Nuotolinis mokymo(si) būdas dažnai vertinamas kaip neužtikrinantis kokybės, ne toks efektyvus, kaip tradicinis, tačiau vienas tokiu būdu studijavęs KTU absolventas įrodė priešingai. Jis ne tik gavo aukščiausią įvertinimą už baigiamąjį magistro darbą, bet ir sukūrė unikalią sistemą, padedančią šeimą kuriančioms poroms.
„Kokybiškos ir prieinamos esant bet kuriame pasaulio ar Lietuvos krašte“ – taip apie „Nuotolinio mokymosi informacinių technologijų“ (NMIT) studijas Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultete (KTU IF) kalba jo absolventai.
Vienas iš pagrindinių NMIT programos dėstytojų ir koordinatorių dr. Ramūnas Kubiliūnas sako, jog mokantis nuotoliniu būdu galima pasiekti tokių pačių gerų rezultatų, kaip ir tradiciniu.
„Tikiuosi, kad nuotolinio mokymosi skeptikai supras, kad ir nuotolinis mokymasis gali būti naudingas, jei jis taikomas tinkamai“, – sako jis.
Pasufleravo brolis
Vienas iš KTU IF NMIT studijų programos absolventų, Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazijos kompiuterinių sistemų mokytojas, Evaldas Plečkaitis, sako, jog apie NMIT studijas svajojo jau kelis metus.
Paklausus, kodėl pasirinko šią studijų programą, Evaldas neslepia: „Šios studijos kaip tik ir žavėjo, jog buvo organizuojamos nuotoliniu būdu, sudarant puikias galimybes suderinti šeimos ir darbo įsipareigojimus su studijomis“.
Magistro temą absolventui, dar prieš studijų pradžią, pasufleravo neužilgo planuojantis vesti vyro brolis.
„Brolis pasiskundė, kad negalėjo dalyvauti įprastuose sužadėtinių kursuose, o nuotoliniai kursai buvo varginantys. Štai jums ir mano baigiamojo darbo problema, o jos sprendimas – aukščiausiu balu įvertintas baigiamasis magistro darbas, „Sužadėtinių rengimo Santuokos sakramentui sistema“ – šypsosi Evaldas.
Pagrindinis šio magistrinio darbo tikslas buvo sukurti sistemą, palengvinančią Lietuvos šeimos centro sužadėtinių rengimo nuotolinio mokymosi kursų teikimą ir organizavimą.
Absolventas dalinasi, jog išankstinis temos pasirinkimas turėtų padėti „neperdegti“ intensyviame studijų procese.
„Sukurtas interaktyvus mokymosi turinys, pritaikytos technologijos, sukurtos nuotolinio mokymosi metodikos, išspręstos sistemų neefektyvumo spragos“, – tai tik keletas Evaldo idėjų baigiamajam magistro projektui.
Tačiau klaidinga manyti, jog universiteto projektas ir liko tiesiog universiteto projektu, parengtu atsiskaityti už baigiamąjį darbą. Šiandien sistema naudojasi didžioji dalis naujai kursus pradėjusių sužadėtinių, kurie dėl gyvenimo ar darbo užsienyje negali atvykti į gyvai organizuojamus kursus Lietuvoje.
Siekiant, jog baigiamųjų magistro darbų temos būtų ne tik įdomios, bet ir pritaikomos, gerinant verslo, mokymo ar kasdienio gyvenimo sektorius, KTU dėstytojai skatina studentus prieš stojant į studijas apgalvoti, kokias problemas jie įžvelgia ir kaip jos galėtų būti išsprendžiamos.
R. Kubiliūnas teigia, kad šiose studijose baigiamojo magistro projekto rengimo procesas ypač palankus studentams, o magistrantai turi galimybę ruošti baigiamąjį darbą visų studijų metu.
Ar nuotolinio mokymo(si) laukia proveržis?
„Šiandien universitetai yra priversti adaptuotis ir suteikti galimybę mokytis nuotoliniu būdu. Tačiau matome, pavyzdį, kaip NMIT studijų programa jau ne vienerius metus plėtojama ir vystoma, kaip nuotolinių studijų pirmtakė KTU. Ar tai reiškia, jog ateityje galėsime džiaugtis didėjančia nuotolinių studijų programų gausa, o gal atsigręšime į užsienio šalių patirtis?“, – klausia KTU IF atstovas.
Pasak jo, JAV jau dabar yra plačios galimybės mokytis nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, „John Hopkins“ universitete, kuris patenka į geriausių pasaulio universitetų trisdešimtuką, nuotoliniu būdu galima studijuoti ne tik bakalauro, ar magistrantūros studijose. Mokantis nuotoliniu būdu galite gauti ir Edukologijos daktaro laipsnį.
Galima tik svarstyti, ar pasikeitę viso pasaulio sąlygos karantino laikotarpiu, dar labiau padės įsitvirtinti nuotoliniam mokymui(si).
Pasak R. Kubiliūno, žmogus yra tas pats ir nuotoliniame, ir ne nuotoliniame mokymesi, ir mąsto jis vienodai, nepriklausomai nuo to, kokios technologijos yra naudojamos.
„Nuotolinis mokymasis turi savų privalumų, tačiau svarbu suprasti ir galvoti apie žinių poreikį, aktualumą ir jų pritaikymą. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad žinios nėra vien tik perduota ir gauta informacija. Informacija žiniomis tampa tik tada, kai ją besimokantysis supranta, kai geba ją pritaikyti“, – tvirtina jis.
Pranešimą paskelbė: Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas
