Verslas

LGPPA: „Grūdų sektoriaus įmonės planuoja virš 0,5 mlrd. eurų investicijas“

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA) praneša, kad grūdų pramonės įmonės Lietuvoje planuoja plėtrą ir investicijas. Asociacija apklausė nares apie artimiausius įmonių planus. Penkerių metų laikotarpyje įmonės nurodo investuosiančios daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Pasak asociacijos prezidento Karolio Šimo, optimistines asociacijos narių nuotaikas lėmė sektoriaus tvarumas ir geros su grūdų rinka susijusios prognozės. Jau per artimiausius metus visos įmonės yra pasiruošusios plėstis ir atsinaujinti, o dalis jų – augti bene labiausiai, nei kada anksčiau.

„Stiprėja mūsų įmonių grūdų, grūdinių maisto produktų, pašarų pozicijos vidaus ir užsienio rinkose. Per kelerius metus vien mūsų asociacijos narės numato daugiau kaip pusės milijardo eurų investicijas. Didžiausios jų suplanuotos į  ateities technologijas – giluminį grūdų perdirbimą, inovacijas, biodegalų išgavimą,  atsinaujinančios energijos projektus“, – sako K. Šimas. Pasak jo, jau dabar aišku, kad grūdų sektoriaus, drauge ir kitos žemės ūkio bei augalininkystės produkcijos paklausa ateityje tik didės, o tai suteikia pranašumo prieš kitus sektorius. Lyginat su kitais sektoriais, ši pramonė įrodė ir savo atsparumą koronaviruso ir kitoms krizėms.

„Mūsų asociacijos įmonių pastangos, įdirbis ir idėjos užtikrina, jog valstybė turi tvarų, augantį ir labai perspektyvų sektorių, kuris pats, savo iniciatyva žengia koja kojon su laikmečiu, žaliojo kurso idėja, mokslu, naujausiomis technologijomis ir kuria aukštos vertės nacionalinį produktą. Šis sektorius tampa patrauklus visų sričių specialistams, ypač išsilavinusiam jaunimui, nes atlyginimai pas mus yra labai konkurencingi, nuolat augantys,“ – teigia K. Šimas. Asociacijos įmonių narių atlyginimų vidurkis pernai siekė 2612 eurų, kai tuo tarpu vidutinis atlyginimas, statistikos departamento duomenimis,  šalyje pernai III ketvirtį buvo 1598 eurai.

„Esame patikimas ramstis valstybei sunkmečiu ir esame pasiruošę būti varomoji jėga ekonominio pakilimo metu. Norisi, kad visi šį sektorių matytume vienodai,  nes pastaruoju metu viešojoje erdvėje, kaip ir visas žemės ūkio sektorius, esame nepakankamai įvertinami, nors faktas, kad ženkliai prisidedame prie valstybės surenkamo biudžeto ir regionų plėtros, esame stabilūs ir tvarūs. Be to, net 90 proc. mūsų įmonių sukurtų darbo vietų yra provincijoje, numatoma, kad ateityje jų tik daugės“ – sako asociacijos prezidentas K.Šimas.

Jis taip pat akcentuoja, jog klaidinga manyti, kad grūdai iš Lietuvos tik eksportuojami kaip žaliava ir nekuria jokios pridėtinės vertės. „Mes padarėme namų darbus – dabar turime virš pusės milijardo eurų projektų ir tai darome be jokios valstybės pagalbos, nors tiek daug kalbama apie milijardinius ES fondus, pinigų įliejimą į ekonomiką, tačiau realaus valstybės indėlio į mūsų sektorių nėra. Jei mūsų sektoriui atsivertų galimybės pretenduoti į kol kas tik kalbomis ir pažadais tapusius fondus, mūsų rezultatas būtų dar geresnis ir indėlis į valstybės ekonomiką būtų dar didesnis“, – teigia K.Šimas.   

