Veikiausiai ne vienas, ką tik studijas baigęs studentas, pasvajoja susirasti gerą, mėgstamą darbą ir taip užsitikrinti sau orią ateitį. Bet kaip reaguotumėte, jeigu naujoje darbovietėje jus pasitiktų su gėlėmis ir dovanėlėmis? Būtent taip nutiko vienai Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnei Indrei Grigaravičiūtei, kuri yra aktyvi, veikli tiek moksluose ir darbe, tiek ir gyvenime.
Indrė Grigaravičiūtė KTU baigė Nuotolinio mokymosi informacinių technologijų studijas ir įgijo magistro laipsnį. Aktyviai leisti laisvalaikį ir keliauti itin mėgstanti Indrė nepabūgo kelionių ir studijų metais, kuriose stengėsi sukaupti kuo daugiau naujos gyvenimiškos patirties, praversiančios vėlesniuose gyvenimo etapuose.
Jos gyvenimas pilnas nuotykių ir iššūkių, tad ir sulaukusi darbo pasiūlymo Norvegijoje, kur ją pasitiko su gėlėmis ir dovanėlėmis, ji nė kiek nesuglumo. Mergina prisipažįsta, kad ją sunku nustebinti, nes yra išbandžiusi aibę įvairiausių veiklų, nuo žygių kalnuose iki šuolių parašiutu. Bet ji vis dar turi neišpildytų svajonių, kurių viena – noras priartėti prie naikintuvų.
– Kuo studijos KTU jums buvo naudingos?
– Esu dėkinga savo magistro darbo vadovui KTU Informatikos fakulteto Katedros vedėjui ir docentui Tomui Blažauskui už galimybę studijų metu dalyvauti dvejose mainų programose. Pagal „Erasmus+“ mainų programą pusei metų išvykau studijuoti į Austriją.
Vėliau, pagal dvišalę universitetų mainų programą, dar pusmetį galėjau studijuoti Taivane. Tuomet įgyta tarptautinė patirtis atvėrė galimybę Norvegijoje atlikti praktiką, ją įgyvendinti padėjo organizacija IAESTE (The International Association for the Exchange of Students for Technical Experience).
Sulaukdama tokių pasiūlymų, stengiuosi juos maksimaliai išnaudoti ir kiekviename žingsnyje semtis žinių, kurias galėčiau panaudoti darbe.
– Kaip po studijų atsidūrėte Norvegijoje?
– Magistro studijų metu, atlikdama sistemų programuotojos praktiką Norvegijoje, iš tos pačios įmonės sulaukiau pasiūlymo tęsti veiklą kaip pilnavertis įmonės darbuotojas. Tad Norvegijos įmonėje įgytas žinias grįžusi pritaikiau magistro darbo rengimui ir apsigynus jį, vėl išvykau į Norvegiją. Daugiau kaip du metus dirbau IT įmonėje Trondheimo mieste.
Vėliau sulaukiau pasiūlymo persikraustyti į Oslą ir prisijungti prie startuolio, kaip technikos vadovė. Ši patirtis buvo be galo įdomi ir naudinga, nes per pusantrų metų pamačiau kaip įmonė išaugo nuo 50 iki 500 darbuotojų, pelnė įvairiausius apdovanojimus ir toliau sėkmingai tebeauga.
Dar šiemet planuoju prisijungti prie įmonių grupės, kuri teikia programinę įrangą ir skaitmeninius sprendimus, tokius kaip dirbtinis intelektas, jūrinis modeliavimas ir laivyne bei naftos platformose naudojamą automatiką.
– Jau kurį laiką dirbate Norvegijoje, kokius privalumus išskirtumėte?
– Viskas labai priklauso nuo pačios įmonės, kurioje yra dirbama. Tiesa, pastebėjau, jog Norvegijoje yra mažiau diskriminuojamos moterys, dirbančios IT srityje.
IT įmonės siekia turėti įvairaus amžiaus, lyties, kitų kultūrų ir šalių darbuotojų. Jei žmogus turi tarptautinės patirties, tai yra papildomas privalumas ieškant geriau apmokamo darbo.
Dar vienas pastebimas skirtumas, esantis daugelyje Norvegijos įmonių – bandomojo laikotarpio terminas, kuris trunka 6 mėnesius. O pateikus prašymą dėl išėjimo iš darbo, toje pačioje darbovietėje atidirbami dar 3 mėnesiai. Tokiu būdu yra sumažinamas streso kiekis darbuotojui ir darbdaviui, nes abi šalys turi laiko pasiruošti pokyčiams.
– Kaip jus paveikė pandemija ir įvestas karantinas?
– Karantinas Norvegijoje šiek tiek švelnesnis negu Lietuvoje. Žmonės leido laiką namuose, kalnuose ir paisė saugumo taisyklių. Nors norvegams draudė vykti į vasarnamius, jie be kaukių galėjo naudotis sporto salėmis ir viešuoju transportu.
