LEAN valdymas: procesų inovacijos pelningumui didinti

Versle dar dažnai inovacijos suprantamos kaip techninio-technologinio pobūdžio pokyčiai. Remdamiesi tradiciniu požiūriu įmonių vadovai koncentruoja dėmesį į atskirų įrengimų ar gamybinių linijų atnaujinimą. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje inovacijos suprantamos daug plačiau. Yra išskiriama keletas inovacijų tipų – tai jau minėtos techninės ir technologijų inovacijos, prekės ar paslaugos inovacijos, klientų patirties inovacijos, procesų inovacijos, strateginės bei valdymo inovacijos. Taigi galimų inovacijų įvairovė labai didelė. Toliau straipsnyje apie tai, kaip procesų inovacijų pagalba galima padidinti įmonės pelningumą. Ilgametė procesų inovacijų lyderė pasaulyje yra automobilių gamintoja – „Toyota Motor” korporacija. Per pastaruosius porą metų ši bendrovė patyrė daug nuostolių, kai sulaukė kaltinimų dėl tariamų automobilių defektų bei atšaukė iš rinkos apie 10 milijonų automobilių. Tačiau NASA (JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija) inžinieriai, po 10-ies mėnesių trūkusių tyrimų, 2011 metų pradžioje pateikė išvadą, kad jokių elektronikos defektų nenustatyta. Tai, kaip Tojota elgėsi reaguodama į kaltinimus tik dar kartą parodo šios kompanijos vertybes, atsakomybę bei aukščiausios kokybės siekius. Iš tiesų, Tojotos korporaciją pasaulyje išgarsino ne automobiliai, o jos sukurta gamybos sistema, vėliau tapusi bendrovės valdymo filosofija. Tojotos gamybos sistemos užuomazgos siekia dar 1937 metus, kai bendrovės „Toyota Motor” įkūrėjui Kijičiro Tojodai kilo idėja detales į gamybą tiekti panaudojant „Pačiu laiku” (angl. „Just-in-time”) principą. Tojotos gamybos sistema buvo sugalvota ir jos įgyvendinimas prasidėjo tuoj po Antrojo pasaulinio karo. Pasak Taiči Ono, Tojotos gamybos sistemos sukūrimą sąlygojo Japonijos rinkos spaudimas gaminti labai įvairią produkciją mažais kiekiais. Pagrindiniai Tojotos gamybos sistemos principai buvo didinti gamybos efektyvumą nuosekliai mažinant nebūtinas išlaidas bei šalinant nuostolius. Apie šią gamybos sistemą pasaulis sužinojo tuomet, kai Tojota nusprendė investuoti į gamybą Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1984 metais kartu su kompanija „General Motors” Tojota atidarė bendrą gamyklą pavadinimu „New United Motor Manufacturing”, kurioje buvo gaminami abiejų prekinių ženklų automobiliai. Tojotai pasiekus neįtikėtinų rezultatų, JAV ir Europoje pradėta domėtis jos sėkmės priežastimis, o Tojotos gamybos sistema pakrikštyta antru vardu „Lean Production System”. Tikslaus ir nusistovėjusio lietuviško pavadinimo šiai gamybos sistemai apibūdinti kol kas nėra. „Lean” filosofija lietuviškai aiškinama kaip lankstus, taupus, efektyvus verslo procesų valdymas. „Lean” terminą pasaulyje išpopuliarino Džeimsas P. Vomakas su bendraautoriais išleidęs knygą „Mašina, kuri pakeitė pasaulį” (James P. Womack, Daniel T. Jones, Daniel Roos „The Machine That Changed The World: The Story of Lean Production”). „Lean” valdymo sistema pasirodė besanti universali ir transformuojama. Pagrindinius principus įmonės pradėjo taikyti ne tik automobilių pramonėje, bet ir kituose pramonės, paslaugų bei aptarnavimo sektoriuose, sveikatos priežiūros paslaugų srityje, viešajame administravime ir daugelyje kitų veiklos sričių. Tokiu būdu atsirado nauji terminai kaip Lean logistika, Lean biuras, Lean administravimas, Lean vyriausybė, Lean servisas, Lean sveikatos priežiūra, Lean leidyba, netgi Lean marketingas. Įmonėms derėtų detaliau analizuoti veiklos procesus ir įvertinti, kurios proceso dalys kuria pridėtinę vertę, o kurios ne. Tarkime, turime lentpjūvę, kurioje atliekamos įvairios medžio apdirbimo operacijos. Svarbu atskirti vertę kuriančias operacijas nuo vertės nekuriančių. Pavyzdžiui, lentos pjovimo, profiliavimo, frezavimo, gręžimo operacijos klientui pridėtinę vertę kuria, tačiau lentos paėmimas iš sandėlio, staklių derinimas, lentos įstatymas į stakles, tarpinis sandėliavimas tarp operacijų pridėtinės vertės nesukuria. Svarbu suvokti, kad klientas sutinka mokėti tik už sukurtą vertę, visa kita jam nerūpi. Kuo didesnės sąnaudos, tuo pelno marža arba kitaip pelningumo procentas yra mažesnis.