Statomos naujos gamyklos  

Didžiausią per penkerius metus investicijų sumą numačiusi skirti Agrokoncerno įmonių grupė. UAB „Agrokoncerno GDP“ investuos 300 mln. eurų į giluminį grūdų perdirbimą. Ši įmonė yra numačiusi statyti inovatyvų fabriką. Papildomai bus sukurta ir per 250 darbo vietų. UAB „Agrokoncerno grūdai“ per penkerius metus planuoja dar 15 mln. eurų investicijas.

Pasvalyje įsikūrusi bioetanolio ir biodujų gamybos bendrovė „Kurana“ planuoja kartu su partneriais plėsti savo veiklą ir gaminti tvarų biometaną. Visa bendrovės veikla pasižymi stipriu žiedinės ekonomikos veikimo principu, pavyzdžiui, biomasė, likusi po biometano gamybos yra laikoma natūralia trąša, kuria tręšiami grūdai, auginami bioetanolio gamybai. Taip bendrovė užtikrins tęstinumą pridėtinės vertės kūrime, ženklų lietuviškų grūdų kiekio perdirbimą, transporto dekarbonizacijos šaltinių įvairovę bei prisidės prie atsinaujinančios energetikos išteklių sektoriaus tikslų siekimo.

O Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje veikianti rapsų sėklų perdirbimo ir biodyzelino gamybos įmonė UAB „MESTILLA“  planuoja pradėti naują plėtros ir modernizacijos etapą, statys naują modernią aliejinių sėklų giluminio perdirbimo liniją, kartu diegs moderniausius aplinkosauginius sprendimus. Pirminiame etape į šiuos projektus įmonė planuoja investuoti apie 30 mln. eurų, tai padės užtikrinti didesnių kiekių, vietinių žemės ūkio produktų perdirbimą ir pridėtinės vertės kūrimą, pagal žiedinės ekonomikos principus, augalinių augalų perdirbimo ir vertingų baltyminių pašarų gamybos srityje.

Asociacijos narė „Roquette Amilina“, kuri priklauso „Roquette“ kompanijos  grupei, vykdo ambicingą investicijų programą daugelyje žemynų ir šalių. Įprastai per penkerių metų laikotarpį ši grupė investuoja gerokai virš 1 mlrd. eurų. Dalis šių investicijų planuojamos ir Lietuvoje.

Tarp augančių lyderių – ir pašarus gaminančios įmonės

Pašarus gaminančios įmonės sparčiai vystosi ir siekia būti aktyviomis šios augančios pramonės lyderėmis. Gaminanti pašarus naminiams gyvūnams UAB „Akvatera“ pranešė, jog 2022 m. yra suplanavusi 4 mln. eurų investicijas – 0,8 mln. eurų bus skiriama saulės energijos parkui, 1,7 mln. eurų – technologinių procesų optimizavimui, modernizavimui, produkto saugai užtikrinti. Taip pat  1,5 mln. eurų naujai super premium semimoist skanėstų šunims linijai.  Penkerių metų perspektyvoje planuojama statyti 50 tūkst. tonų galutinio produkto (per metus) gamyklą. Į ją įmonė investuos apie 35 mln. eurų.

UAB „Joniškio  grūdai“ iki 2025 metų projektuose yra numačiusi pašarų gamybos plėtrą ir renovaciją. Plėtros apimtys siektų nuo 10-15 mln. eurų.  

AB „Kretingos grūdai“apie 6  mln. eurų investuos į plėtrą,  į visaverčių  žuvų  upėtakių,  lašišų, eršketų  pašarų gamybą.  

UAB „Biofabrikas“ sakosi reguliariai plečiantis ir atnaujinantis gamybos asortimentą, gamina įvairų pašarą ekologiniams ūkiams, papildus, premiksus, pašarus naminiams bei kitiems smulkiems gyvūnams. 

Investicijos į naujas produktų linijas

Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorės Dalios Ruščiauskienės, Lietuvos grūdinės maisto produkcijos gamintojai taip pat operatyviai reaguoja į vartotojų lūkesčius bei diegia naujas produktų linijas.   AB „Kauno grūdai“ per ateinančius 2-3 metus planuoja keletą projektų, kurie bus susiję su grūdų ir grūdinių žaliavų perdirbimu bei grūdiniais maisto produktais. Šios įmonės numatomos investicijos sieks apie 40 mln. eurų. 

