Verslas

LAIDOJIMO NAMŲ ATSTOVAI: ATSISVEIKINANT SU ARTIMUOJU REIKIA ŠVĘSTI JO GYVENIMĄ

Tikriausiai visi esame matę filmų, kuriuose, jei rodomos laidotuvės, jos būna labai asmeniškos: žmonės dalijasi prisiminimais apie išėjusį artimąjį, linksmomis istorijomis, klauso jo mėgstamos muzikos ar išpildo net ir labai keistą jo norą dėl atsisveikinimo būdo. Pasak Lietuvoje dirbančių laidojimo paslaugų teikėjų, suasmeninimo tradicijos populiarėja ir čia.

Evelina Kotryna Gailė, Kaune įsikūrusių „Rekviem“ atsisveikinimo namų ceremonijų planuotoja, gražiausiomis ceremonijomis vadina tas, kurių metu žmonės subtiliai ir jautriai pagerbia velionio gyvenimą.

„Laidotuvės – svarbi gedėjimo proceso dalis. Atsisveikinimas su artimuoju yra labai jautrus ir kupinas emocijų procesas. Planuotojai į jį žiūri labai atsakingai – mėginame sukurti tokią atmosferą, kurioje žmogus jaustųsi saugus – nebijome kartu patylėti, duodame asmeninės erdvės ašaroms. Kai užmezgi žmogišką ryšį, paprastai klientai ne tik labiau pasitiki, bet ir patys noriau atsiskleidžia. Pavyzdžiui, „Rekviem“ namuose planuodami ceremoniją kartu su klientais pildome užsakymo lapus – juose susižymime pageidavimus, ceremonijos eigą ir kitas detales. Galiu pasakyti, kad dar niekada neteko susidurti su užsakymo lapu, kuriame nebūtų prirašyta kažkas papildomai ar bent šiek tiek nutolta nuo standarto. Todėl galima teigti, kad visos laidotuvės yra suasmenintos“, – atskleidžia pašnekovė.

Anot jos, artimiesiems svarbu su mylimu žmogumi atsisveikinti nuoširdžiai, prisimenant, koks jis buvo gyvenime, ką veikė ir kiek jiems reiškė. Pavyzdžiui, artimieji atsisveikindami su Kaune gerbiamu gydytoju, salėje įrėmino Hipokrato priesaiką.

„Šaltą žiemos popietę laidotą mylimą vyrą ir tėvą artimieji norėjo apgaubti šiluma, todėl pasirūpinome, kadurna būtų laidojama ne tiesiai į žemę, bet nuleidžiama į ąžuolo dėžę išklotą aksomu. Kitos velionės anūkas neturėjo galimybės sudalyvauti močiutės laidotuvėse, todėl pasirūpinome, kad jo parašyto ir močiutei deklamuojamo eilėraščio įrašas nuskambėtų ir atsisveikinimo salėje. Šios ceremonijos metu pakylą, esančią šalia urnos, užklojome tos močiutės nerta staltiese, ant jos padėjome velionę primenančius daiktus – jos receptų knygą, mėgstamiausio šokolado plytelę ir kavos puodelį. Be to, prieš išlydėjimo ceremoniją visi susirinkusieji buvo vaišinami obuolių pyragu, iškeptu pagal velionės receptą”, – detalėmis, kurias organizuotose ceremonijose artimieji įpynė į atsisveikinimo ceremonijas dalinasi E. K. Gailė.

Apgalvotos detalės: nuo žodžių iki gėlių

Pasak jos, vienas paprasčiausių būdų suasmeninti atsisveikinimo patirtį yra sukurti tinkamą nekrologą.

„Ruošiame gana laisvos formos nekrologus, kurie suteikia erdvės kūrybai. Nekrologui ir velionio portretui naudojame skirtingas nuotraukas, todėl į nekrologą siūlome parinkti kuo šiltesnę, mažiau rimtą nuotrauką, kuri tikrai atspindėtų velionio asmenybę“, – pataria specialistė.

Ji papildo, kad kartu su įprasta informacija apie atsisveikinimą nekrologe galima įrašyti ir pasirinktus žodžius, citatą, įdėti ranka rašytą atvirlaiškį ar eiles.

Suasmeninti ir subtiliai parodyti dėmesį galima ir savaip interpretuojant seniai egzistuojančias  laidotuvių tradicijas. Pavyzdžiui, netikėtai mirus jaunam vyrui, artimieji norėjo parinkti gėles, kurios kuo labiau dvelktų natūralumu ir primintų gamtą. Todėl vietoj tradicinių laidotuvių puokščių atsisveikinimo namus papuošė lauko gėlių kompozicijos.

„Gėlės – puikus būdas be žodžių papasakoti kažką asmeniško apie velionį. Galima rinktis velionio mėgstamas gėles arba salę dekoruoti akcentuojant mėgstamiausią išėjusiojo spalvą. Kartą organizavę ceremoniją girdėjome artimųjų prašymą nešti tik spalvotas gėles. Pagrindinė kompozicija taip pat buvo pasirinkta labai spalvota, kad atrodytų, jog velionė guli gėlių pievoje. Toks sprendimas į skausmingą akimirką atnešė viltingumo ir prakilnumo“, – teigia E. K. Gailė.

