2021 m. vasario 19 d. pranešimas žiniasklaidai
Vasario 17 d. įvyko antrasis Seimo Laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės posėdis (nuotoliniu būdu), kurio metu buvo pristatyti Mykolo Riomerio universiteto administravimo instituto profesoriaus dr. Sauliaus Nefo atliktos studijos „Piliečių (seniūnaičių) įtraukimas į sprendimų priėmimą savivaldybėje“ rezultatai, dalintasi nuomonėmis, įžvalgomis ir vyko įdomi diskusija.
„Tyrimo, kuris atliktas 2019 m. gruodžio – 2020 m. birželio mėn. septyniolikoje savivaldybių (apklausoje dalyvavo daugiau nei 500 seniūnaičių), metu išryškėjo seniūnaičių veiklos psichologinės ir juridinės prielaidos, – dėstė dr. S. Nefas. – Mes, seniūnaičiai, renkami gyventojams nepatogiu būdu – organizuojami dar vieni rinkimai, kai galėtų būti kartu su savivaldybių tarybų rinkimais.“ Tokia nuostata buvo išsakyta visose 17 savivaldybių. Tuo tarpu beveik visose savivaldybėse (13 iš 17) apklaustieji teigė, kad „seniūnaičiu esu jau kelintą kadenciją, bet pirmą sykį esu pakviestas į savivaldybę, o tuo labiau mokymus. Anksčiau seniūnas tik įteikdavo pažymėjimą“. Taip pat daugiau nei pusė (60 proc.) apklaustųjų teigė, kad „mums už darbą nieko nemoka, tad ko norėti, kad gerai dirbtume“. Šiek tiek mažiau nei pusė (45 proc.) apklaustųjų teigė, kad „seniūnaičiais tapome ne savo noru“. Ir beveik visi (95 proc.) apklausti seniūnaičiai apie savo paskirtį (misiją) pasakė taip: „Mes norime būti naudingi savo gyvenimo gyvenamajai vietovei, jos žmonėms.“ „Tyrimas atskleidė, kad turime didžiulį socialinį kapitalą su kuriuo galėtume daug pasiekti“, – teigė dr. S. Nefas. Pristatymo pabaigoje jis pateikė keletą rekomendacijų, kurias įgyvendinus seniūnaičiai galėtų tapti labiau žinomi ir būtų labiau įtraukiami į sprendimų priėmimo tvarkant vietos reikalus procesą.
Po tyrimo rezultatų pristatymo vykusioje diskusijoje dalyvavo Seimo nariai (laikinosios grupės nariai ir jais tapę visai neseniai – Liudas Jonaitis (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Andrius Kupčinskas (Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija), bendruomeninių organizacijų sąjungų, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, akademinių institucijų atstovai, visuomenininkai.
Diskusijos dalyviai pateikė nuomonę (ji ne visais atvejais buvo vieninga) ir vertingų minčių ar siūlymų dėl seniūnaičių rinkimų (daugumos nuomone, jie galėtų vykti kartu su savivaldybių tarybų ir merų rinkimais, tuomet rinkimuose dalyvautų daugiau žmonių), dėl seniūnaičių motyvacijos vykdyti jiems nustatytas teises ir pareigas (tam labai pasitarnautų aiškesnė patirtų išlaidų, einant šias pareigas, kompensavimo tvarka ir/ar seniūnaičiams skiriamos atsiskaitytinai nustatyto dydžio išmokos), dėl seniūnaičių ir bendruomeninių organizacijų (jų lyderių) santykių (atkreiptas dėmesys, kad ilgą laiką buvę įtemptais, santykiai „šiltėja“, situacija yra ypač pagerėjusi ten, kur seniūnaičiu išrenkamas bendruomeninės organizacijos lyderis ar narys). Kai kurių diskusijos dalyvių nuomone, daugumą dabartinių problemų žemiausioje valdymo grandyje būtų galima išspręsti atsisakius vienpakopės ir įtvirtinus dviejų pakopų savivaldos sistemą (su renkamomis seniūnijų tarybomis ir jų teise savarankiškai disponuoti tam tikrais finansiniais ištekliais, atliekant įstatymu seniūnijoms nustatytas funkcijas). Buvo siūloma taip pat pasinaudoti kitų šalių gerąja patirtimi šioje srityje (pavyzdžiui, Seimo narys A. Kupčinskas patarė geriau išnagrinėti Estijos savivaldybių patirtį ir ja pasinaudoti). Tuo pačiu buvo atkreiptas dėmesys ir į šalies Konstitucijoje nustatytus vietos savivaldos pagrindus, įtvirtintą savivaldos modelį ir seniūnijų vietą tame modelyje.
Seimo narys, Seimo laikinosios grupės pirmininkas Kęstutis Vilkauskas pasidžiaugė, kad pristatyti profesoriaus dr. S. Nefo atlikto tyrimo rezultatai ir po to vykusi diskusija, jos metu išsakytos mintys ir siūlymai buvo įdomūs ir naudingi, be to, gali pasitarnauti tam, kad jų pagrindu būtų parengtos ir pateiktos ne viena, bet net keletas įstatyminių iniciatyvų, kuriomis būtų siūloma tobulinti seniūnaičių rinkimų tvarką, gerinamos seniūnaičių veiklos sąlygos, didinama jų motyvacija atsakingai eiti savo pareigas, įtvirtinamos naujos galimybės seniūnaičiams būti labiau „matomais“ ir/ar „girdimais“ sprendimų priėmimo procese, kai tvarkomi visai savivaldybei ir konkrečiai gyvenamųjų vietovių bendruomenėms, kurioms jie atstovauja, aktualūs klausimai.
Posėdžio pabaigoje buvo pritarta Seimo Laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės darbų planui Seimo pavasario sesijos laikotarpiu darbų planui. Numatyta, kad artimiausia laikinosios grupės nuotolinė diskusija vyks kovo mėnesio viduryje. Jos metu planuojama aptarti temą „Bendruomenių plėtros įstatymo įgyvendinimo problematika: Savivaldybių bendruomeninių organizacijų tarybų veiksnumas ir efektyvumas“.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