Laisvą nuo darbo laiką nutariau išnaudoti prasmingai – užsiregistravau į savanores Norvegijoje įsikūrusioje Lietuvos ambasadoje. Bendromis jėgomis su ambasados darbuotojais per 24 valandas sukūrėme koronaviruso projektą, kuriame talpinama aktuali Norvegijos ir Lietuvos valdžios institucijų informacija bei yra sudaryta galimybė gauti medicinines konsultacijas iš lietuvių gydytojų, įskaitant ir psichologinę pagalbą.
Mažiausiems bendruomenės nariams buvo vedamos nuotolinės lituanistinių mokyklėlių pamokos, tad buvau atsakinga už 15 savanorių mokytojų supažindinimą su technologijomis, reikalingomis nuotoliniam mokymui.
– Kaip jus priėmė darbo kolektyvas, žinodamas, kad esate iš Lietuvos?
– Darbo kolektyvas mane priėmė taip, kaip ir kitus įmonės darbuotojus – pasitiko su gėlių puokšte ir įmonės suvenyrais, naudingais bei pritaikomais tiek darbe, tiek namuose ar laisvalaikio metu.
– Kas labiausiai nustebino svečioje šalyje?
– Labiausiai tebestebina Norvegijos gamta, ypač kraštovaizdžiai nuo viršukalnių, kurie yra išties įspūdingi. Tiesą pasakius, darbo pradžia Norvegijoje buvo viena iš lengvesnių, nes visus dokumentus padėjo paruošti IAESTE organizacija.
Pirmąjį kultūrinį šoką patyriau gyvendama Indijoje, o apkeliavus 30 šalių supranti, jog kiekviena šalis turi savų atspalvių, kaip ir Lietuva.
– Kaip svečioje šalyje leidžiate laisvalaikį?
– Mano laisvalaikio leidimo spektras yra labai platus ir intensyvus, jis praturtintas žygiais į kalnus, šuoliais parašiutu iš lėktuvo, skraidymais vėjo tunelyje, buriavimu, pasiplaukiojimais baidarėmis upėmis ir aplink fiordus, tinklinio žaidynėmis, važinėjimais dviračiu, sportinių šokių treniruotėmis ir varžybomis. Kartais prisidedu prie įvairių meno projektų kaip modelis ar operatorė. Esu be galo smalsi ir drąsi, tad keliaudama aplink pasaulį mielai išbandau įvairias sporto šakas.
– Kaip sprendžiate namų ir artimųjų ilgesio klausimus, ypač pandeminiu laikotarpiu, kuomet kelionės yra ribojamos?
– Pasiilgtu šeimos ir draugų, bet visada džiaugiuosi galėdama juos aplankyti vos porą valandų trunkančiu skrydžiu. Stengiuosi keliones suderinti su darbu. Šiuo metu tai daryti netgi paprasčiau, nes darbas yra iš namų, todėl atsižvelgus į karantino taisykles, galima aplankyti šeimos narius ir draugus. Džiaugiuosi, kad Norvegija turi gana gerus Covid-19 rodiklius, tad atvykus į kitą šalį, dažniausiai karantinas netaikomas.
– Kokie artimiausi ateities planai?
– Ateityje planuoju save išbandyti naujose pareigose įmonėje, kuri yra atsakinga už Norvegijos kariuomenės įrangą. Nors teko pabuvoti naftos platformoje, paskraidyti sraigtasparniais, norėtųsi priartėti ir prie naikintuvų, jie mane domina tiek savo įranga, teik valdymu.
Esu adrenalino mėgėja, tad praėjusią vasarą, vietoje kaitavimo, išbandžiau šuolius parašiutu Lietuvoje ir Norvegijoje. Ši veikla man pasirodė labai įdomi, todėl dabar svajoju Lietuvoje atlikti šuolį su parašiutu iš karšto oro baliono, o Norvegijoje iššokti iš sraigtasparnio.
– Ar manote, kad teisingas studijų programos pasirinkimas yra raktas į sėkmingos karjeros ateitį?
– Studijų kryptį siūlau rinktis atsižvelgus į savo pomėgius, tokią, kuri labiausiai trauktų, nes tada bus kur kas lengviau studijuoti. Studijų programos suteikia pagrindines žinias, bet ne visada to pakanka, kad pradėtum sėkmingą karjerą. Kuo daugiau įvairesnės patirties studentai galės prikaupti studijų metu, tuo jiems bus lengviau sužinoti, ko iš tiesų jie nori siekti gyvenime ir kokį darbą norės rinktis.
Jei dirbsi srityje, kurią mėgsti, tuomet ir kelias į sėkmę bus lengvesnis.
– Ko palinkėtumėte būsimiems studentams renkantis studijų kryptį ir ieškant svajonių darbo?
– Palinkėčiau nebijoti permainų, naujovių, iššūkių ir palaipsniui siekti savo svajonių, o pasitaikius progai, išnaudoti ir tarptautines praktikas, nes jų patirtis gyvenime tikrai pasitarnaus.
Pranešimą paskelbė: Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas
