Šiandien Europos Komisijos atstovybėje įvykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyta 2009 m. pavasario visuomenės nuomonės tyrimo nacionalinė ataskaita. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai ir toliau lieka vienais didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalininkų – net 71% mano (2 procentiniais punktais daugiau nei 2008 m. rudenį), kad ES narystė naudinga šaliai ir šia prasme nedaug atsilieka nuo didžiausių euroentuziastų – slovakų (80%), airių, estų, ir danų. Lietuvos gyventojams Europos Sąjunga visų pirma reiškia laisvę keliauti, studijuoti ir dirbti kitose ES šalyse, o Europos tapatybė remiasi dviem kertiniais elementais aukštu socialinės apsaugos lygiu ir demokratijos vertybėmis. Socialinės gerovės valstybės idėja kaip europietiškos tapatybės išraiška lietuviams yra labiausiai būdinga visoje ES; net Švedijoje jį kaip svarbų elementą įvardijo mažiau žmonių (vs 44%). Lyginant su 2008 m. rudeniu, manančiųjų, kad ekonominė padėtis Lietuvoje yra gera, sumažėjo beveik dvigubai – nuo 15% iki 8%. Kaimyninėje Latvijoje gerai padėtį vertino tik 2%, Estijoje – 20% piliečių, o ES vidurkis sumažėjo nuo 29% iki 20%. Ypatingą nerimą Lietuvos gyventojams kelia blogėjanti situacija darbo rinkoje – rudenį 21% respondentų manė, kad darbo rinkoje susiklosčiusi situacija yra gera, šiandien optimistais išlieka septynis kartus mažiau – vos 3% , Latvijoje – 2%, o Estijoje – 8% gyventojų. Palyginimui, 2007 m. rudenį net 31% Lietuvos piliečių gerai vertino ekonominę situacija, o net 50% Lietuvos gyventojų teigiamai pasisakė apie padėtį darbo rinkoje. Nepaisant pesimistinių nuotaikų (ypač darbo rinkoje), net 52% teigiamai vertina namų ūkio finansų padėtį ir mano, kad ateinantys metai bus geresni (18%, kai tuo tarpu 2008 m. rudenį – tik 10%). Paklausti, kas efektyviausiai galėtų tvarkyti su ekonominės krizės padariniais, 27% įvardija Europos Sąjungą, 17% Tarptautinį valiutos fondą ir tik 10% – Lietuvos Vyriausybę. Tai atspindi bendrą visų europiečių nuomonę, kurie nori patikėti globalios krizės sprendimą tarptautinėms organizacijoms. Panašiai kaip ir europiečiai, lietuviai mano, kad parama mažoms įmonėms (41%), parama bedarbiams (26%) ir investicijos į energetiką (26%) yra tinkamiausios priemonės įveikti krizę. Beveik septyni iš dešimties apklaustųjų Lietuvoje svarbiausiu finansinių namų ūkio prioritetu laiko sąskaitų apmokėjimą, penki iš dešimties – santaupas. Per dvejus paskutinius metus Lietuvoje smarkiai krito užtikrintumas pensijų ateitimi – nuo 43% iki 23%, kai ES vidurkis liko beveik nepakitęs – 39%. Didžiausią nerimą Lietuvos piliečiams, kaip ir daugumai visos Europos Sąjungos gyventojų, kelia nedarbas (53%, +39 proc. punktai) ir ekonominė padėtis (48%, +12 proc. punktų) ir mokesčiai (22%, +10 proc. punktų). Savo ruožtu, infliacija, anksčiau nuolat minima kaip viena iš svarbiausių problemų, šiandien nekelia jokios baimės Lietuvos gyventojams. Skirtingai negu lietuviai, ES piliečiai yra žymiai labiau sunerimę dėl imigracijos, aplinkos ir terorizmo. Net 74% Lietuvos gyventojų labai optimistiškai vertina ES ateitį po 20 metų. Jų nuomone, tam, kad ateityje Europos Sąjunga būtų stipresnė, labiausiai reikėtų pabrėžti ekonominius, energetinius ir socialinius klausimus, kovą su nusikalstamumu, o mažiausio dėmesio nusipelno kultūros politika, Europos gynybos politika, moksliniai tyrimai. Šis standartinis Eurobarometro tyrimas atliktas „TNS Opinion & Social”. 2009 m. birželio 12-25 dienomis tiesiogiai apklausti 1016 respondentai. Nacionalinę tyrimo ataskaitą parengė sociologas dr. Mindaugas Degutis. Nacionalinės apklausos rezultatų ataskaita, santrauka ir pristatymo skaidrės skelbiami Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje interneto tinklalapyje: http://www.europa.eu/lietuva
