Lietuvos lizingo rinka po karantino metu patirto nuosmukio trečią metų ketvirtį stabilizavosi, o metų pabaigos laukiama su pozityviomis nuotaikomis. Visos Europos lizingo bendrovėms stipriai nukentėjus nuo koronaviruso, Lietuva šioje srityje išsiskiria greitu atsigavimu.
Pastebi stabilizavimosi tendenciją
Remiantis naujausiais Lietuvos bankų asociacijos ir „Regitros“ duomenimis, nors šalies lizingo rinkoje ir buvo jaučiamas stiprus momentinis karantino poveikis, kritimas nebėra toks žymus. Tiesa, atskirų sektorių, t. y. komercinio transporto, lizingo rinka krito kone dvigubai, tuo tarpu lengvųjų automobilių lizingo rinka šiemet mažėjo kiek daugiau nei 20 proc. Pasak Lietuvos bankų asociacijos Lizingo komiteto pirmininko ir „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo generalinio direktoriaus Laimono Belicko, kasmėnesiniai registracijų duomenys leidžia tikėtis gana teigiamo metų galo.
Per rugpjūčio mėnesį šalies lizingo rinkos bendrovės finansavo turto už 109 mln. eurų, kai pernai tą patį mėnesį lizingo būdu buvo įsigyta turto už 137 mln. eurų. Nors skirtumas gana ženklus, didžiausią įtaką darė komercinio transporto pirkimų mažėjimas Lietuvoje. Dėl Mobilumo paketo ir nestabilios aplinkos, investicijų šalyje atliekama žymiai mažiau, o dėmesys nukreipiamas į dalies verslo perkėlimą į kitas šalis.
Dera prisiminti, kad naujai pasirašytų lizingo sutarčių suma balandį buvo sumažėjusi beveik per pusę, kitais pirmojo metų pusmečio mėnesiais augo nuosekliai, o rugpjūtį sudarė 109 mln. eurų. Tai – 11,24 proc. mažiau nei geriausią metų pradžios mėn. vasarį ir 5,39 proc. mažiau nei liepą.
Rugpjūčio mėnesio pabaigoje lizingo portfelio suma siekė 2,858 mlrd. eurų. Tai – tik 0,38 proc. mažiau nei liepą. Vis tik lyginant 2020 ir 2019 metų rugpjūčio mėn. rezultatus, šiemet lizingo portfelis yra beveik 6,5 proc. mažesnis.
Didžiausia įtaka – dėl komercinio transporto
Kalbėdamas apie rinkos rezultatų pokyčius, L. Belickas pabrėžia, kad jiems įtaką darė ne tik pandemija, bet ir ES mastu priimti teisės aktai: „Komercinio transporto finansavimas Lietuvoje sudarė kone pusę visos lizingo rinkos. Tačiau tiek dėl koronaviruso, tiek ir dėl Mobilumo paketo, tokių transporto priemonių pirkimas yra stipriai sumažėjęs. Susiduriame su realybe, kad didieji Lietuvos vežėjai, kurie savo ruožtu yra ir didieji EU vežėjai, dalį verslo perkelia į Lenkiją, Vokietiją ar kitas parankesnes šalis.“
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį pasirašytų kelių transporto priemonių lizingo sutarčių vertė siekė 162,58 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais – 490,68 mln. eurų. Vilkikų ir priekabų lizingo sutarčių vertė sumažėjo 3 ir daugiau kartų.
Priešinga situacija stebima kituose lizingo rinkai svarbiuose – įvairios paskirties įrangos bei technikos ir lengvųjų automobilių – sektoriuose. „Sugrįžome į visiškai aktyvų laiką: automobilių prekyba atsigavo, todėl pardavėjai dirba visu pajėgumu, o naujų lengvųjų transporto priemonių tenka laukti ir keletą mėnesių. Teigiami metai žemės ūkio sektoriuje lėmė ir technikos lizingo rinkos aktyvumą. Čia sulėtėjimo nematome. Statybinės ir krovos technikos, medicininės ir kitos įvairios įrangos įsigyjama taip pat gan aktyviai“, – pabrėžė L. Belickas.
Finansavimo sąlygos išliko panašios
„UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo generalinio direktoriaus teigimu, nors metų pradžioje netrūko neužtikrintumo ar net panikos, o verslai, taip pat ir lizingo bendrovės, mokėsi gyventi naujose sąlygose, šiandien finansuojama noriai. Esminiai skirtumai priimant finansavimo sprendimą – atsižvelgiama į įmonių atsparumą dabartinei situacijai, pvz., Mobilumo paketo įtaką, įvestas naujas atsparumo COVID-19 pandemijai kriterijus. Didelės rizikos sektoriams tai gali apsunkinti finansavimo galimybes.
„Jei įmonė veikia turizmo srityje, vien veiklos sektorius gali tapti motyvu nefinansuoti ar finansuoti labai konservatyviomis sąlygomis. Vežėjų bendrovėms rizikos faktoriumi tampa Mobilumo paketas, mat dėl naujų teisės aktų keičiasi verslo aplinka, auga verslo kaštai. Tai ypač aktualu kalbant apie mažus vežėjus – kai kuriems jų šiandien yra sunkiau nei anksčiau“, – sakė L. Belickas.
Vis tik finansavimo sprendimas, pirmiausia, yra paremtas išsamiu situacijos vertinimu. Jei bendrovė aiškiai žino, kaip vykdys veiklą pasikeitus rinkos sąlygoms, kaip susitvarkys su Mobilumo paketo reikalavimais ir pasekmėmis, bei geba argumentuotai motyvuoti, jog visa tai neturės neigiamos įtakos verslui, galimybės gauti finansavimą išauga.
Europoje – stipriai kritęs pelnas
Tuo tarpu bendrus veiklos rezultatus suskaičiavusios Europos lizingo bendrovės konstatuoja, kad pandemija turėjo ryškų poveikį Europos lizingo rinkai. „Leaseurope“ – Europos lizingo asociacijų federacijos – duomenys rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį dauguma regiono įmonių veiklos rodiklių gerokai blogėjo.
„2020 m. antrąjį ketvirtį bendras ikimokestinis didžiųjų Europos lizingo bendrovių pelnas sumažėjo perpus (-50,3 proc.), lyginant su tuo pačiu ketvirčiu praėjusiais metais. Tuo tarpu vidutinis svertinis pelningumas nukrito beveik 30 proc. Verta pastebėti, kad tai labiausiai lėmė ne koks dramatiškas pajamų sumažėjimas, o išaugę paskolų atidėjimų skaičiai“, – teigė L.Belickas.
Lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, tuo pačiu metu šiais metais sumažėjo ir bendrovių veiklos pajamos bei sąnaudos: atitinkamai -9,3 proc. ir -11,2 proc. Vidutinis sąnaudų ir pajamų santykis pagerėjo 1,3 procentinio punkto ir siekė 45,3 proc., o svertinis vidutinis sąnaudų ir pajamų santykis išliko nepakitęs – sudarė apie 50 proc.
Pranešimą paskelbė: Vilius Mackonis, „Virtuozai”, rinkodaros ir komunikacijos agentūra (MB Virtuosus)
