Verslas

Lietuvos emocinis klimatas per koronaviruso pandemiją: emocijos rimsta, žmonės daugiau laiko skiria maloniems dalykams

„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ Lietuvos emocinio klimato ketvirtoji tyrimo banga, atlikta  Covid-19 karantino metu, rodo, kad žmonių emocinė būsena, karantino pradžioje dramatiškai pablogėjusi, iš lėto gerėja.

Tyrimą gegužės 19-21 d. atliko UAB „Žmogaus studijų centras“ ir UAB „Baltijos tyrimai“. Tyrimo partneris – draudimo bendrovė „Gjensidige“. Tyrimas remiasi atliktomis reprezentatyviomis 18-74 m.  Lietuvos gyventojų apklausomis.

Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25-30 dienomis parodė stiprią pradinę emocinę reakciją į krizę: patiriančių nerimą, lyginant su 2018 m., padaugėjo beveik pustrečio karto, liūdesį – daugiau nei du kartus, pyktį – beveik dvigubai

Praėjus nuo karantino pradžios daugiau nei dviem mėnesiams (tyrimas atliktas 2020 m. gegužės 19-21 d.), emocijos, karantino sąlygoms švelnėjant, iš lėto rimsta, bet ne visos vienodai. Tolygiai mažėja  patiriančių nerimą, jų sumažėjo nuo 64,3 iki 41,1 procento. Patiriančių liūdesį žmonių sumažėjo nuo 46,8 iki 36,9 procento. Deja, jaučiančių pyktį skaičius beveik nepakito, jo daugiausiai patiria 30-49 metų asmenys.

„Nemažėjantis pyktis rodo, kad  turime rimtas socialines priežastis, palaikančias aukštą pykčio lygį. Paradoksali, bet puiki naujiena – per karantiną asmenys išmoko panaudoti atsiradusį laisvesnį laiką maloniems potyriams. Malonumą  patyrusių skaičius nuo 47,8 proc. kovo mėnesį šoktelėjo net iki  65,3 proc. gegužės pabaigoje. Tai – stiprus emocinę būseną balansuojantis veiksnys ir puikus pavyzdys, rodantis didžiules žmogaus galimybes prisitaikyti“, – teigia „Žmogaus studijų centro” vadovas dr. Gintaras Chomentauskas.

Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė sako, kad po dviejų karantino mėnesių nebelikus daugeliui ribojimų, visuomenė  grįžta į „kaleidoskopo“ būseną.

„Labiausiai matoma tampa nuostatų ir vertinimų įvairovė, kuri buvo tarsi prislopinta karantino pradžioje. Šiuo metu  ryškėja skirtumai tarp atskirų socialinių grupių: požiūris į karantiną, ribojimus, sveikatos klausimus gilina  suvokiamus skirtumus tarp „mes“ ir „jie“. Didėjant vertybinei visuomenės fragmentacijai, tikėtina, kad matysime daugiau socialinių konfliktų ir įtampos“, – sako R. Ališauskienė.

„Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas mano, kad rimstančios emocijos rodo visuomenės sugebėjimą prisitaikyti prie naujos realybės.

„Mes kalbame apie tai, kad visuomenė nebebus tokia, kokia buvo iki pandemijos. Ir gyventojai, ir verslas pertvarkė savo gyvenimo būdą taip, kaip pareikalavo aplinkybės – šiandien išmokome gyventi pagal naujas taisykles ir jos mums nebekelia neigiamų jausmų. Esame priėmę tuos apribojimus, kurie tapo privalomi. Be to, gyvenimas po truputį grįžta į laisvesnes vėžes – ir tai atsispindi žmonių emocinėje būsenoje, nes vėl galime bendrauti, išeiti iš namų, nebeliko tokios didelės nežinomybės“, – mano M.Jundulas.

Pasak jo, ženklai, kad Lietuva išvengė didžiulės pandemijos, nuramino ir gyventojus, ir verslą – galimybės vėl atnaujinti savo veiklą, grįžti į darbą suteikė stabilumo ir atnešė daugiau ramybės.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service

Parašykite komentarą