Ar kada nors svajojote nerūpestingai ilsėtis pietų saloje, kur šiltas vanduo, niekada netrūksta saulės, vasarą visiškai nelyja, o gaivališka gamta priverčia pamiršti bet kokį intensyviai skaičiuojamo laiko pojūtį? O galbūt esate vienas tų keliautojų, kuriems be galo smalsu yra įkopti į patį aukščiausią kalną, nusileisti į giliausią urvą, aplankyti labiausiai nutolusius kontinento kampus? Kelionės į Graikiją metu galite tai padaryti, jei aplankysite labiausiai į pietus nutolusiu Europos tašku laikomą nuošalią Gavdos salą, esančią už mažiau nei 50 kilometrų nuo Kretos.
Nuošali sala – laukinių turistautojų rojus
Per paskutinį vykusį gyventojų surašymą (2011 m.) Gavdos saloje buvo užsiregistravę 152 gyventojai, bet sakoma, kad iš tiesų visus metus čia jų gyvena viso labo 50. Sala nėra labai didelė, ji užima 33 kv. km plotą, tad pagal šią statistiką viename kvadratiniame kilometre gyvena 5 žmonės – vidutiniškai viena šeima, iš kurios žiemoti lieka vienas ar du žmonės. Vienas ar du žmonės kvadratiniame kilometre! Iš tiesų puiki vieta mėgstantiems nuošalią gamtą ir poilsį nuo žmonių.
Tačiau šiais laikais vasaros metu Gavdos saloje situacija pasikeičia. Sezono metu čia apsigyvena iki 3,5 tūkstančio poilsiautojų, kurie pamėgę šį gamtos kampelį čia sugrįžta vėl ir vėl. Prieš šešerius metus vienas populiariausių britų laikraščių „The Guardian“ rašė apie šią salą kaip apie nuošalią, sunkiai pasiekiamą „laukinių turistautojų rojų“ ir susižavėjęs žurnalistas straipsnyje prisipažino pasijutęs čia tarytum būtų sugrįžęs į legendinį 7-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, kai visur buvo justi laisva ir nevaržoma, natūrali hipių dvasia ir roko dainos prie laužo skambėdavo per naktį, o dieną būdavo galima nerūpestingai leisti vaikštinėjant pajūriu ar filosofuojant su sutiktais „vietiniais“ valkatomis.
Dabar situacija Gavdos saloje yra kiek pasikeitusi ir į šį nuošalų gamtos kampelį nenumaldomai skverbiasi civilizacija. Nusigauti iki artimiausios parduotuvės jau nebereikia visos dienos, o nakvynę galima rasti ne tik pasikabinus savadarbį hamaką laukiniame paplūdimyje po senu susirangiusiu kadagiu. Saloje daugėja asfaltuotų kelių, intensyvėja elektros naudojimas, nors, tiesa, elektros tiekimas saloje vis dar nėra pastovus ir čia dažnai naudojami dujiniai generatoriai, o susisiekimas su likusiu pasauliu ir toliau lieka neprognozuojamai priklausomas nuo keltų ir pučiančio vėjo krypties.
Juokaujama, kad saloje yra vienas nepilną dieną dirbantis gydytojas, vienas nepilną dieną dirbantis policininkas ir veikia viena vietinė radijo stotis. Turistai, į poilsinės kelionės planą įtraukę šios salos aplankymą per dvi dienas, gali būti priversti nenumatytai pratęsti savo viešnagę, pavyzdžiui, savaitei. Bet vietiniai sako, kad tik tada ir bus atrastas tikrasis Gavdos salos žavesys, kai galėsite niekieno netrukdomi slampinėti pakrante ir laukti palankaus vėjo.
