis laukiami namuose. Tik atsakę į šiuos klausimus, žinosime, ką daryti toliau.

Žinoma, galima būtų teigti, kad per beveik 30 nepriklausomybės metų Lietuvos valstybė nemažai nuveikė, kurdama diasporos politiką. Valstybės institucijos palaiko ryšius su užsienio lietuviais ir dalyvauja sprendžiant diasporai svarbius klausimus. Siekiant išsaugoti užsienio lietuvių tapatybę, svarbų vaidmenį atlieka parama formaliajam ir neformaliajam ugdymui. Jauni išeivijos lietuviai šiandien turi galimybių atvykti į stažuotes Lietuvoje, mokytis lietuvių kalbos ir susikurti asmeninį ryšį su mūsų šalimi.

Taip pat pasiekta pažanga teikiant informaciją tiems užsienio lietuviams, kurie nori sugrįžti. Lietuvos vykdoma valstybės ir diasporos partnerystės programa – „Globali Lietuva“ – tarptautiniu lygmeniu vertinama kaip Europos inovacijų politikoje pavyzdys. Į diasporos politiką vis aktyviau įsitraukia ne tik Seimas ir Vyriausybė, bet ir savivaldybės. Svarbus pasiekimas – tai, kad jau kitais metais užsienio lietuviai pirmą kartą atskiroje vienmandatėje apygardoje rinks Seimo narį.

Ir vis dėlto ateityje mūsų laukia dar daugiau darbų. Efektyvi ir visa apimanti diasporos politika turi tapti vienu iš Valstybės pažangos strategijos kūrimo prioritetų. Visos valstybės institucijos, planuodamos metų darbus ir veiklas, privalo nepamiršti aktualių diasporos klausimų. Rengiant teisės aktus, būtina įvertinti, kokią įtaką jie turės ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantiems mūsų tautiečiams.

Daugiau dėmesio reikia skirti ir į Lietuvą grįžtančių lietuvių problemoms. Mūsų valstybė turi ne tik juos kviesti, bet ir iš tiesų laukti bei priimti. Būtina užtikrinti sklandžią išeivių vaikų integraciją, nes tai dažnai lemia jaunų šeimų apsisprendimą. Čia matau rimtą iššūkį Lietuvos švietimo sistemai ir atskiroms savivaldybėms.

Taip pat tenka konstatuoti, kad mes patys esame sukūrę nereikalingų trukdžių ir barjerų tarp tų, kurie gyvename Lietuvoje, ir tų, kurie šiuo metu yra išvykę. Šiemet surengtame referendume dėl pilietybės išsaugojimo net 74 procentai atėjusių balsuoti pritarė šio klausimo sprendimui, ir tik aukšta kartelė sukliudė pakeisti Konstituciją. Tai reiškia, kad privalome toliau kantriai dirbti, skatindami tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje gyvenančių tautiečių pilietinį aktyvumą.

Mums reikia išlaikyti ryšius su diaspora, nes Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės. Kur begyventų ir ką beveiktų, lietuviai priklauso vienai tautai ir yra glaudžiai susiję su mūsų valstybe. Todėl privalome telkti jėgas, veikti kryptingai ir vieningai. Turime ir toliau laikytis Lietuvių Chartos dvasios. Todėl kviečiu Jus visus: darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu kovokime už nepriklausomą Lietuvos valstybę ir visų jos žmonių gerovę!

Pranešimą paskelbė: Paulius Kalmantas, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Parašykite komentarą