Kovo 20 d. Marijampolės apskrities viršininko administracija kreipėsi į generalinį prokurorą su prašymu ginti viešąjį interesą – kreiptis į administracinį teismą dėl Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (TIPK) panaikinimo bendrovei „Saerimner”. Tačiau bendrovės teigimu, preliminariai įvertinus spaudoje paskelbtus šio kreipimosi argumentus, peršasi išvada, kad MAVA kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo pateiktas remiantis netinkamu taikytinų teisės aktų normų interpretavimu bei neįvertinus kitų kompetentingų institucijų anksčiau atliktų tyrimų dėl fermos veiklos išvadų. Bendrovės atstovų manymu, tai eilinis valstybinio administravimo subjekto siekis bet kokiomis priemonėmis uždaryti teisėtai veikiantį kompleksą. MAVA teigia, kad Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas tinkamai neatsižvelgė į Vyriausybės nutarimą ir galėjo viršyti įgaliojimus leisdamas auginti komplekse didesnį kiaulių kiekį. Pasak bendrovės „Saerimner” vadovų, nei vienas šiuo metu galiojantis norminis teisės aktas nereglamentuoja nei maksimalaus leistino kiaulių fermos metinio pajėgumo, nei vienu metu leistino laikyti gyvulių skaičiaus. Tuo tarpu MAVA argumentas dėl leistino maksimalaus metinio pajėgumo grindžiamas neteisingu Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, supratimu ir interpretavimu. Net aplinkosaugininkai teigia, kad metinį užauginamų kiaulių skaičių aplinkosauginiai norminiai dokumentai nereglamentuoja ir per metus užauginamų kiaulių skaičius priklauso nuo ūkio subjekto sugebėjimų bei formoje esančių stovimų vietų skaičiaus, kurį apsprendžia ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimai. Kalbėdami apie TIPK išdavimą, MAVA atstovai kažkodėl pamiršo pačios Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos sudarytos komisijos, tyrusios ar Kalvarijos komplekso aplinkosauginis valdymas ir kontrolė atitinka teisės aktų reikalavimus, padarytą išvadą. Komisija yra konstatavusi pačiai MAVA, kad TIPK leidimo išdavimas ir atnaujinimas atitiko tuo metu galiojusius LR aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles. Būtinumą ginti viešą interesą MAVA taip pat motyvuoja tuo, kad kompleksui nėra nustatyta sanitarinė apsaugos zona. „Saerimner” nuomone, kompleksas negalėjo veikti be sanitarinės apsaugos zonos nuo pat 1977 m. Tai, kad atkūrus Nepriklausomybę kompleksui taikytina sanitarinė zona nebuvo įtvirtinta žemės reformos metu parengtuose dokumentuose (teritorijų planavimo, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentuose ir t.t.) yra ne bendrovės apsileidimas, o žemės reformą vykdžiusių institucijų darbo defektas. Bendrovės žiniomis, sanitarinės apsaugos zonos yra neįformintos didžiajai daliai tarybiniais laikais įkurtų gyvulių fermų, kuriose veikla tęsiama ir dabar. Nepaisant to, „Saerimner” savanoriškai siekė nusistatyti kompleksui mažesnę nei įstatyminė sanitarinę apsaugos zoną, kuri pagal bendrovės užsakymu parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, yra galima atsižvelgiant į įdiegtas aplinkos apsaugos priemones. Tačiau buvo susidurta su vietinių valdininkų pasipriešinimu. Kovo pradžioje „Saerimner” iš tos pačios MAVA negavo leidimo biofiltrų technologijos statybai – ja siekta spręsti blogų kvapų klausimą. Iki šiol vietos valdininkai bendrovei įvairiomis biurokratinėmis kliūtimis trukdė spręsti šį klausimą ir taip užkirto kelią geriems santykiams su vietine bendruomene.
