Gerbiamieji,
simboliška, kad antkapinį paminklą Adolfui Ramanauskui-Vanagui atidengiame vos dienai praėjus po vakar paminėtos Tarptautinės mokytojų dienos. Simboliška ne tik todėl, kad Adolfas Ramanauskas prieš išeidamas į partizanus dirbo mokytoju ir dėstė mokytojų seminarijoje. Bet ir todėl, kad visas jo gyvenimas, taip pat ir žūtis, tapo mums istorine Tėvynės meilės, pasiaukojimo už jos Laisvę pamoka.
Taip, tai labai skaudi pamoka, kainavusi Lietuvai dešimtis tūkstančius gyvybių. Bet ji mus išmokė, kad laisvę mylintys lietuviai yra stipresni už brutalią prievartą, kad jų nepalaužė išdavystės, kankinimai, žudymai, artimųjų palaikų išniekinimas. Šioje pamokoje sužinojome, kokios didelės reikėjo aukos, kokia didelė kaina yra sumokėta už tai, kad mes galėtume naudotis jos vaisiais – gyventi laisvėje ir taikoje.
Šiandien tęsiame pamoką jau žinodami, kad tiesa anksčiau ar vėliau nugali. Vanago budeliai tikėjosi, kad išniekinę jo palaikus, pakasę juos nežinomame kape Našlaičių kapinėse jie amžiams palaidos ir jo atminimą. Koks gi panašus yra visų okupantų mąstymas – šimtmečiu anksčiau lygiai taip pat mąstė sukilėlių Kalinausko ir Sierakausko budeliai, juos užkasdami nežinomame kape ant Gedimino kalno! Tačiau nė vienų engėjų sumanymas nepavyko, kaip tik, pasitarnavo dar didesnei laisvės kovotojų šlovei – mes atradome ir garbingai palaidojome ir devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių savo didvyrius, jų vardas dabar žinomas kiekvienam Lietuvos vaikui, kiekvienam iš mūsų. Gali būti, kad kai kurių laisvės kovotojų palaikų galbūt niekada nerasime, bet mes nenustosime jų ieškoti, kaupti istorinių žinių apie jų gyvenimus, paaukotus vardan Lietuvos laisvės. O šis paminklas A. Ramanauskui-Vanagui – tai paminklas ir visiems jo bendražygiams, kurie dar neatgulė garbinguose kapuose, nors jų auka lieka ir visuomet liks mūsų atmintyje.
Šiandien galime išreikšti savo amžiną padėką ir pagarbą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui ir visiems, kam jis vadovavo, šiuo antkapiniu paminklu. Tačiau vien paminklų negana tam, kad iš tiesų įamžintume praeities herojų žygdarbius. Turime tęsti jų darbus, siekti jų svajonių išpildymo. Tai bus tikroji mūsų, gyvųjų, – gyva ir nuolatinė, – pagarba ir padėka žuvusiesiems už Lietuvos laisvę. Laisva, klestinti, demokratiška Lietuvos valstybė – pats svarbiausias paminklas partizanams, jų pasiaukojančio gyvenimo, atkaklios kovos ir atminimo įprasminimas.
Pranešimą paskelbė: Paulius Kalmantas, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