UAB „Malsena plius“ planuoja toliau investuoti į avižų, spelta bei kietagrūdžių  kviečių auginimo programas, didinant jų auginimo plotus, tuo pačiu plečiant ir didinat šių grūdų perdirbimo apimtis, einant link didelę pridėtinę vertę sukuriančio tvaresnio produkto.   UAB „Naujasis Nevėžis“  penkmečio planuose numatė investuoti apie 5-7 mln. eurų ir plėsti gaminamos produkcijos asortimentą bei kiekius. Planuojama investuoti į naują technologinę įrangą.

„S. Krivicko įmonė Fasma“, gaminanti dribsnius, kruopas, trapučius ir kitus grūdų produktus, kiekvienais metais didina perdirbamų produktų apimtis, į gamybos plėtrą investuoja kasmet daugiau kaip 1 mln. eurų. Yra atnaujinamos dribsnių gamybos linijos. Naujas projektas susijęs su greitai paruošiamų grūdų produktų gamyba.

Kitos asociacijos įmonės yra nurodžiusios, jog kasmet vykdys suplanuotas produkto gamybai tobulinti skirtas investicijas, kurių sumos pasiskirsto įvairiai, priklausomai nuo žaliavų ir technologinių sprendimų.

Įmonės taip pat investuoja į žiedinę ekonomiką ir bendruomenių lūkesčius

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorės teigimu, asociacija didžiuojasi, jog įmonių gamybos procesai maksimaliai tvarūs, daugėja įmonių, kurios gamyboje susidariusias atliekas perdirba ir panaudoja dar kartą. Įmonės taip pat operatyviai orientuojasi žaliojo kurso kryptimi. „Daugelio sprendimus investuoti padiktavo Europos žaliasis kursas, kasmet didėjantys užauginamų grūdų ir kitų augalų kiekiai. Lietuvos įmonės yra pajėgios gaminti didelės pridėtinės vertės produkciją.  Lietuvoje ir kitose ES šalyse auga ne tik aukštos kokybės maisto poreikis, bet ir pašarams skirtų koncentruotų baltymų, biodegalų. Įmonės modernizuoja gamyklas, kad galėtų ne tik didinti apimtis, bet ir galėtų vystyti žiedinę ekonomiką“, – sako D. Ruščiauskienė.

Pasak jos, įmonės tai pat numatydamos plėtrą orientuojasi į energetiškai efektyvesnę veiklą, kuri paliktų ir maksimaliai mažą anglies dvideginio pėdsaką. Pavyzdžiui, salyklą gaminančios UAB „Maltosa“ ir UAB „Viking malt“ ne tik plečia gaminamo salyklo asortimentą bei apimtis, jau šiuo metu dalį energijos reikalingos gamybai gauna iš biokatilinių bei saulės elektrinių, ir toliau planuoja plėsti žaliosios energijos vartojimą gamyboje.

 „UAB „Galinta ir partneriai“  Varėnoje  jau yra pradėjusi statyti modernų grūdų perdirbimo fabriką, kuris leis perdirbti iki 1000 tonų grūdų per mėnesį, iš kurių bus gaminami įvairūs dribsniai. Įmonėje bus vykdoma beatliekinė technologija ir gamybos metu atskiriami lukštai bus granuliuojami bei naudojami pagal poreikį energijos gamybai arba, įdėjus kitų perdirbimo metu susidarančių šalutinių produktų, bus naudojami pašarams ar kitiems poreikiams. O UAB „Naujasis Nevėžis“ jau padarė investicijas į saulės energiją. Dabar visa įmonės poreikiams  naudojama energija yra atsinaujinančių išteklių  energija“, – pasakoja D. Ruščiauskienė.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociaciją vienija 33 įmonės, jose dirba apie 4000 darbuotojų, žemės ūkio darbų sezono metu darbuotojų skaičius padidėja. Apklausą asociacija vykdė 2022 m. vasario 8-11 d.

Pranešimą paskelbė: Dalia Ruščiauskienė, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija

carvertical VIN patikra

Parašykite komentarą