Piečiausias Europos taškas, minimas Odisėjo legendose
Gavdos sala nuotraukose iš paukščio skrydžio yra panaši į trikampį, kurio smailiausia viršūnė nutįsusi į pietvakarius. Tripiti paplūdimys, esantis šiame iškyšulyje ir yra piečiausias mūsų kontinento taškas. Tiesa, portugalai, ispanai ir Kipras sakosi turį savąjį, tad politiškai ko gero korektiškiau būt sakyti, kad tai viena iš labiausiai į pietus nutolusių Europos salų; bet kaip piečiausias taškas Gavdos minima ir populiariojoje Vikipedijoje. Pats Tripiti paplūdimys užsibaigia įspūdingu uolėtu iškyšuliu su keliomis arkomis, tarytum „keliaujančiu“ į vandenis pietų kryptimi. Ant šios uolos buvo sukurta skulptūra – didžiulė kėdė norintiems pasigrožėti įspūdingais saulėlydžiais piečiausiame Europos taške.
Spėjama, kad būtent Gavdos sala yra Homero poemose aprašyta rojų primenanti mitinė Ogigija, kur nimfa Kalipsė pagrobusi 7 metus laikė Odisėją, neišleisdama jo namo ir ketindama už jo ištekėti. Tik Atėnei ir pačiam Dzeusus įsikišus ji leido šiam keliauninkui grįžti. Nors patikimų įrodymų šiai legendai nėra, be to, ir kitos vietovės pretenduoja vadintis Homero apdainuotąja Ogigija, pasidavus gamtos grožiui ne vienam poilsiautojui knieti užsibūti čia ilgiau.
Istorikai nustatė, kad bizantiškuoju laikotarpiu sala buvo gana gausiai apgyvendinta. Iki X mūsų eros amžiaus joje buvo net 8 tūkstančiai gyventojų, bet vėliau sala ištuštėjo, nes siautėjant jūrų piratams ji tapo jų prieglobsčiu ir gyventi čia tapo nebesaugu. Dauguma turbūt persikėlė į už 48 kilometrų esančią kur kas didesnę ir saugesnę Kretos salą.
Natūralistų ir net ekstremistų pamėgtos pakrantės
Planuojant atostogas Graikijos salose ir pasirinkus keliones į Kretą, ypač jei apsistosite pietinėje Kretos pusėje, galima nesunkiai susiplanuoti išvyką į šią unikalią, piečiausiu Europos tašku laikomą Gavdos salą. Beje, ši sala yra ir prieglobstis migruojantiems paukščiams ir tam tikru metų laiku čia galima stebėti egzotiškiausias jų rūšis. Be to, keliautojus Gavdos sala traukia nepakartojama ir žmogaus civilizacijos beveik nepaliesta gamta, skaidriu jūros vandeniu, unikalia augmenija, smėlio kopomis ir spygliuočiais apaugusiomis kalvomis.
Susiklosčius istorinėms aplinkybėms, prieš antrąjį pasaulinį karą į nuošalią Gavdos salą buvo tremiami komunistiniai veikėjai. O štai prieš dešimtmetį sala pateko į žurnalistų akiratį, kai paaiškėjo, jog jau daug metų ieškomas ekstremalių marksistų grupuotės lyderis niekieno netrukdomas sau gyvena šioje saloje ir verčiasi bitininkyste.
Šeštame, septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje nemažai žemės ūkiu besivertusių Gavdos salos gyventojų išmainė savo žemes ir išsikėlė į tuo metu iš Turkijos atgautą Kretos salą, o buvę dirbami jų plotai kalvų šlaituose taip ir liko dirvonuoti iki šių dienų. Užtat salą pamėgo nuošalių gamtos kampelių ieškantys natūralistai. Kai aplink tiek mažai civilizacijos, o oras vasarą beveik visada puikus, būti nudistu salos paplūdimiuose yra savaime suprantamas dalykas. Apsistojus ir nusprendus nakvoti pakrantėje čia visiškai nereikia statyti palapinių ar ieškoti prieglobsčio nuo lietaus. Kritulių vasaros metu beveik visai nebūna, o naktį temperatūra vargiai nukrenta iki lietuviškos vasaros šilumos vidurkio.