Urnos – nuo sportinės tematikos iki ekologijos

Urnų  gamintojai taip pat palankiai žiūri ir į suasmenintus dizainus.

„Renkantis urną, klientams patariame atkreipti dėmesį į medžiagą, iš kurios gaminama urna – ar tai medis, marmuras, keramika, metalas. Tarkime, velioniui, kuris jautė artimą ryšį su gamta, galima parinkti medinę, greitai yrančią, ekologišką urną. Dabar galima rasti ir pagal individualius pomėgius sukurtų urnų – futbolo ar krepšinio kamuolio, motociklininko šalmo formos, papuoštų nacionaliniais simboliais, graviruotų, išmargintų piešiniais“, – vardija spepcialistė.

Suasmeninti galima ir išlydėjimo būdą.

„Urną vežti nebūtinai reikia katafalku. Gal būt velionis turėjo savo mėgstamą automobilį ar motociklą“, – idėjomis dalijasi pašnekovė.

Muzikos pasirinkimas – svarbi ceremonijos detalė

Vis dažniau artimieji vietoj tradicinės klasikinės ar rimtos muzikos renkasi velionio ar visos šeimos mėgstamos muzikos grojaraštį. Pasak E. K. Gailės, tai – graži idėja, tačiau ją reikėtų labai atsakingai apgalvoti.

„Esame turėję situaciją, kai velionio artimieji atsisveikinimo ceremonijai parinko daug džiaugsmingos muzikos, tačiau susirinkę mirusiojo draugai prašė ją tildyti. Ruošiantis atsisveikinimo ceremonijai svarbu atminti, jog muzika – svarbi detalė. Ji perteikia nuotaiką visiems susirinkusiems, todėl dėl šios priežasties ją reikia gerai apsvarstyti ir grojaraštį sudaryti iš dviejų dalių. Dalis galėtų būti pakankamai rami, foninė, leidžianti mintims plaukti ir koncentruotis į velionį, o ne į pačią muziką. Kita dalis gali būti išraiškinga, charakteringa, velionio ypač mėgta. Atsirinkus vien neįprastą, džiaugsmingą muziką rizikuojama nuvargti ir susimaišius džiugioms bei gedulingoms nuotaikoms patirti nerimą“, – kalba pašnekovė.

Nori nuoširdžios emocijos

Nors atrodytų, kad suasmenintos laidotuvės gali tapti didesniu finansiniu iššūkiu už įprastas, E. K. Gailė sako, kad jos gali kainuoti labai įvairiai. Ceremonija kainuos brangiau, jeigu  artimieji turės labai specifinių pageidavimų: pagal užsakymą gaminama urna ar karstas, itin retos rūšies gėlės, netradicinio formato nekrologas ar kitos dekoracijos, kurias reikėtų gaminti pagal specialų užsakymą, išskirtinis transportas išlydėjimui. Vis dėlto, dažniausiai suasmenintam atsisveikinimui naudojami tokie ištekliai, kurie nieko nekainuoja arba kainuoja tiek pat kiek tradicinis variantas – asmeniniai velionio daiktai, parenkamos jo mėgtos spalvos, muzika, deklamuojami eilėraščiai.

„Paprastai suasmenintų laidotuvių norintys artimieji trokšta ne pompastikos, o nuoširdžios emocijos. Jie nori atsisveikinimą paversti velionio gyvenimo švente ir perteikti tas emocijas, kurias jis spinduliavo būdamas gyvas. Tai reiškia, kad artimieji patys labai įsitraukia į tokios ceremonijos planavimą, nes tai žmonės, – kurie geriausiai pažinojo velionį. Personalas padeda viskuo, kuo gali, atlieka techninį artimųjų vizijos įgyvendinimą tiek, kiek artimieji patiki šią atsakomybę“, – pasakoja E. K. Gailė.

Tiems, kas norėtų personalizuoto atsisveikinimo ceremonijos sprendimo, bet nežino, nuo ko pradėti, pašnekovė siūlo užeiti į velionio kambarį – paieškoti jo drabužių, prisiminti, kokie buvo jo pomėgiai, kas jam sukeldavo šypseną. Jei sunkią akimirką sunku galvoti apie tai, ką žmogus mėgo, prisiminkite, ko vengė, kas jam nepatikdavo.

„Svarbu neskubėti priimti sprendimų ir savo širdies klausytis labiau, negu aplinkinių nuomonių. Jei trūksta artimųjų palaikymo ar nesijaučiate tvirtai, tarkitės su laidojimo namų kolektyvu – mes padrąsiname kiekvieną. Puikiai žinome, kad atsisveikinimas su artimuoju – itin svarbi diena, kurios niekada nepamiršite, todėl jos metu svarbiausi turėtų būti velionio ir jo artimųjų norai bei vizija, o ne kitų nuomonės ar baimės“, – užtikrina E. K. Gailė.

Pranešimą paskelbė: Saulė Rudytė, UAB ADVERUM

Rekomenduojame
 
Service Perm Post Treatment Stabilizatorius cheminiam sušukavimui,1000 ml
 
Crocs™ Kids' Fun Lab Super Mario Lights Clog Flame 27
 
Intense Shower Gel Parfumuotas dušo gelis, 200ml
 
Crocs™ Baya Lined Clog Navy/Navy 39,5
 
Crocs™ Classic Bright Cobalt 36,5

Parašykite komentarą